Vis dar naiviai tikėdamas, kad Lietuvoje ne man vienam rūpi moterų futbolas ir jo istorija, toliau kaupiu įdomesnius faktus. Šiandien jūsų teismui paruošiau moterų futbolo aukščiausiosios lygos statistinius faktus nuo įkūrimo 1994 m. iki 2009 m.

Per 17 moterų aukščiausiosios lygos sezonų iš viso sužaista 556 rungtynės, per kurias pelnyta 2833 įvarčiai (apie 5 per rungtynes), tik 11 % rungtynių (63) baigėsi lygiosiomis.

Lygos rezultatyvumo rekordas – 20 įvarčių per rungtynes. Pirmą kartą tiek įvarčių pelnyta trečiajame pirmojo čempionato ture, kai 1994 m. gegužės 21 d. būsimos čempionės Kauno „Olimpijos-Centro“ futbolininkės svečiuose rezultatu 20:0 įveikė būsimas vicečempiones Vilniaus MFK merginas. Rekordas buvo pakartotas 2004 m. gegužės 15 d., kai Nemenčinės „Rūta-Consena“ tokiu pat rezultatu įveikė Vilniaus „Elenos“ komandą.

Ilgiausios pergalių sekos rekordas priklauso Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komandai – ši komanda nuo 2006 m. rugsėjo 2 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. laimėjo 31 rungtynes iš eilės. Analogišką antirekordą pasiekė Vilniaus „Elena“, pralaimėjusi 34 rungtynes iš eilės (nuo 2003 m. balandžio 26 d. iki 2006 m. gegužės 31 d.).

Ilgiausiai pirmosios pergalės laukusi komanda - Nemenčinės „Rūta“, nuo debiuto aukščiausioje lygoje 1995 m. gegužės 13 d. iki 2000 m. spalio 28 d. per 51 rungtynes nepasiekusi nei vienos pergalės. Tiesa, po šios sekos 2001 m. Nemenčinės komandai tapo sėkmingiausiu sezonu, kai iškovota antra vieta ir vienintelis A lygos medalis klubo istorijoje.

Šiaulių „Gintra-Universitetas“ A lygoje paskutinį kartą pralaimėjo 2006 m. gegužės 28 d., vėliau sekė vis dar nenutrūkusi seka be pralaimėjimų, viso jau 38 rungtynės. Šiai komandai priklauso ir dar solidesnis rekordas – šiaulietės 84 rungtynėse iš eilės įmušė bent po vieną įvartį (paskutinį kartą nei vieno įvarčio neįmušė 2003 m. birželio 24 d.).

Tarp rezultatyviausių visų laikų moterų aukščiausiosios lygos žaidėjų išsiskiria dvi moterys. Pirmoji – geriausia XX a. lietuvių futbolo puolėja Ingrida Gorbunovienė, 1994-1999 m. per mažiau nei 55 rungtynes įmušusi 109 įvarčius. Antroji - Jurgita Mačikunytė, debiutinį įvartį įmušusi dar nesulaukusi 12 gimtadienio, o iš viso 1995-2008 metais įmušusi daugiau nei 150 įvarčių. Nedaug iki 100 įvarčių trūksta Raimondai Bložytei (mažiausiai 96 įvarčiai 2003-2009 m.) ir Giedrei Banytei (mažiausiai 96 įvarčiai 2001-2005 m.), po daugiau nei 80 įvarčių yra pelniusios Edita Lisevičiūtė, Justina Lavrenovaitė ir Raimonda Kudytė.

Kadangi "vienintelis tikras lietuviško futbolo portalas" bei kitos svetainės neskuba pranešti vakar vykusių rungtynių rezultatų, tuo pasirūpinsiu aš

Dublerių taurės ketvirtfinalis

Taigi, vakar (rugsėjo 21 d.) vyko trejos atsakomosios LFF dublerių taurės rungtynės, kuriose paaiškėjo, kad į pusfinalį lengvi pateko Ekranas ir Vėtra, šiek tiek sunkiau į ten prasimušė Kruojos dubleriai bendru rezultatu 9:7 aplošę 3 vietą dublerių lygoje užėmusią LKKA ir Teledemos komandą.

Jei tikėti lff pateikta statistiką, atsakomosios rungtynės Noreikiškėse klostėsi labai dramatiškai - 18 minutę abi komandos įmušė po įvartį, po trejų minučių buvo išvarytas vienas kauniečių žaidėjas, po to į priekį išsiveržė Kruoja, bet LKKA sugebėjo du kartus persverti rezultatą, o rungtynių gale, kai abiejose komandose jau žaidė po 10 žaidėjų, LKKA užtvirtino pergalę (5:3). Tačiau to neužteko patekimui į pusfinalį, nes pirmosiose rungtynėse Pakruojyje šeimininkai laimėjo 6:2.

Kitose dvejose rungtynėse Ekranas antrą kartą laimėjo prieš Bangą (pirmosios rungtynės 1:0, antrosios - 5:0), o Vėtra antrą kartą aplošė Taurą (2:1 pirmosiose, 3:1 antrosiose rungtynėse).

Jei tikėti Ekrano svetaine, šiandien bus traukiami pusfinalio burtai.

Merginų Europos U-19 čempionato atranka

Kaip žinia, Lietuvos merginų iki 19 m. rinktinė šiomis dienomis žaidžia Europos čempionato 5 atrankos grupėje Olandijoje ir vakar buvo sužaistos antrosios rungtynės, bet kol kas nepastebėjau kad kas nors lietuviškose svetainėse praneštų rezultatą. Tikriausiai nepraneša, nes šiek tiek gėda - lietuvaitės olandėms pralaimėjo 0:7, tačiau pirmajame kėlinyje laikėsi gan neblogai, praleisdamos tik 1 įvartį. Paskutinėse rungtynėse ketvirtadienį Lietuvos rinktinė susitiks su Izraelio rinktine, kuri kol kas žaidžia dar blogiau (0:9 prieš Olandiją, 0:6 prieš Lenkiją), tai dar yra vilties kad lietuvaitės įmuš pirmąjį įvartį, o jei sužais bent lygiosiomis, tai grupėje užims ne paskutiniąją vietą.

Kaip žinia, Lietuvos merginų iki 17 m. ir iki 19 m. rinktinės šį savaitgalį Latvijoje (Valmieroje) dalyvavo Baltijos taurės varžybose. Lietuviška žiniasklaida paminėjo pačias varžybas, tačiau neskuba pranešti rungtynių rezultatų, todėl juos pranešiu aš. Taigi, abidvi rinktinės užėmė prizinę - trečią vietą, į priekį praleidusios latves ir estes.

Kaip žinia, šiuo metu Šiauliuose vyksta moterų čempionių lygos varžybos, kuriose Lietuvai atstovauja Šiaulių „Gintra-Universitetas“. Kol kas Šiaulių komandai nesiseka siekti savų tikslų (antrosios vietos), tačiau didelės gėdos Lietuvai moteriškės taip pat nepadarė - sutriuškino autsaideres gruzines, apylygėj kovoj pralošė škotėms ir reik tikėtis kad šiandien gėdingai nepraloš vokietėms (kurios gruzes sutriuškino net 19:0).

Bet šis įrašas ne apie tai, kaip komandai sekasi, bet apie komandos formavimo subtilybes. Daugeliui ne paslaptis, kad Gintros komandoje dalis žaidėjų yra legionierės, bet kažin ar daugelis jūsų pastebėjo, jog čempionų lygos abejose rungtynėse startinėje sudėtyje buvo tik 3 lietuvės (viena geriausių visų laikų šalies futbolininkė Raimonda Kudytė, geriausia 2007 bei 2008 m. A lygos saugė Viktorija Budrytė bei Oksana Imanalijeva), 4 žaidėjos yra iš Azerbaidžano, po 2 iš Latvijos ir Rusijos. Kadangi ant atsarginių suolo sėdėjo vien lietuvės, reik manyti kad legionierės yra stipresnės už lietuves.

Iš vienos pusės rodytųsi, kad nieko čia blogo, jog G. Radavičius stengiasi suburti stiprią komandą. Bet kai moterų A lygoje žaidžia tik 5 komandos (taigi, gaunasi po 4 rungtynes per pusmetį), o čempionų lygoje komanda net neužsibrėžė tikslo užimti pirmą vietą (o juk tik pirmą vietą užėmusi komanda keliauja toliau), kam gi reikia tos stiprios nelietuviškos komandos? Dabar gaunasi, kad Šiauliuose surinkta nemaža dalis Lietuvos moterų rinktinės tik trina suolą vietoje to, kad čempionų lygoje įgautų naudingos patirties, o pinigai švaistomi legionierėms (čia tik spekuliacijos - gal visos jos žaidžia nemokamai?) vietoje to, kad investuoti į jaunų futbolininkių ugdymą.

(tęsinys, pirmąją Lietuvos merginų rinktinių dalyvavimo „Tivoli“ taurės varžybose aprašymo dalį rasite čia)

Lietuvos merginų U17 rinktinė G15 varžybose

15 amžiaus kategorijoje turėjo dalyvauti 10 komandų iš 5 šalių, todėl varžybos rengtos 2 grupėse. Pirmojoje grupėje dalyvavo 2 Švedijos, po 1 Danijos, Norvegijos komandas, taip pat turėjo dalyvauti Ukmergės sporto mokyklos komanda, kuri panašu kad neatvyko ir jai užskaityti 4 pralaimėjimai rezultatu 3:0.

Antrojoje grupėje dalyvavo 2 Švedijos bei po 1 Suomijos, Danijos ir Lietuvos komandas. Čia Lietuvos U-17 rinktinė, vedama vienos matomiausių Lietuvos moterų futbolo jaunųjų žaidėjų Sonatos Vanagaitės įveikė visas varžoves. Iš viso rinktinė įmušė 8 įvarčius (6 pelnė S. Vanagaitė), pralaiedo tik 1. Rezultatai neįspūdingi (porą kartų 2:0, po kartą 1:0 bei 3:1), tačiau pirmoji vieta grupėje užimta gan užtikrintai (2 vietoje likusi Blentarpo BK komanda atsiliko 5 taškais).

Po 2 komandas iš kiekvienos grupės pateko į pusfinalius, o likusios komandos dalinosi 5-9 vietas. Lietuvės pusfinalyje susitiko su Gliumsliovo FF pirmąja komanda iš Švedijos (antroji komanda žaidė toje pačioje grupėje kaip ir lietuvės), deja šios rungtynės pralaimėtos minimaliu rezultatu. Taigi, paskutinėse rungtynėse lietuvaitėms teko pakovoti tik dėl trečiosios vietos prieš kitas švedes Blentarpo BK. Po trijų Kamilės Vaičiulaitės ir dviejų S. Vanagaitės įvarčių lietuvaitės laimėjo rezultatu 5:1 ir parsivežė namo neaiškaus metalo taurę.

Nežinau kiek čia žmonių domisi lietuvišku moterų futbolu, bet šią bei kitą savaitę Šiauliuose bei Panevėžyje organizuojamos moterų čempionų lygos atrankos A grupės varžybos, kuriose dalyvauja Šiaulių „Gintra-Universitetas“, Miuncheno FC „Bayern“, Glazgo „City“ ir Tbilisio „Norchi Dinamoeli“. Šiaulietėms iškeltas ne pats ambicingiausiai, tačiau ir nelabai kuklus tikslas - užimti 2 vietą grupėje. Taigi, visi šiauliečiai šį ketvirtadienį bei šeštadienį šeštadienį lėkite į centrinį stadioną palaikyti lietuvaičių (vis tik apie pusę Gintros žaidėjų yra lietuvės). Kitos savaitės antradienį 16.00 Šiaulių centriniame stadione šiaulietės susitinka su rimčiausiu konkurentu - Miuncheno „Bayern“, o tuo pat metų Panevėžio „Aukštaitijos“ stadione susitiks škotės su gruzinėmis, taigi ir smalsesni Panevėžiečiai turės progą pamatyti aukštesnio lygio moterų futbolo.

Beje, savaitgalį KAFF žvaigždžių dienose žiūrėjau kaip Šiaulių Gintra žaidė prieš kauniečių vyrų rinktinę, tai moteriškių žaidimo lygis nepasirodė labai jau žemas, bet susižaidimo ir ryžto joms tikrai trūko, tai žiūrovų palaikymas joms labai padės.

Visi rungtynių laikai:

Kad neprailgtų šiumetinio vyrų čempionato laukimas, parašinėsiu šiek tiek apie moterų futbolą.

Pirmiausiai visai nerimtai pamėginsiu įrodyti, kad vyrų futbolas turi ateitį tik kai moterų futbolas bus gyvesnis

Taigi, pradėkime nuo istorijos - kaip žinia, moterų krepšinio čempionatas Lietuvoje surengtas metais anksčiau nei vyrų (1922 m. moterų, tik 1924 m. vyrų). Krepšiniui išpopuliarėjus ir tarp moterų ir tarp vyrų, 1937 m. vyrai tapo Europos čempionais, bet moterys irgi neatsiliko, 1938 m. pirmajame Europos čempionate laimėdamos sidabrą. Toliau visi žinome kaip vyrų ir moterų krepšinis išpopuliarėjo ir galima būtų spėti, kad moterų dalyvavimas krepšinyje turėjo prisidėti ir prie vyrų krepšinio išbujojimo.

Gi futbole vyrų pirmenybės surengtos jau 1922 m., bet moterų tik XX a. 8 dešimtmečio pradžioje, per tą laiką vyrų futbole mažai kas pasiekta. Rimtesnis pasiekimas - Žalgirio užimta 3 vieta TSRS čempionate praėjus maždaug kartai po moterų futbolo užuomazgų. Sakysite, kad tai sutapimas (ir būsite teisūs), bet vis tik moterų dalyvavimas viename ar kitame sporte prisideda prie sporto masiškumo, o masiškumas prisideda ir prie vietinių žaidėjų bei čempionatų lygio kilimo.

Po tokių išvedžiojimų kyla klausimas kur gi dabar tas moterų futbolas? Vyrų futbolo žinovų Lietuvoje gana daug, nemažai informacijos ir internete, kažkiek tos informacijos patenka ir į spaudą (jei skaičiuoti Įvarčio žurnalą, tai tos informacijos netgi visai pakenčiamai). O ar daug spauda rašė apie šių metų čempionatą? Kiek sekiau, nerašė nieko - nei būsimų komandų, nei žaidėjų ar kokios kitos informacijos. Išimtis tik Šiaulių kraštas, kur užsiminta apie uždarų patalpų čempionatą ir moterų Sandraugos taurę. Internete irgi sunku ką nors rasti. Vienintelė šiemet internete "nutekėjusi" informacija buvo apie vykdytas uždarų patalpų pirmenybes. Bet ar daug kas pastebėjo kiek komandų žaidė uždarų patalpų A lygoje ar I lygoje? Yra nemažai žmonių, kurie galėtų išvardinti vyrų A lygos ar net I lygos komandų optimalias sudėtis, bet ar daug kas gatvėje paklaustas apie H. Gustytę, R. Kudytę, R. Bložytę, S. Vanagaitę, L. Žemgulytę pasakytų kad tai vienos rezultatyviausių šios žiemos futbolininkių.

Drįstu spėti, kad nedaug žmonių išvis žino apie nuo 1994 m. vykdomus moterų A lygos čempionatus. Šiuo metu daugelis futbolo mėgėjų žino kad yra tokia komanda Šiaulių „Gintra-Universitetas“, bet nedaug kas žino ir tą faktą, kad 1999 m. moterų futbolo čempionėmis tapo Šiaulių "Gintros" komanda, kurioje žaidė ne futbolininkės, bet žolės riedulininkės, kurioms futbolo čempionatas buvo tik pagalbinė treniravimosi priemonė.

Beje, nors Lietuvos moterų futbolas ir yra mėgėjiškas, jo istorijoje yra daug įdomių faktų. Ir nors šis mano rašinėliu kažin ar ką nors sudominsiu moterų futbolu tiek, kad nueitumėte į rungtynes, tikiuosi kad ateis laikas, kai bus nesunku internete rasti informacijos apie vykstantį moterų čempionatą, o gal apie moterų futbolą net kažkiek pradės rašyti ir Sportas ar kiti laikraščiai.