Jaunius Špakauskas

2004-ieji modernios Lietuvos istorijoje pažymėti didžių pergalių ženklu – ilgai siekti užsienio, o tuo pačiu ir vidaus politikos tikslai pagaliau materializavosi 2004 metų kovą Lietuvai įstojus į sėkmingiausią karinį aljansą pasaulyje – Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) – bei sėkmingiausią politinę/ekonominę sąjungą planetoje – Europos sąjungą (ES).

Laikotarpis iki 2004-ųjų ypatingas ne tik tuo, jog buvo vykdomos nuoseklios politinės, ekonominės, socialinės, teisinės etc. reformos, bet ir kone neginčijamu nacionaliniu konsensusu, kuomet bene visi Lietuvos žmonės tikėjo visą šalį vienijančiais tikslais ir už juos mokama kaina.

Tiesa, iš šiandienos perspektyvos būtina konstatuoti kiek pasikeitusią realybę (ar tik anuomet nesuprastąją), kad Europa nėra tik ekonominė bei politinė bendrija, Europa, visų pirma, yra laisvės, l … skaityti toliau >>

Milana Nostramaitė

Nemažai kalbama, kad Lietuvos verslininkai nesugeba įsisavinti Europos Sąjungos teikiamų galimybių. Šių metų gegužės 6-14 d. visoje Europoje vyko pirmoji verslininkystės savaitė, kurios tikslas - skatinti verslumą visoje Europoje bei informuoti verslininkus apie paramą, kurią jie gali gauti Europos, nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Lietuvoje paplitusi nuomonė, kad verslininkai pasyviai reaguoja į ES siūlomą paramą verslui ir neįsisavina tiek lėšų, kiek jų skiria ES.

2007 m. duomenimis Lietuvoje veikė 361 įmonė, turinti daugiau nei 250 darbuotojų ir 138060 mažosios įmonės, kuriose dirba iki 19 darbuotojų. Pateikti duomenys rodo, jog Lietuvoje populiarus smulkusis verslas, kuris ir suteikia daugiausiai naujų darbo vieų. Įdomu pasidarė pasiteirauti kiek aktyviai dalyvauja ir su kokiais sunkumais susiduria Lietuvos verslininkai ES paramai gauti.

K … skaityti toliau >>

Aistė Pupininkaitė ir Gintarė Raugalytė

Jau tapo įprasta, kad mūsų jaunimas skundžiasi valstybės dėmesio stoka jų poreikiams, kurie susiję su jų popamokiniu užimtumu, produktyvia veikla ir pramogomis. Ši problema itin akcentuojama kalbant apie provincijos jaunimą. Tačiau reali situacija iš tikrųjų ne tokia, kokią daugelį metų bando lukštenti šalies žiniasklaida.

„Nereikia pasakų“

Dvidešimtmetis Druskininkų savivaldybės gyventojas bedarbis ir bemokslis Regimantas iliustruoja dalį Lietuvos euroskeptiškos jaunuomenės, teigdamas, kad kaimo jaunimas yra seniai pamirštas Europos. Jaunuolis išsijuosęs kaltino Europos Sąjungos politiką provincijos jaunimo atžvilgiu vykdomą užim … skaityti toliau >>

Simona Petronytė

Jūsų nėra internete – jūsų nėra visai? Internetiniai puslapiai ir tinklaraščiai – visa tai jau įprasta komunikacijos praktika Lietuvoje ir Europoje. Ja naudojasi paprasti vartotojai, verslininkai ir politikai, tačiau pirmieji du atrado naują fenomeną - socialinius tinklus ir susibūrė į aktyvias internetines bendruomenes. Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos dideliais žingsniais žengia į šią sritį, o Lietuva ir jos politikai? Galbūt jau galima paklausti: jei jūsų nėra socialiniuose tinkluose – jūsų nėra visai?

Būti ar nebūti ES socialiniuose tinkluose?

Vienareikšmiškai būti - net 57 % auditorijos Lietuvoje sutinka, kad socialiniai tinklai padeda rengti politines kampanija … skaityti toliau >>

Humanitarinės pagalbos praktika Lietuvoje dar neįprasta, tačiau vis daugiau žmonių susidomi besivystančių šalių ypatumais ir suviliojami tenykščių kultūrų dvasia.

Europos Sąjunga gali didžiuotis teikianti daugiausia pagalbos besivystančioms šalims - daugiau nei 55% visos pasaulio oficialios vystymosi pagalbos. Didelė jos dalis tenka Afrikai.

Tanzanija yra stabili ir taiki nuo atgautos nepriklausomybės - 1961-ųjų. Viena iš pasaulyje labiausiai etniškai įvairiapusių šalių (apie 120 genčių) ir turinti daug religijų, ji išlaikė stiprios tolerancijos tradiciją. Stabili politinė vadovybė ištraukė šalį iš daugybės konfliktų, kurie paveikė Tanzanijos kaimy … skaityti toliau >>

Rūta Kapočiūtė

Lietuviai džiaugiasi naryste ES, tačiau nesijaučia esą europiečiais

Jūs tikrai viską perskaitėte teisingai. Naryste ES džiaugiames arba piktinames jau penkeri metai. Lietuva – Europoje, ne tik geografine prasme. Tačiau ar yra Europa Lietuvoje? Viešosios nuomonės tyrimų duomenimis, dauguma mūsų esame patenkinti ES, pasitikime ja ir netgi esam vieni didžiausių Eurooptimistų. Kita vertus, pasitikėjimas Sąjunga nepriverčia balsuoti rinkimuose, o optimizmas nepadeda tapti nors kiek laimingesniems (tyrimų duomenimis, lietuviai yra vieni nelaimingiausių Europoje). Laukiame kol Europa padės mums gyventi geriau, tačiau patys savęs netapatiname su Europos Sąjungos piliečiais. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje spaudos ir informacijos skyriaus vadovo Jurgio Vil� … skaityti toliau >>

Renata DOMEIKAITĖ

„Eurobarometro“ duomenimis 58% lietuvių sako, jog klimato kaita aktualiausia problema šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau daugiau nei pusė iš jų nesiima jokių veiksmų, kurie bent jau sušvelnintų klimato kaitos padarinius. Atrodo, jog lietuviai šiuo klausimu turi savo nuomonę – klimato kaita vyksta tik už Lietuvos sienų. 

Visuomenei nerūpi - reiškia jie netiki?

  Pasaulyje daug kovos su klimato kaita šalininkų, tačiau lygiai tiek, o gal ir dar daugiau skeptikų.
  Lietuvoje taip pat yra nemažai žmonių, kurie paprasčiausiai neigia klimato kaitos reikšmę. „Eurobarometro“ 2008 m. pavasarį  atlikta apklausa (apklausta apie 30 000 europiečių) parodė, kad daugiau negu pusė Lietuvos g … skaityti toliau >>

Kai kurios Europos sąjungos valstybės išsakė aiškią poziciją dėl Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimo jų valstybėse. GMO auginimo procesas Europoje nėra taip įsigalėjęs kaip kituose pasaulio kraštuose. Lietuvos atveju jau yra pasirodę tam tikrų nuogąstavimų ir abejonių dėl tvirtos pozicijos GMO atžvilgiu, kadangi tam tikros kompanijos tam, kad turėtų galimybę auginti GMO, siekia lobistiniais metodais įeiti į Lietuvos rinką.

Lietuvos valdžios pozicija dėl GMO

Šių metų kovo mėn. Briuselyje įvykusiame … skaityti toliau >>

Agnė Rapalaitė / agne_rapalaite@yahoo.com

Visuomenėje dažnai vyrauja ksenofobiškos išankstinės nuomonės, stereotipai kitų šalių atžvilgiu, kurie po gilesnio ir tiesioginio kultūros ir žmonių pažinimo, arba būna pakeičiamai, arba patvirtinimi. Kokį įspūdį apie lietuvius užsieniečiams formuoja internetiniai vaizdo įrašai vienoje populiariausių internetinių vaizdo perdavimo kanalų pasaulyje youtube.com?

Išankstinės nuomonės

Dažnai norint sužinoti daugiau apie kitas šalis ar kultūras, vaizdinės informacijos ieškoma internete, populiariausiuose video kanaluose. Peržiūrėjus įrašus, galima susidaryti pirmąjį įspūdį apie šalį, jos žmones, tradicijas.

„You Tube" vienas popul … skaityti toliau >>

Gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių saulės, vėjo ar biomasės išteklių Lietuvoje dažai yra nuostolinga veikla. Tačiau Europos Sąjungai (ES) esame įsipareigoję iki 2010 m. iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti ne mažiau nei 7% elektros energijos. Kokie ekologiški ištekliai mūsų šalyje turi daugiausiai perspektyvų?

Vanduo panaudojamas plačiausiai

Lietuvoje iš alternatyvių šaltinių 2007 m. pagaminta tik apie 4,6% visos elektros energijos. Labiausiai panaudojama vandens energija – iš jos pagaminama 70% visos alternatyvios elektros energijos. Daugiausiai jos pagamina Kauno HE, taip pat smulkesnės hidroelektrinės. Hidroenergija sudaro apie 3% visos šalyje pagamintos elektros energijos.

Vyt … skaityti toliau >>