Senokai nerašęs nutariau parašyti savo mintis apie kryptingą klubų vykdomą veiklą siekiant pritraukti žmones į stadionus. Tik nekreipkite dėmesio į pavadinime esantį žodį marketingas - nesu baigęs jokių ekonomikos mokslų ir nė nenutuokiu ką tas žodis reiškia, bet esu tikras, kad ši sąvoka kažkuo turi būti susijusi su mano aptariamom temom Taigi, įkvėpimas rašyti šį įrašą atėjo mastant apie artėjantį Panevėžio Ekrano tūkstantąjį A lygos įvartį. Jau ne pirmą savaitę facebook’e ir kitur šiek tiek įkyriai skaičiuoju kiek šių metų A lygos komandos komandos yra įmušusios įvarčių aukščiausios lygos varžybose nuo 1990 metų, todėl natūraliai pastebėjau, kad Ekrano komandai visai nedaug trūksta iki įsimintino skaičiaus - 1000-ojo įvarčio. Todėl tai stengiausi išreklamuoti tiems žmonėms, kurie seka futbolinis.lt naujienas, na bet kai įtariu kad tokius žmones ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti, nesitikėjau didesnio dėmesio. Tačiau kai praeitą savaitę el.paštu į mane kreipėsi Ekrano atstovas, pareiškęs abejones mano skaičiavimo tikslumu, nusprendžiau kad tai mano šansas tą įvykį pareklamuoti svetimomis rankomis, todėl kokį pusvalandį sėdėjau ir skaičiavau kiekvieną įvartį, kad pats įsitikinčiau savo teisumu bei įtikinčiau tuo Ekraną. Kad ir kaip keista, bet užduotis pavyko - po trumpo susirašinėjimo Ekrano atstovas buvo įtikintas ir užsiminė, kad jau galės tą faktą viešinti. Prisimindamas, kad Ekrano vadyba pastoviai giriama kaip geriausia Lietuvoje, iškart akyse iškilo sekmadienį tūkstantojo įvarčio laukiančių žiūrovų pilnas Panevėžio Aukštaitijos stadionas, kokia nors moderni SMS’inė akcija (maždaug "už 5 litus siųsk sms’ą su tūkstantojo įvarčio autorium ir laimėk lygintuvą su sim kortele"), paruošti fejerverkai, specialios tūkstantojo įvarčio maikutės ir panašiai. Deja, vakar žiūrėdamas rungtynes nepastebėjau jokio žiūrovų pagausėjimo, o vienintelė užuomina apie tą artėjantį jubiliejų buvo N. Kesmino frazė "skaičiavimo sistemų yra daug, bet pagal Ekrano pasirinktą šiandien gali būti įmuštas tūkstantasis įvartis". Aišku tai jau irgi yra šis tas, bet juk tokį įvykį galima panaudoti žiūrovų pritraukimui ir kitokiam priemonėm pasipelnyti, tačiau beveik nieko neįvyko. Kitas labai gerai žiūrovus į stadionus pritraukiantis faktas - anonimiškuose stadionuose žaidžiamos rungtynės. Gal LFF planuoja analogišką jau minėtai žinučių siuntinėjimo akcijai "siųsk žinutę su spėjama rungtynių vieta ir jei atspėsi, padovanosime bilietus į rungtynes"? Nes kai rungtynių vieta kartais paaiškėja tik likus dienai iki pačių rungtynių, tai jau darosi nepanašu į profesionalią lygą. Štai pavyzdžiui praėjusio savaitgalio poros rungtynių vieta paaiškėjo gerokai per vėlai - Žalgiris apie rungtynes Vėtros stadioną dar bent spėjo pasiskelbti, tačiau dėl Dariaus ir Girėno stadiono paaiškėjo tik penktadienį ar šeštadienį (prieš tai įvairiuose šaltiniuose buvo minimi abu maniežai, Noreikiškių aikštė, Vėtros stadionas). Tas pats ir su artėjančiom trečiadienio rungtynėm - daugmaž aišku, kur rungtynės vyks Tauragėje (praneša Tauro svetainėje) ir Klaipėdoje (tikriausiai žais centriniame stadione, tą patvirtina ir internetiniai bilietų pardavėjai), ne visai aišku su Marijampole (lyg ir buvo planuoti kažkokie statybos darbai naujajame stadione, o bilietų platintojai ne visai vienareikšmiškai nurodo stadioną), visai neaišku kur varžybos vyks Kaune (LKKA svetainėje minimas Dariaus ir Girėno stadionas, tačiau po praeitos savaitės baisu jais tikėti) bei Mažeikiuose (lyg ir buvo rašoma, kad Mažeikiai kažkiek laiko žais Šiauliuose, bet būtų gerai jei bent jau lff.lt pateiktų tikslias varžybų vietas). Aišku dėl migruojančių stadionų galima kaltinti orus bei nesėkmingas derybas su stadionų savininkais, tačiau tikiu, kad net ir atsižvelgiant į šias aplinkybes galima anksčiau nei prieš savaitę žinoti tikslius stadionus. Dar vienas dalykas, kuris Lietuvoje neišnaudojamas - asmenybių kultas. Aišku, čia nėra tokių žvaigždžių kaip kokioje Premier lygoje ar Serie A, tačiau norint žaidėjai galėtų šiek tiek išsiskirti net ir Lietuvoje - dabar laksto 22 vienodos išvaizdos susiraukę vyriškiai be jokių emocijų ir tiek. O juk jų darbas nėra tik įvarčius mušti, bent jau kai kurie jų turi savo išvaizda ir elgesiu prisidėti prie savo gaminamo produkto (A lygos) populiarinimo. Kad ir toks paprastas pavyzdys - pernai vienas Sūduvos žaidėjas (rodos Zagurskas) avėjo žydrais sportbačiais ir net smagu buvo skaityti Sūduvos gerbėjų diskusijas, kurių pusė buvo apie rimtus dalykus (žaidimo analizė), o kita pusė pasišaipymai iš tų sportbačių (ir žaidėjo), ir manau kad net ir pasišaipymai šitoj vietoj yra gerai, nes ir tai gali sudominti žmones. O dar jei būtų kokių šukuosenų mandresnių, tatuiruočių, kūlversčių po įvarčio ir viso kito nuobodžiaujančio žiūrovo akiai patraukti. Aiškų reiktų ir klubų pastangų erklamuojant žaidėjų išskirtinumus. Kad ir lipdukų albumai su lipdomais žaidėjais - juk šiais laikais tėvai savo vaikams nuo ankstyvo darželinio amžiaus visokiems beryšiniams lipdukams ir albumams išleidžia galybes pinigų, tai čia ir prisidurti pinigų šiek tiek galima, o ir nuo mažens ugdyti meilę futbolui (aišku ta ugdoma meilė atsipirktų tik po keliolikos metų, o klubams tolima ateitis nelabai rūpi). Tai tie pasvaičiojimų šiam kartui.

Šį kartą pasidalinsiu savo tyrimo rezultatais. O mėgėjiško tyrimo esmė paprasta - pažiūrėti kiek pagrindinių Lietuvos futbolo organizacijų (federacijų, klubų) registruoti kaip paramos gavėjai ir kiek iš tų organizacijų bent minimaliai informuoja apie paprasčiausią galimybę juos paremt.

Tyrimą atlikau tik dėl to, kad norėčiau paremti futbolą savo pajamų mokesčio dalimi, bet nebuvau apsisprendęs kaip. Tyrimo metu tiesiog mokesčių inspekcijos puslapyje (vmi.lt) ieškojau skirtingų su futbolu susijusių paramos gavėjų, o po to žiūrėjau organizacijų ir klubų svetainėse ar pas juos lengvai randama informacija apie aukojimą.

Taigi pradėsiu nuo futbolo valdymo organizacijų (federacijų):

• Lietuvos futbolo federacija - įregistruota paramos gavėju nuo 2004 m., tačiau www.lff.lt  jokių užuominų apie galimybę remti, reiškia nevertina tų kelių litų, gautų iš paprastų mirtingųjų.
  
• Lietuvos futbolo teisėjų asociacija - mokesčių inspekcijoje registruoti, tačiau savo puslapyje (lfta.lt) apie tai neužsimena, taigi akivaizdžiai paramos nesitiki
  
• Lietuvos salės futbolo asociacija - svetainės neturi, taigi neturi ir kaip reklamuotis, bet paramos gavimui užsiregistravę
  
• SFL (Viešoji įstaiga "Lietuvos sekmadienio futbolo lyga") - paramą gauti nori, apie tai praneša savo svetainėje, tačiau praneša neįkyriai, gal net kiek per kukliai
  
• Lietuvos moterų futbolo asociacija - dar viena organizacija, nesirūpinanti internetiniu įvaizdžiu ir neturinti svetainės, nors paramos gavėju registruota.
  
• Apskričių futbolo federacijos - visų 10 apskričių federacijos registruotos kaip paramos gavėjai, tačiau Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Klaipėdos, Telšių ir Utenos apskričių federacijos savo svetainėse paramos nereklamuoja (nėra pateikta ir prie kontaktų), o Alytaus, Tauragės ir Marijampolės apskr. futbolo federacijos net neturi svetainių
  

Susidaro toks įspūdis, kad visoms aukščiau išvardintoms organizacijoms "sarmata" imti mano pajamų mokesčio dalį, taigi tenka nagrinėti kitas alternatyvas. Sekantys mano taikinyje - A lygos klubai:

• Marijampolės „Sūduva“ - nor VMI registruota daug paramos gavėjų (Sūduvos futbolo centras, futbolo klubas "Sūduva", Marijampolės futbolo centras, Marijampolės futbolo klubas), klubo svetainėje nieko apie 2% neužsimenama
  
• Gargždų „Banga“ savo svetainėje gana intuityviai padėję nuorodą į 2% rekvizitus (paramos gavėjas - Viešoji įstaiga "GARGŽDŲ FUTBOLAS", nors ieškant per vmi.lt paiešką galima supainioti su kitą įstaiga - "Gargždų futbolo klubas Banga 1253")
• Pakruojo „Kruoja“ - klubo internetinėje svetainėje nėra ne tik užuominų apie paramą, bet ir kontaktų (taigi, per VMI suradus paramos gavėją "Pakruojo futbolo klubas" net neaišku ar čia ta pati organizacija)
  
• Šiaulių FK - dar vienas klubas, kurio internetinėje svetainėje jokių užuominų apie paramą (registruotos kelios lyg ir tinkančios organizacijos - Futbolo klubas "Šauliai", Viešoji įstaiga "Šiaulių futbolo klubas", pagal adresą atrodo kad norint paremti FC Šiaulius reikia remti antrąją organizaciją).
  
• VMFD „Žalgiris“ - mokesčių inspekcijoje registruotas klubas bei klubo mokyklą („Vilniaus miesto futbolo draugija "Žalgiris"“ bei „VMFD "Žalgiris" futbolo mokykla“), tačiau svetainėje apie tai užuominų neradau. Beje, ieškant Žalgirio vmi.lt vis dar galima susipainioti ir pervesti paramą senam klubui (Vilniaus futbolo klubas "Žalgiris").
• Tauragės „Tauras“ - jau antras klubas iš nagrinėjamų, aiškiai norintis paramos - šone pridėtas baneriukas su paraginimu juos paremti, o paspaudus ant baneriuko surašytos visos instrukcijos kaip tai padaryti.
  
• Klaipėdos FC - nors klubas naujas, o svetainė dar nelabai patogi, informacija apie 2% paramą yra pakankamai nesunkiai randama, visos instrukcijos pridėtos
  
• Panevėžio „Ekranas“ - nors ir keista, nepavyko klubo svetainėje rasti paramos gavėjo rekvizitų, nors VMI jie tikrai registruoti
  
• Mažeikių FK - sporto centro puslapyje yra primygtinai siūloma pervesti 2%, tačiau tuo pačiu metu ir krepšinio ir futbolo klubui
  
• Vilniaus „Vėtra“ - apmirusiame Vėtros puslapyje jokių užuominų apie pajamų mokesčio dalybas, paramos gavėjas registruotas.
  
• Kauno „Atletas“ - LKKA puslapyje jokių užuominų apie 2%
  

Taigi, išvados aiškios - nors ir gyvenu Vilniuje, mano pajamų mokesčio trokšta tik Vakarų Lietuvos klubai (Banga, Tauras, Klaipėda, Mažeikiai). Skubotai peržvelgęs I lygos klubų svetaines tik mirusioje Alyčio svetainėje radau paramos gavėjo rekvizitus, kitiems klubams paramos nereikia.

Jei federacijoms ir profesionaliems klubams mano paramos nereikia, toks įspūdis, kad šiemet galiu neremti nieko arba remti mėgėjiškus klubus (paramos mielai prašo Kaišiadorių Baltai, Marijampolės Švyturys, keli SFL’o klubai ir pan.).

Beje, tyrinėdamas VMI puslapyje rodomus paramos gavėjus radau visokių įdomių organizacijų:

• Nacionalinė futbolo klubų asociacija - nors organizacija neveiksni, paramą jai vis dar galima skirti
  
• Vilniaus futbolo klubas "NAUJOJI VĖTRA" - sąmokslų teorijų mėgėjai čia greitai aptiktų pinigų plovimo pėdsakų
  
• Viešoji įstaiga Futbolo žaidėjų draugija, Viešoji įstaiga Kauno apskrities futbolo rėmimo fondas - niekada negirdėtos organizacijos, įdomu kur jų pinigai leidžiami
  
• Net 7 organizacijos registruotos LFF adresu (mažiausiai žinomos - Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacija, Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacija, Masinio futbolo asociacija)

Vakar išdalintos paskutinės licencijos Lietuvos futbolo klubams, tačiau konkrečios A ir I lygų komandos dar napaaiškėjo - pagal licencijavimo komiteto nubrėžtus kontūrus lygos dalyvius penktadienį konkretizuos LFF vykdomasis komitetas (VK).

Taigi, leiskite šiame įraše paspėlioti kaip gi šiemet atrodys A lyga (o tuo pačiu ir I lyga). Kadangi Vėtrai jokių licencijų nesuteikta (A.Treušnikovas dabar trina rankas, nes futbolo klubo atsikratė, bet potencialiems ledo ritulio klubo rėmėjams galės pasakoti, kaip sąžiningai norėjo išmokėti skolas, tačiau LFF nepalaukė ir "sužlugdė" klubą neskirdama licencijos; na bet čia atskira tema), 10+10 modelį (t.y. po 10 komandų A ir I lygose) šiemet pamatyti nelabai realu (nebent pasitvirtintų gandai apie be konkurencijos I lygoje dalyvausiančią NFA Aisčių komandą), vienoje lygoje ir vėl bus nelyginis komandų skaičius, tačiau įvairių variantų daugiau nei pernai (galima pasirinkti 8+11, 9+10, 10+9 ar net 12+7 komandų kodelį)

I variantas (9+10)

Atrodo, lyg tiesmukiškiausias LFF VK sprendimas būtų į A lygą priimti visus norinčius A lygos licenciją gavusius klubus. Tokiu atveju aukščiausioje lygoje dėl Lietuvos čempionų vardo varžytusi pernai vietą lygoje išlaikę Panevėžio „Ekranas“, Marijampolės „Sūduva“, Šiaulių FC, Gargždų „Banga“, Tauragės „Tauras“, taip pat iš lygos iškritęs Pakruojo „Kruojos“ klubas, I lygos bronzos laimėtojai Mažeikių FK, bei dvi sportiniu principu vietos neiškovojusios, tačiau labai į A lygą norinčios uostamiesčio komandos - Klaipėdos FC ir Klaipėdos „Atlantas“. I lygoje liktų  Kauno FBK (vienintelis A lygos licenciją turintis klubas, nepareiškęs noro ten dalyvauti), aukščiausios lygos licencijų negavę VMFD „Žalgiris“ ir Kauno „LKKA ir Teledema“, I lygos senbuviai Šilutės FK, Alytaus „Alyris“, Kėdainių „Nevėžis“ ir Jonavos „Lietava“, taip pat naujokai Kėdainių „Lifosai“, Kretingos „Minija“ ir Alytaus „Vidzgiris“.

Ši alternatyva atrodo labai paprasta, tačiau yra daugybė priežasčių, kodėl ji neatrodo labai reali:

• Pagal tokį modelį A lygoje nelieka nei vienos Vilniaus ar Kauno komandos. Kadangi būtent šiuose miestuose labiausiai reiktų populiarinti futbolą (potencialas čia visai neišnaudotas), neturint nei vienos aukščiausios lygos komandos su populiarinimu būtų sunkoka.
• Į A lygą nepaisant sportinio principo patenka dvi uostamiesčio komandos, tačiau „Žalgiriui“ tik dėl kažkokio tikrai su futbolo populiarinimu ar kokybe nesusijusio kriterijaus (VMFD dar nėra LFF nariais 3 metus) kažkodėl išimtis nepadaroma. O LFF „Žalgirį“ matyti A lygoje naudinga ne tik dėl simpatijų, bet ir dėl to, kad šis klubas labai atitinka ateities klubo viziją (bendruomeninis klubas, organizuočiausi fanai, nors teisiškai ir nepripažinta, tęsia istorinio klubo tradicijas, rūpinasi vaikų futbolu).
• A lygoje gaunasi yra nelyginis komandų skaičius. Tai nėra labai blogai, tačiau rodos geresnis variantas, kad A lygoje būtų 8 arba 10 komandų, o nelyginis komandų skaičius liktų I lygai.
  

II variantas (10+9)

Kadangi lyg ir oficialiai buvo siekiama, kad A lygoje bus 10 klubų, lyg ir labiausiai tai atitiktų 10+9 modelis. Tam tereiktų į A lygą išimties tvarka priimti „Žalgirį“ (dėl 3 metų kriterijaus neatitikimo - be teisės dalyvauti 2011/2012 m. Europos taurėja ar ČL). Lyg ir nuskriausta liktų „LKKA ir Teledemos“ komanda, tačiau pažiūrėjus į „aktyvų“ jų pasiruošimą sezonui (kol kas apie pasiruošimą jokių žinių ir jie tikrai nežaidė draugiškų rungtynių su būsimais A lygos dalyviais, skirtingai nei Žalgiris), nelabai jie į tą lygą nori, o kadangi FBK tikrai nesutiks keliauti į A lygą, tikriausiai Kaunui naudingiau menamas derbis I lygoje nei beviltiškai pralaiminti LKKA komanda A lygoje.

Kiti variantai

Be abejo, LFF VK turi ir daugiau pasirinkimų - pavyzdžiui 8+11 modelis (Atlantas žaistų I lygoje) arba 11+8 modelis (LKKA ir Žalgiris išimties tvarka keliautų į A lygą) ar net 10+10 modelis (Žalgiris į A lygą, NFA Aisčiai į I lygą - tada Kaune būtų jau 3 komandos vienoje lygoje).

Šį kartą dedu futbolinis.lt patalpintą tekstą, kuriame aprašoma mirties patale įsitaisiusio „Vėtros“ futbolo klubo nelabai detali istorija - nuo įkūrimo XX a. 9 dešimtmečio viduryje mažame miestelyje iki sidabro medalių.

Rūdiškių „Vėtra“

„Vėtros“ klubas Lietuvos futbole pasirodė 1996 m., kai nedideliame Rūdiškių miestelyje netoli Trakų susikūrė antrasis miestelio futbolo klubas ir 1996-1997 m. sezone debiutavo Vilniaus zonos A grupėje. Surinkusi panašiai taškų, kaip ir kitos vidutinio lygio komandos, Rūdiškių „Vėtra“ užėmė tik 10 vietą iš 12.

1997-1998 m. sezone prasidėjo komandos kilimas - Vilniaus zonoje užimta 2 vieta, iškovojant teisę žaisti trečio lygmens varžybose, kur Rytų zonoje 1998-1999 m. sezone užimta 4 vieta, o 1999 m. sezone Rūdiškių „Vėtra“ nė karto nepralaimėjusi tapo pereinamojo čempionato laimėtojais, 2000 m. sezone užtikrintai tapo LFF I lygos čempionais ir per stebėtinai trumpą laiką iškovojo teisę žaisti A lygoje.

Debiutui 2001 m. aukščiausioje lygoje Rūdiškių klubas kruopščiai ruošėsi, surado keletą veteranų, XX a. 9-10 dešimtmečiais žaidusių „Žalgiryje“ ir šiek tiek ragavusių rinktinės duonos. Taip komandoje atsidūrė į sezono vyriausių žaidėjų penketuką patekę Vladimiras Buzmakovas ir Ričardas Zdančius, taip pat 30-mečius jau atšventę Gintaras Rimkus bei Darius Spetyla. Pagal vidutinį amžių (beveik 28 metai) komanda buvo nepralenkiama, tačiau komandoje nežaidžiant jaunesniems nei 20 metų žaidėjams matyt pritrūko energijos. Sezono metu pasiekta rimtų pergalių (2:0 nugalėtas „Žalgiris“, du kartus įveiktas Panevėžio „Ekranas“), 2500 gyventojų turinčio Rūdiškių miestelio stadione lankėsi labai panašiai žmonių, kaip ir Vilniaus „Žalgirio“ stadione (abiejuose stadionuose vid. apie 400). Tačiau apatinėje lentelės pusėje konkurencija buvo per didelė (6 nuo 10 vietos skyrė tik 6 taškai), o ir įvarčiais komanda žiūrovų nelepino (32 įvarčiai per 36 rungtynes - mažiausiai lygoje), taigi priešpaskutinę vietą užėmusi „Vėtra“ grįžo į I lygą.

2002 m. LFF I lygos sezone „Vėtra“ vėl užtikrintai iškovojo čempionų vardą, per 30 rungtynių pelnydami 131 įvartį, praleidę tik dvylika, tik kartą pralaimėję.

2003 m. A lygos sezone komandos branduolį ir vėl sudarė patyrę žaidėjai (Rolandas Vaineikis, Gintaras Rimkus, Marius Poškus, Ramūnas Stonkus, Vytautas Karvelis, Gediminas Kontautas), o komandos amžiaus vidurkis buvo dar šiek tiek didesnis nei 2001 m. (27,72 metų). Komandą iki metų vidurio treniravo Vytautas Jančiauskas, antroje metų pusėje dirbo laikinuoju treneriu paskirtas Valdas Urbonas, kuriam padėjo Valdas Ivanauskas. Nežinia ar pasiteisino vyresnio amžiaus žaidėjų taktika, ar padėjo gabūs treneriai, bet ką tik iš I lygos pakilusi komanda užtikrintai užėmė 3 vietą, net 13 taškų pralenkdami 4 vietoje likusį Vilniaus „Žalgirio“ klubą. 2002-2003 m. LFF taurėje klubo komanda pirmą kartą pasiekė finalą, kur nusileido Klaipėdos „Atlantui“. Beje, 2003 m. sezone Rūdiškių stadione vidutiniškai lankėsi net po 800 žiūrovų.

Vilniaus „Vėtra“

Iškovojęs bronzos medalius, 2004 m. pradžioje „Vėtros“ klubas persikraustė į Vilnių, kur jų laukė modernizuotas „Lokomotyvo“ stadionas, o komandos vyr. treneriu paskirtas Valdas Ivanauskas (metų viduryje jį pakeitė Sigitas Aliubavičius). Orientuojantis į patyrusius žaidėjus (prie veteranų prisidėjo Aidas Preikšaitis), komandos amžiaus vidurkis vidutiniškai jau buvo 28,2 metų (beveik 2 metais daugiau už antroje vietoje pagal amžių likusią Kauno FBK komandą), rezultatai prastėjo - 2004 m. užimta tik 5 vieta, į priekį praleidžiant „Atlantą“ ir „Žalgirį“. Persikėlus į Vilnių bei suprastėjus rezultatams, klubo namų rungtynėse lankėsi žymiai mažiau žiūrovų nei kituose stadionuose (vid. 340). Tačiau buvo ir teigiamų pokyčių - startinėje sudėtyje įsitvirtino nuo 2002 m. į „Vėtrą“ perėjęs dvidešimtmetis Darvydas Šernas.

2004 m. klubas pirmą kartą dalyvavo Europinėse varžybose - Intertoto taurėje, kur pirmam etape įveikė Narvos „Trans“, antrajame etape Edinburge sužaidė lygiosiomis su Edinburgo „Hibernians“, o namuose minimaliu rezultatu įveikė šią komandą ir tik trečiajame etape „Vėtrą“ eliminavo danų Esbjergo FB klubo komanda.

2005 m. sezone „Vėtros“ komandos amžiaus vidurkis vis dar buvo didžiausias lygoje, tačiau komanda atjaunėjo iki vid. 27,4 metų. Šį sezoną komandą į ketvirtą vietą vedė pusę metų vyr. treneriu dirbęs Sergej Borovski, taip pat pagrindiniai žaidėjai - Julius Raliukonis, Žilvinas Žudys, Igoris Steško, Aidas Preikšaitis, Andrius Kochanauskas, Gediminas Butrimavičius, Nerijus Sasnauskas ir kiti. Iki antrųjų bronzos medalių pritrūko tik 2 taškų. Gerai sekėsi ir 2005 m. LFF taurėje - antrą kartą pasiektas finalas, šį kartą laimėti taurę sutrukdė Kauno FBK. Intertoto taurėje 2005 m. sekėsi prasčiau - jau pirmame etape „Vėtrą“ eliminavo Klužo „Ecomax“. Dar suprastėjo ir stadiono lankomumas - vidutiniškai rungtynėse lankėsi tik 255 žiūrovai.

2006 m. pirma sezono pusė nebuvo labai sėkminga, tačiau sezono viduryje atėjus rusų treneriui Aleksandr Tarchanov rezultatai pagerėjo ir antrą kartą iškovoti bronzos medaliai. Šį sezoną legionierius iš Rusijos Serguei Kouznetsov tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju, įmušdamas 18 įvarčių. Komandą papildė Algis Jankauskas, Egidijus Juška, Donatas Vencevičius, Rolandas Karčemarskas. Jau ketvirtą sezoną iš eilės „Vėtra“ pirmavo lygoje pagal vidutinį žaidėjų amžių, net trys iš keturių vyriausių lygos žaidėjų žaidė „Vėtroje“ (Rolandas Vaineikis, Aidas Preikšaitis, Vaidas Žutautas), tačiau atotrūkis nuo kitų komandų mažėjo (vid 27 metai). A lygoje „Vėtros“ stadiono lankomumas ženkliai padidėjo (iki vid. 643 žiūrovų). Intertoto taurėje ir vėl nepavyko peržengti pirmojo etapo - abejose rungtynėse teko pripažinti Šelburno SC komandos pranašumą.

2007 m. vyr treneriu paskirtas iki tol metus žaidęs Donatas Vencevičius, kuriam nepavyko su komanda iškovoti dar vieno medalių komplekto - surinkusi tiek pat taškų kai ir pernai, šį kartą „Vėtra“ liko 5 vietoje. Komandos žaidėjų amžiaus vidurkis (25,5 m.) pirmą kartą nebuvo didžiausias lygoje. Daugiausiai 2007 m. žaidė Gediminas Butrimavičius, Marijan Budimir, Egidijus Juška, Algis Jankauskas, taip pat žaidė nemažai legionierių (Pedro Botelho, Bobi Božinovski, Dejan Milošeski, Stanislav Kozyrev, Severino Lima De Moura, Gjoko Cvetanovski, Andrej Usačiov, Denis Malinin, Vachtang Kvaratskhelia). Stadiono lankomumas pakito nežymiai (A lygoje vid. 622 žiūrovai per rungtynes). Intertoto taurės pirmame etape Vilniaus komanda nugalėjo Lanelio AFC (Velsas), antrame etape keistai susiklosčius aplinkybėms įveikta Varšuvos „Legia“ (po lenkų sukeltų riaušių antrosios rungtynės nevyko), o trečiame etape bendru rezultatu 0:6 nusileista Blakberno „Rovers“.

2008 m. sausio mėnesį prie „Vėtros“ vairo stojo patyręs treneris Virginijus Liubšys ir komanda vėl iškovojo bronzos medalius, tiesa nelabai užtikrintai. Komanda ne tik trečią kartą iškovojo bronzą, bet ir trečią kartą pateko į LFF taurės finalą, kur ir vėl nusileido Kauno FBK. Dar šiek tiek atjaunėjusios komandos branduolys - Gediminas Butrimavičius, Tadas Kijanskas, Algis Jankauskas, Valdemar Borovskij, Marius Kazlauskas, Gediminas Butavičius, Anatolie Ostap, Evaldas Grigaitis. 2008 m. „Vėtra“ debiutavo ir UEFA taurėje, kur susitiko su Stavangerio „Viking“, kuriuos namuose po kurioziško įvarčio įveikė, tačiau į kitą etapą nepateko.

2009 m. „Vėtra“ atjaunėjo dar labiau (vid. 24 metai), tačiau iki paskutinių turų kovojo dėl pirmosios vietos ir pirmą kartą klubo istorijoje pasipuošė sidabro medaliais. Antrą kartą UEFA taurėje dalyvavusi komanda taip pat pasirodė garbingai - pirmame atrankiniame etape įveiktas Grėvenmacherio CS klubas, antrajame net po pralaimėjimo namuose sugebėjo įveikti Helsinkio HJK, ir tik trečiame etape neprilygo Londono „Fullham“ komandai. Deja 2009 m. metai pažymėti ne tik didžiausiomis klubo pergalėmis, bet ir finansinio nuosmukio pradžia.

 

 Šiek tiek informacijos apie šį savaitgalį planuojamas raugiškas vyrų lauko futbolo rungtynes bei moterų uždarų patalpų čempionato rungtynes (informacija iš futbolinis.lt ir lmfa.lt naujienų)

Pasiruošimas A bei I lygų sezonams

2010 m. vasario 20 d. (neoficialiais duomenimis - 15 val.) draugiškose rungtynėse Marijampolės futbolo manieže susitinka Marijampolės „Sūduva“ ir Suvalkų „Wigry“. Paskutines tarpusavio rungtynes 2010 m. sausio 24 d. Marijampolės futbolo manieže rezultatu 2:0 laimėjo Marijampolės „Sūduva“. Iš viso nuo 2008 m. komandos tarpusavyje sužaidė 4 rungtynės, Marijampolės „Sūduva“ laimėjo 3 kartus ir įmušė 13 įvarčių, praleido 5 įvarčius. Šį mėnesį „Sūduva“ iš ketverių draugiškų rungtynių net 3 pralaimėjo, tuo tarpu „Wigry“ laimėjo 3 kartus (prieš Šiaulių FK, „Bangą“ ir „Taurą“), o su Kauno FBK sužaidė lygiosiomis.

13.00 val. Marijampolės futbolo manieže susitinka Kauno FBK ir Mažeikių FK. Mažeikių komanda šiemet jau žaidė porą rungtynių Latvijoje, abejas laimėjo. Kauno FBK vasario mėnesį 4 rungtynes laimėjo (prieš Narvos „Trans“, „Inkarą“, „Sūduvą“ ir „Kruoją“), du kartus sužaidė lygiosiomis (prieš „Wigry“ ir Minsko „Partizan“).

11.00 val. Klaipėdos centrinio stadiono žvyro aikštėje susitinka Gargždų „Banga“ ir Klaipėdos „Atlantas“. Paskutines tarpusavio rungtynes 2007 m. rezultatu 1:0 laimėjo Klaipėdos „Atlantas“. „Banga“ šiemet jau sužaidė 5 rungtynes, per kurias įmušė 1 įvartį (sausio 27 d.), 3 kartus pralaimėjo („Skonto“, „Tauro“ ir „Wigry“ komandoms), du kartus sužaidė lygiosiomis (prieš FBK ir „Metalurgs“ dublerius). Apie Klaipėdos „Atlanto“ pasiruošimą sezonui žinių nėra.

13.00 val. rungtynėse Liepojoje susitinka Liepojos „Metalurgs-2“ ir Klaipėdos FK. Vieninteles tarpusavio rungtynes 2009 m. kovo 3 d. Palangos žiemos futbolo aikštėje rezultatu 1:0 laimėjo Liepojos „Metalurgs-2“. Klaipėdos komanda jau sužaidė dvejas rungtynes Latvijoje - Liepojoje pralaimėjo prieš „Taurą“, Ventspilyje sužaidė lygiosiomis su „Tranzīts“. 

18.00 val. draugiškose rungtynėse Vilniaus „Sportimos“ manieže susitinka Vilniaus VMFD „Žalgiris“ ir Tauragės „Tauras“. Vieninteles tarpusavio rungtynes 2009 m. vasario 13 d. Vilniaus „Sportimos“ manieže rezultatu 4:1 laimėjo Vilniaus „Žalgirio“ komanda. Vilniuje sezonui besiruošiantis „Žalgiris“ sužaidė 4 rungtynes, kartą pralaimėjo Šiaulių FK, likusias tris rungtynes laimėjo (prieš Jelgavos FK, „Daugava“ ir „Granito“ komandas). „Tauras“ jau sužaidė 5 rungtynes du kartus pralaimėjo rezultatu 0:3 (Vilniuje Šiaulių Fk komandai ir Marijampolėje „Wigry“ klubo komandai), kitas rungtynes laimėjo (prieš „Bangą“, Klaipėdos FK ir „Sūduvą“).

21.00 val. rungtynėse Rygoje susitinka Rygos „Olimps“ ir Šiaulių FK. Vieninteles tarpusavio rungtynes 2009 m. kovo 7 d. Rygoje rezultatu 3:1 laimėjo Šiaulių FK. Šiaulių komandai tai jau penktosios rungtynės, šiemet jie jau spėjo du kartus minimaliu rezultatu Marijampolėje pralaimėti „Sūduvos“ ir „Wigry“ komandoms bei du kartus Vilniuje laimėti prieš „Tauro“ ir „Žalgirio“ komandas.

Moterų uždarų patalpų čempionato II etapas

Moterų uždarų patalpų čempionate po pirmojo etapo komandos pagal pajėgumą suskirstytos į A bei B grupes, kur pogrupiuose po keturias komandas vasario 20 d. žais antrojo etapo rungtynes. Po šio etapo komandos bus pagal pajėgumą suskirstytos į 4 grupes, kur jau kovos dėl galutinių vietų. Antrajame etape persikelia tarpusavio rungtynių rezultatai, todėl kai kurios komandos šį šeštadienį vyksiančiose varžybose jau turi po 1-3 taškus. Trečiajame etape rezultatai nepersikels.

Stipresniosios A grupės I pogrupio varžybos organizuojamos Akmenėje, šiame pogrupyje susitinka po tris taškus turinčios Šiaulių „Gintros-Universiteto“ bei Naujosios Akmenės „Akmenės“ komados, taip pat taškų dar neturinčios Alytaus SRC ir Kauno FM komandos. Šiaulių bei Naujosios Akmenės užėmė atitinkamai pirmą ir antrą vietas tiek praeitų metų uždarų patalpų čempionate, tiek ir 2009 m. moterų A lygoje, šios komandos bus pagrindinės pretendentės iš šio pogrupio keliauti į stipriausiųjų grupę, kovojančią dėl 1-4 vietų. Alytaus SRC ir Kauno FM komandoms šansai užimti pirmą ar antrą vietą pogrupyje itin maži.

A grupės II pogrupio varžybos vyks Ukmergės Šventupės sporto komplekse, čia atvažiuos po tris taškus surinkusios Vilniaus „Žalgirio“ ir Ukmergės SC, taip pat taškų dar neturinčios Nemenčinės „Rūta-Consena“ ir Visagino SC. Šiame pogrupyje favoritai nėra tokie ryškūs - pernai trečiojoje vietoje uždarų patalpų čempinate likusiai Šeimininkių Ukmergės SC komandai abejos rungtynės bus lemiamos, nes teks susitikti su pajėgiomis Nemenčinės „Rūtos-Consenos“ ir Vilniaus „Žalgirio“ komandomis, o pastarosioms komandos vienerios rungtynės bus lengvesnės - reiks žaisti su Visagino SC. Atrodo didžiausius šansus patekti į stipriausiųjų ketvertą turi jau tris taškus surinkusi Vilniaus „Žalgirio“ komanda, į antrąjį etapą patekusi tik per plauką (dėl geresnio įvarčių santykio aplenkusi Vilniaus FM komandą, kuriai pralaimėjo). Nors ir negarantuotai, antroji vieta turėtų atitekti Ukmergės komandai.

Į Tauragėje vykdomas B grupės I pogrupio varžybas atvyks Kaišiadorių SC „Baltų“, Klaipėdos FM, Tauragės „Tauro“ ir Kauno MU komandos. Tris taškus jau turi Kauno MU, po tašką - Klaipėdos FM ir Tauragės „Tauras“. Nors Kaišiadorių SC „Baltai“ pirmajame etape ir sugebėjo įveikti vienus lyderių Alytaus SRC, antrąjį etapą pradeda be taškų. Aiškių favoritų šiame pogrupyje nėra - nuo 2008 m. I lygoje dalyvaujančios Klaipėdos ir Kaišiadorių komandos I lygoje kovoja dėl panašių vietų, pernai I lygoje debiutavusi Tauragės komanda 2009 m. I lygoje užėmė neaukštą vietą, tačiau jiems padės namų pranašumas. Apie šiemet pirmą kartą moterų varžybose dalyvaujančią Kauno MU komandą sunku ką nors iš anksto pasakyti, bet ši komanda jau turi 3 taškus, taigi jos nurašyti neišeis.

Į Jonavą B grupės II pogrupio rungtynių žaisti rinksis Vilniaus FM, Varėnos „Atžalyno“, Panevėžio FA ir Jonavos KKSC komandos. Po tris taškus jau turi Panevėžio FA ir Vilniaus FM. Aiški favoritė - Vilniaus FM komanda, kuri pagal rezultatus (3 vieta pagal pirmo etapo rezultatyvumą) verta A grupės, o 35 įvarčiųs per 3 rungtynes praleidusi Varėnos „Atžalyno“ komanda turėtų užimti paskutinę vietą.

Sekmadienio rungtynės

Sekmadienį antrąsias draugiškas rungtynes žaisti planuoja Alytaus „Vidzgiris“, taip pat bus žaidžiamos Salės A lygos, Salės I lygos ir KAFF žiemos pirmenybių rungtynės,

Tęsiant vakar pradėtą temą apie Lietuvos vyrų futbolo rinktinės potencialius būsimus varžovu, šiandien ne taip giliai panagrinėsiu kaip lietuviams sekėsi su silpnesnių krepšelių rinktinėm (1 krepšelis jau buvo išnarstytas vakar).

2 krepšelis

Antrajame pagal stiprumą krepšelyje yra įvairaus plauko rinktinių (pirmiausia rinktinės, su kuriomis susidurta daugiausiai kartų):

Rumunijos rinktinė yra pažįstama labiausiai - su jais teko susitikti 1998, 2002 ir 2010 m. pasaulio čempionatų atrankose bei keliose draugiškose rungtynėse. Iš 10 rungtynių 9 kartus laimėjo rumunai, bet kartą pavyko laimėti ir lietuviams. Įvarčių santykis 6:18.

Prieš Serbiją teko žaisti 2010 m. pasaulio čempionato atrankoje, svečiuose laimėjo serbai (0:3), namų baseine pergalę iškovojo lietuviai (2:1).

Su Čekija burtai buvo suvedę į vieną grupę 2000 m. Europos čempionato atrankoje, taip pat žaisto dvejos draugiškos rungtynės, tačiau visus 4 kartus laimėjo čekai, įvarčių santykis 3:13 (visus tris įvarčius lietuviai pelnė 1994 m., vėliau įmušti nepavyko). Paskutinį kartą prieš čekus žaista 2008 m.

Prieš Danijos rinktinę žaistos dvejos rungtynės 1994 m. pasaulio čempionato atrankoje, Vilniaus „Žalgirio“ stadione pasiektos nulinės lygiosios, Kopenhagoje pralaimėta 0:4.

Su Švedijos rinktine lietuviai susitiko 1934 m. pasaulio čempionato atrankoje bei keletą kartų draugiškose rungtynėse, visus 5 kartus laimėjo švedai, įvarčių santykis 3:22 (jei skaičiuoti nuo 1990 m., įvarčių santykis 2:5).

Su Graikijos rinktine atrankose dar neteko susitikti, bet 1995 m. gegužės 17 d. Vilniuje žaistos draugiškos rungtynės, kurias lietuviai laimėjo (2:1).

Prieš Slovakijos rinktinę tako žaisti porą draugiškų rungtynių 1992-1993 m., kartą Vilniuje laimėjo slovakai (0:1), o Dunaiska Stredoje paseiktos lygiosios 2:2.

Lietuvių statistika žaidžiant prieš Šveicarijos rinktinę atrodo visai ne kokia - per vieninteles rungtynes šveicarai įmušė 9 įvarčius, o lietuviai nei vieno, tačiau prisiminus kad tai vyko 1924 m. olimpinėse žaidynėse, nėra taip baisu. Realiai galima sakyti, kad tai visai neišbandytas varžovas.

Turkija - visiškai nematytas varžovas.

3 krepšelis

Šiame krepšelyje yra tik 3 rinktinės, su kuriomis atrankos varžybose žaista šį tūkstantmetį, su 4 rinktinėmis teko susitikti tik draugiškose rungtynėse

Škotija - rinktinė, su kuria burtai suvedė 3 paskutinėse Europos čempionato atrankose (2000, 2004 ir 2008 m.). Iš 6 rungtynių 4 laimėjo škotai, tik kartą (2003 m. balandžio 2 d. Kaune) lietuviai laimėjo 1:0, kartą pasiektos nulinės lygiosios. Paskutinis susitikimas - 2007 m.

Austrija - "šviežias" varžovas, su kuriuo burtai suvedė 2010 m. atrankoje, kur komandos pasidalino po 1 pergalę. Dar 1 kartą žaistos draugiškos rungtynės 1992 m. (lietuviai pralaimėjo 0:4). Įvarčių santykis 3:6.

Bosnija ir Hercegovina - 2000 m. Europos čempionato ir 2006 m. pasaulio čempionato atrankose išmėginti varžovai. Iš keturių rungytnių dvejas laimėjo bosniai, 1998 m. Vilniuje 4:2 laimėjo lietuviai, o 2005 m. Sarajeve pasiektos lygiosios 1:1. Paskutinis susitikimas - 2005 m.

Airija - burtai su jais suvedė 1994 ir 1998 m. pasaulio čempionatų atrankose, iš 4 rungtynių 3 laimėjo airiai, kartą rungtynės baigėsi lygiosiomis (0:0). Paskutinis susitikimas - 1997 m.

Šiaurės Airija - su jais susitikti teko tik 1994 m. pasaulio čempionato atrankoje, Vilniuje laimėjo svečiai (0:1), Belfaste pasiektos lygiosios 2:2. Paskutinis susitikimas - 1993 m.

Izraelis - rinktinė, su kuria lietuviai susitiko 5 kartus draugiškose rungtynėse, pagal statistiką galima tikėtis kad pamatyti įvarčių, nes abi komandos visose rungtynėse pelnė mažiausiai po įvartį, viso lietuviai pelnė 8 įvarčius, Izraelio rinktinė - 14 įvarčių. Tiesa, lietuviams tik kartą pavyko iškovoti lygiąsias, kitus kartus pralaimėjo. Paskutinis susitikimas - 2004 m.

Bulgarija - teko susitikti tik kartą (2003 m.) draugiškose rungtynėse Sofijoje, bulgarai laimėjo 3:0.

Suomija -  senai nematytas varžovas, 3 kartus prieš suomius žaista tarpukariu, dar vienerios draugiškos rungtynės žaistos 1993 m. vasarį. 3 kartus laimėjo suomiai, tik 1934 m. rugpjūčio 16 d. Kauno Kariuomenės stadione rezultatu 1 : 0 pergalę iškovojo Lietuvos vyrų futbolo rinktinė.

Norvegija - teko susitikti tik kartą (1999 m.) draugiškose rungtynėse Osle, norvegai laimėjo 1:0.

5 krepšelis

Nors tai turėtų būti silpnesnių komandų krepšelis, čia nėra daug akivaizdžiai silpnesnių komandų, gal tik Lichtenšteinas ir Albanija. Dar iš bėdos tiktų ir Estija ar Moldavija.

Estija - rinktinė, su kuria lietuviai yra sužaidę 52 rungtynes, su jais kelis kartus buvo suvedę ir burtai (1996 m. ir 2000 m. Europos čempionatų atrankose). Europos čempionatų atrankose 3 kartus pergalę šventė lietuviai, kartą estai. Paskutinį kartą estai prieš lietuvius laimėjo 1999 m. kovo 31 d., paskutinės draugiškosrungtynės 2008 m. lakritį baigėsi rezultatu 1:1. Viso lietuviai yra laimėję 24 rungtynes, 10 rungtynių sužaista lygiosiomis, įvarčių santykis 84:81 lietuvių naudai.

Gruzija - su jais teko susitikti 2002 m. pasaulio čempionato bei 2008 m. Europos čempionato atrankose bei dar 4 draugiškose rungtynėse. 2002 m. atrankoje abejas rungtynes laimėjo gruzinai, 2008 m. atrankoje - lietuviai. Iš viso gruzinai laimėjo 4 rungtynes iš 8, 1 rungtynės baigėsi lygiosiomis. Įvarčių santykis 6:14.

Islandija - sužaistos 4 rungtynės, visos čempionatų atrankose (1998 m. pasaulio ir 2004 m. Europos). Islandai laimėjo 2 kartus, kartą Reikjavike sužaista lygiosiomis, įvarčių santykis 2:6.

Lichtenšteinas - su jais kliuvo viena grupė 1998 m. pasaulio čempionato atrankoje, abejas rungtynes lietuviai laimėjo, įvarčių santykis 4:1.

Albanija - su šia rinktine teko susitikti 1994 m. pasaulio čempionato atrankoje bei vieneriose draugiškose rungtynėse 2006 m. Du kartus laimėjo lietuviai, kartą albanai, įvarčių santykis 5:3 lietuvių naudai.

Moldavija - dažnas varžovas draugiškuose turnyruose bei draugiškose rungtynėse, tačiau su jais nei karto nežaista čempionatų atrankose. Iš 8 rungtynių 3 kartus laimėjo Moldavai, 3 kartus sužaista lygiosiomis, įvarčių santykis 11:12. Paskutinės rungtynės 2008 m. baigėsi lygiosiomis.

Armėnija - su jais teko susitikti tik kartą draugiškose rungtynėse, kai 2008 m. birželį armėnai laimėjo rezultatu 2:1.

Kazachija, Juodkalnija - neteko susitikti su šių šalies nacionalinėmis rinktinėmis, taip pat neteko susitikti ir su bet kuria jaunių ar jaunimo rinktine.

6 krepšelis

Farerų salos - su jais teko susitikti ne tik trijose paskutinėse Europos čempionato atrankose (2000, 2004 ir 2008 m.), bet ir 2010 m. pasaulio čempionato atrankoje. 6 rungtynes laimėjo lietuviai, kartą sužaista lygiosiomis, kartą laimėjo Farerai. Įvarčių santykis 11:4.

San Marinas - žaistos tik 2 rungtynės, abi 2006 m. pasaulio čempionato atrankoje. Laimėjo abu kartus lietuviai, iš viso šmušdami 5 įvarčius ir nepraleidę nei vieno.

Azerbaidžanas - iš trijų draugiškų rungtynių dvejas lietuviai laimėjo minimaliu skirtumu, o 1998 m. laimėjo azerbaidžaniečiai (1:2).

Andora - abejas draugiškas rungtynes (1998 ir 2009 m.) laimėjo lietuviai, iš viso lietuviai įmušė 7 įvarčius, praleido 1.

Liuksemburgas - vieninteles draugiškas rungtynes 2009 m. laimėjo lietuviai.

Malta - žaistos dvejos draugiškos rungtynės, kartą lietuviai laimėjo 4:1, kartą sužaista lygiosiomis (1:1). Paskutinės rungtynės - 2006 m.

Kadangi nenumaldomai artėja sekmadienis, kai Lenkijoje įvairių Europos šalių futbolo federacijų biurokratai aikčios žiūrėdami kaip garsūs lenkų ir ukrainiečių futbolininkai traukia spalvotus kamuoliukus iš krepšelių, šiek tiek panagrinėsiu kokie varžovai gali kliūti lietuviams.

Pirmame įraše pateiksiu išsamią lietuvių nacionalinės rinktinės statistiką žaidžiant su geriausiojo A krepšelio komandomis, o kadangi ne su visomis elito rinktinėmis lietuviams teko susidurti, taip pat trumpai aprašysiu ir jaunimo rinktinių susitikimus Europos čempionatų atrankose:

 

Ispanija	Lietuviai su ispanais susitiko 1996 ir 2006 m. pasaulio čempionatų atrankose, 2004 m. spalio 13 d. rungtynės Vilniuje baigėsi lygiosiomis rezultatu 0 : 0, likusius tris kartus Ispanai laimėjo, o lietuviai neįmušė nė vieno įvarčio (ispanai įmušė 8 ).	Su kai kuriais Ispanijos rinktinės žaidėjais lietuviam jau teko susidurti 2003 m. U-19 atrankos rungtynėse, kurios baigėsi lygiosiomis 0:0. Jaunimo ir jaunių rinktinės (U-17, U-18, U-21) yra susitikusios su ispanais atrankose ir netgi pelnė kelis įvarčius.
Vokietija	Su vokiečiais keliai buvo susikirtę 2004 m. Europos čempionato atrankoje, tąkart Kaune vokiečiai laimėjo 2:0, tačiau Niurberge lietuviai išplėšė lygiasias 1:1.	Lietuvių U-18 rinktinė yra su vokiečiais susitikę jaunių čempionato finaliniame etape, tačiau pralaimėjo 1:7, U-19 rinktinė su vokiečiais kovojo 2008-2009 m. jaunių čempionato atrankoje ir pralaimėjo 0:5. Du kartus 2004 m. jaunimo čempionato atrankoje pralaimėjo ir U-21 rinktinė.
Olandija	visiškai neišbandytas varžovas, nacionalinės rinktinės nesusitiko nei atrankose, draugiškose rungtynėse.	Lietuvos U-18 rinktinė 1996-1997 m. atrankoje pralaimėjo olandų bendraamžiams 0:2. U-19 rinktinės susitiko dviejose atrankose, lietuviai pralaimėjo abu kartus.
Italija	Su italais teko susitikti net 3 atrankose - 1996 m. ir 2008 m. Europos bei 2002 m. pasaulio čempionatų. Italai pelnė 12 įvarčių ir laimėjo 4 rungtynes, likusios 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis (2001 m. rugsėjo 1 d. Kaune 0:0 ir 2006 m. rugsėjo 2 d. Neapolyje 1:1). Vienintelis lietuvių į italų rinktinės vartus įmuštas įvartis - T. Danilevičiaus įvartis Neapolyje.	Jaunių rinktinės (U-18 ir U-19) su italų jauniais susitiko dvejose atrankose, abejose rungtynėse lietuviai įmušdavo po įvartį, tačiau laimėjo abu kartus italai, įmuše po 2-3. Jaunimo U-21 rinktinė susitiko su italais 1996 ir 2002 m. Europos atrankose, iš keturių rungtynių 3 laimėjo italai, vienos rungtynės baigėsi be įvarčių.
Anglija	dar vienas visai nebandytas varžovas.	Jaunių U-19 rinktinė su anglų jauniais susitiko 2001-2002 m., kur kartą sužaidė lygiosiomis 1:1 ir kartą pralaimėjo. U-21 rinktinė su anglais pateko į vieną 2011 m. čempionato atrankos grupę ir pirmąsias rungtynes Vilniuje sužaidė lygiosiomis 1:1.
Kroatija	Su kroatais nacionalinė rinktinė susitiko tik 1996 m. Europos čempionato atrankoje, kur Kroatijoje buvo pralošta 0:2, o Vilniuje pasiektos lygiosios be įvarčių.	Jaunių U-19 rinktinė 2006-2007 ir 2009-2010 m. atrankose susitiko su kroatais ir abu kartus pralaimėjo. U-21 rinktinė 1996 m. atrankoje pralaimėjo kroatams abejas rungtynes.
Portugalija	Su portugalais dar neteko susitikti atrankos varžybose, bet rinktinės porą kartų Portugalijoje žaidė draugiškas rungtynes. 2000 m. portugalai laimėjo 1:5, 2004 m. - 1:3.	Lietuvos U-18 susitiko su portugalais 1997-1998 m. atrankoje ir pralaimėjo rungtynes 0:2, U-19 rinktinė 2007-2008 m. atrankoje pralaimėjo 1:3, o U-21 rinktinė pernai Portugalijoje pralaimėjo 1:4 ir rugpjūčio mėnesį mėgins atsirevanšuoti namuose.
Prancūzija	Rinktinė, kliuvusi lietuviams į vieną grupę dvejose paskutinėse atrankose (2008 m. Europos ir 2012 m. pasaulio). Prancūzai per 4 rungtynes įmušė tik 5 įvarčius, tačiau lietuviai neįmušė nei vieno ir prancūzai laimėjo visas rungtynes.	Su prancūzų jaunimo rinktinėmis lietuviams susidurti dar neteko
Rusija	Atrankos varžybose žaisti su Rusijos rinktine dar neteko, bet rinktinės yra žaidusios porą draugiškų rungtynių (2004 m. Maskvoje rusai laimėjo 4:3, 2008 m. Burghauzene - 4:1).	Jaunių U-19 rinktinės susitiko 2001-2002 ir 2004-2005 m. atrankose, pirmoje atrankoje laimėjo lietuviai, antroje - rusai.

Taigi, pažiūrėjus į statistiką išsirinksiu ir kokių varžovų man asmeniškai labiau norėtusi ar gal kaip tik labai nesinorėtų. LFF tikriausiai labiausiai norėtų, kad lietuviai kliūtų į vieną grupę su Anglija, o kadangi lietuviams nėra tekę susitikti su jų nacionaline rinktine, tinkų ir man šis varžovas. Tačiau vis tik man būtų smagiausia, jei lietuviams kliūtų niekad nematyta Olandija, sekanti svajonių eilėje būtų Portugalija, po to senokai į vieną grupę kliuvusi Kroatija, na o po to jau Anglija. Nors niekada neteko susitikti su Rusijos rinktine atrankose, kažkodėl visai nenorėčiau kad susidurti tektų ir šį kartą, įdomiau pažiūrėti ką lietuviai priešpastatytų olandiškam, kroatiškam, angliškam ar portugališkam futbolui. Bene mažiausiai lietuvių grupėje norėtųsi matyti Prancūziją (jau prisižiūrėjome kaip 80 minučių lietuviai iškištais liežuviais ginasi, o po to Henry ar Ribery muša įvartį ir viskas baigiasi), jau šiek tiek nusibodusi ir Italijos rinktinė, su Ispanija į vieną grupę pakliūti būtų nedrąsu, o dėl vokiečių nelabai turiu nuomonės, iš bėdos tiktų ir jie.

Tai tiek pasvarstymų ir pabūrimų, jei bus besidominčių, mėginsiu rinkti ir statistiką apie varžovus iš kitų krepšelių.

Niekam tikriausiai ne paslaptis, kad Lietuvos futbolo visuomenės informavimas internetinėje erdvėje nėra idealus, tačiau kartais pažiūrėjus kaip tvarkosi mėgėjų lygos ar klubai (lyginant su profesionaliais atitikmenimis), neišeina susilaikyti ko nors neparašius.

Taigi, pradžiai apie A lygos klubus. Yra klubų, kurie nepatingi parašyti naujienų, pateikia rungtynių planus ir rezultatus, kartais ir kokį interviu pateikia. Iš tokių reiktų paminėti Šiaulių FK, Gargždų Bangos, Panevėžio Ekrano puslapius. Yra ir tokių, kurie pašykšti informacijos, tačiau nėra visai beviltiški (Sūduvos, Tauras), tačiau yra ir tokių klubų, kurie turi nelabai profesionaliai atrodančias svetaines, kuriose nesiteikia ką nors parašyti (Kruoja, LKKA ir Teledema), bet daugiausiai priekaištų nusipelnė Vilniaus Vėtra - jei prieš tai minėti du klubai tik netyčia pakliuvo į A lygą ir jiems šiek tiek atleistina, bet A lygos vicečempionams turėtų būti gėda turėti tokią svetainę. I lygos klubų svetainės taip pat varo į neviltį (Atlanto puslapyje pernai parašytos tik kelios naujienos, daugiau nei metus tuščia Alyčio svetainė, pradingusi Šilutės FK svetainė).

Gal kas nors sakys, kad futbolas lietuvoje žemo lygio ir dar krizė, tai nėr ko tikėtis, bet pažiūrėkite į II lygos dugne besikapstančių FC Baltų svetainę - nors tai nėra profesionalus klubas, bet čia visada galima rasti kokias rungtynes žais komanda, kas žaidė paskutinėse rungtynėse ir pan. Arba III lygos klubas FK Švyturys - klubas žaidžia apskrityje, apie kurios pirmenybes internete beveik nieko neinformuojama, tačiau net ir madingoji "krizė" nesutrukdė jiems praeitų metų rudenį sukurti svetainės, ties naujienų čia nedaug, bet jie sugebėjo įsidėti 2% paramos agitaciją, nors to nesugeba padaryti kai kurie A lygos klubai (nors atrodytų, kad ta parama būtų naudinga bet kuriam klubui). Yra tokių pavyzdžių ir daugiau - Vilniaus FK Viltis, I lygoje planuojančios žaisti Minijos puslapis, keleto Klaipėdos rajono salės futbolo lygos klubų svetainės.

Beje, pradžioje užsiminiau ir apie lygas - SFL ar Šakių futbolo lyga sugeba visai pagirtinai sukurti svetaines, kur pateikiama visai ten žaidžiantiems ar besidomintiems žmonėms rūpima informacija, padorias svetaines turi iš Šiaulių bei Kauno apskričių federacijos, tačiau A ar I lyga neturi jokio puslapio (pernai futbolas.lt pateikė visą reikiamą informaciją, dabar panašu kad teks skaityti mėgėjiškai suformatuotus lff.lt pateikiamus protokolus). Vienintelis sveikintinas dalykas - šiemet bent jau susikūrė Panevėžio, Klaipėdos, Telšių, Utenos apskričių federacijų puslapiai, gal po kiek laiko bent jau informaciją apie III lygą kažkada bus galima sužinoti operatyviau.

Po žiemos miego bundančioje futbolo visuomenėje šiuo metu viena aktualiausių temų - aukščiausiose A ir I lygose dalyvausiančių klubų skaičius ir išskirstymas. Kadangi LFF VK dar pernai nusprendė, kad negalima atsakyti nei vienam licenciją padavusiam klubui, o tokių buvo 20, buvo paskelbta, kad A ir I lygose bus po 10 komandų. Prieš porą savaičių jau buvo galima susidaryti įspūdį, kad galima ir 12 klubų A lyga, tačiau antradienį paaiškėjo, kad tikslaus skaičiaus bei klubų paskirstymo po lygas nesužinosime iki pat sezono pradžios.

Mums kaip žiūrovams gal ir ne taip baisu - nors tikėtina, kad nebus tokio siurprizo kaip pernai sezono pradžioje, bet vis šiokia tokia intriga išlieka. Tačiau klubams, nežinantiems kur jiems bus leista žaisti jau šiek tiek prasčiau. Pavyzdžiui, iš A lygos pernai iškritusi „Kruoja“ jau drąsiai ruošiasi žaisti A lygoje - pasisamdė naują vyr. trenerį, susitvarkė bazę, ruošiasi plėsti stadioną. Arba Vilniaus „Žalgiris“, kuriam pagal sportinį principą A lyga nė nekvepėtų ieško rėmėjų ir žaidėjų būtent žaidimui A lygoje, gal ne taip atvirai kaip Kruoja.

Taigi, pabandysiu pamodeliuoti kaip A ir I lyga turėtų atrodyti, jei būtų laikomasi sportinio principo, bei kaip ji tikėtinai atrodys. Jei tikėtume LFF VK sprendimu (po 10 komandų kiekvienoje lygoje), šiemet lentelės gautusi maždaug tokios:

 

A lygoje žaistų	I lygoje žaistų
pernykščiai A lygos dalyviai: Panevėžio „Ekranas“, Vilniaus „Vėtra“, Marijampolės „Sūduva“, Šiaulių FK, Tauragės „Tauras“, Gargždų „Banga“, Kauno „LKKA ir Teledema“ bei 3 naujokai iš I lygos: Šilutės FK Alytaus „Alytis“ Mažeikių FK	Pakruojo „Kruoja“, Kėdainių „Nevėžis“, Klaipėdos FK, VMFD „Žalgiris“, Jonavos „Lietava“, Kauno FBK, Klaipėdos „Atlantas“, Kėdainių „Lifosa“, Alytaus „Vidzgiris“, Kretingos „Minija“

Aišku šiek tiek iki sportinio principo trūksta (nes II lygoje kai kurie auštas vietas užėmę klubai nepretenduoja į licencijas), bet iš bėdos viskas lyg ir tiktų.

Tačiau ne taip viskas paprasta - klubų pasitarime paaiškėjo, kad Šilutės FK net nesieks A lygos licencijos, o taip pat klubų atstovai vienbalsiai pritarė Kruojos žaidimui A lygoje, taigi šias komandas galima drąsiai keisti vietomis. Dar paaiškėjo, kad dėl A lygos abejonių turi su rėmėjais nelabai draugaujantis Alytaus „Alytis“ (kuris kaip tyčia šiemet baigia stadiono statybas, taigi nebeturės savo firminio pasiteisinimo, kad trūksta stadiono), tačiau į A lygą labai nori Klaipėdos FK, VMFD „Žalgiris“ ir šiek tiek nori, bet dėl nebaigto stadiono nedrįsta Kėdainių „Nevėžis“. Labai tikėtina, kad A lygos pernykščiai dalyviai kaip nors pritemps iki A lygos licencijos, taigi lieka klausimas tik dėl Mažeikių FK, kuriems nesunkiai sekasi surinkti žiūrovų, tačiau rodos nelabai sekasi su tribūnų statybomis. Taigi, turime 4 klubus, pretenduojančius į 2 likusias A lygos vietas. Pagal sportinį principą tų vietų nusipelnė Alytaus „Alytis“ ir Mažeikių FK, tačiau labiau nori ir ne mažiau šansų tenkinti licencijavimo kriterijus turi naujieji Klaipėdos FK ir VMFD „Žalgiris“. Kažkodėl manęs neapleidžia nuojauta, kad „Alytis“ po tiek spyriojimosi metų taip ir neišdrįs kovoti aukščiausioje lygoje, o Mažeikiams nebus leista dėl infrastruktūros, taigi tikėtina, kad šiemet A lygoje be 7 vietą ten išlaikiusių klubų bus ir iš A lygos iškritęs klubas, bei 5-6 vietas I lygoję užėmę klubai (nepriimant aukščiau esančių).

O blogiausia šioje situacijoje yra tai, kad 5 klubai iki pat kovo mėnesio plėšysis, stengsis, o galiausiai 3 iš jų sužinos kad nepasisekė ir tiek klubų atstovai, tiek ir gerbėjai jausis nuskriausti. O juk to būtų galima išvengti prieš sezoną paskelbiant kaip po metų keisis varžybų sistema, kas kris žemyn, kas kils aukštyn, o klubai iškart po sezono apsispręstų kokioje lygoje žais (o geriausia - kad žaistų visad tokioje, kokioj vietą iškovojo). Juk didesnę dalį licencijavimo kriterijų galima buvo patikrinti dar pernai baigiantis sezonui - jei sezono gale klubas neturėjo stadiono ar reikiamo kiekio vaikų grupių, jis negalėtų siekti aukštesnės lygos licencijos. O finansinius kriterijus jau galima tikrinti prieš pat sezoną ir neatitinkantiems taikyti sankcijas.

Dauguma futbole besisukančių žmonių tikriausiai dar prisimena tokį darinį kaip NFKA, kuris turėjo organizuoti A lygos pirmenybes, tačiau organizacija taip ir buvo numarinta nieko labai matomo ir nenuveikus.

Iš šalies žiūrint atrodo, kad lygos organizavimu užsiimančios organizacijos steigimu turėtų būti suinteresuota ir LFF ir patys klubai. LFF tokia organizacija šiek tiek sumažina organizacinių rūpesčių, o klubams organizacija turėtų būti naudinga, nes rūpintusi A lyga kaip patraukliu produktu (reklama ir visa kita), taip pat suteikia šiokį tokį nepriklausomybės jausmą (teoriškai nebeliktų visokių kalbų, kad LFF išsirenka čempionus ir pan.).

Taigi, kodėl klubai nesistengė išlaikyti šito darinio, o ir dabar nesimato mėginimų organizaciją gaivinti? Juk turint klubų asociaciją būtų realus šansas rasti tiek rėmėjų, kad ne tik atsipirktų išlaikymo išlaidos, bet ir liktų pinigų priziniam fondui (t.y., klubai gautų pinigus pagal užimtą galutinė vietą, dar galėtų būti ir lygos taurė su priziniu fondu).

Kadangi viską analizuoju iš šalies ir nežinau realios situacijos, mėginau sugalvoti menamas kliūtis, kurios neleidžia organizacijos atkurti. Pagrindinė tokia kliūtis atrodo pradinių investicijų kiekis. Grubiai paskaičiavus veiksni organizacija „kainuotų“ bent kokią pusę milijono per metus (direktoriaus atlyginimas bei reprezentacinės išlaidos 200-300 000 Lt, nedidelio biuro priemiestyje nuoma, išlaikymas ir biuro administratorė ~ 100 000 Lt, outsource‘intos buhalterinės ir teisinės paslaugos tikriausiai iki 50 000 Lt, viešųjų ryšių agentūros paslaugos – 50-100 000, dar tikriausiai reiktų ir spaudos atstovo bei varžybų organizatoriaus pareigybių), o garantijos kad iškart atsirastų šias išlaidas padengiančių rėmėjų nėra. Iš kitos pusės, ta pusė milijono nėra labai jau didelė investicija sumą išdalinus klubams (jei tik A lygos klubai, tai iki 4500 Lt per mėnesį nuo klubo), jei atsirastų labai veiklus  direktorius, neprireiktų nė pusės metų kol organizacija atsipirktų, po to jau galėtų rūpintis A lygos pardavinėjimu (reklama ar įvaizdžio kūrimu), galėtų net sezonui kitam patį A lygos vardą parduoti (galėtume eiti žiūrėti „Norfos A lygos“ ar „Kėdainių koncervų fabriko A lygos“ rungtynių) siekiant pritraukti lėšų.

P.S.: visi skaičiai ir mintys šiame bloge neparemtos realiais faktais, blogas labiau skirtas pamąstymui ar reikalinga organizacija panaši į NFKA, ne verslo planui pristatyti.