Vis dar naiviai tikėdamas, kad Lietuvoje ne man vienam rūpi moterų futbolas ir jo istorija, toliau kaupiu įdomesnius faktus. Šiandien jūsų teismui paruošiau moterų futbolo aukščiausiosios lygos statistinius faktus nuo įkūrimo 1994 m. iki 2009 m.

Per 17 moterų aukščiausiosios lygos sezonų iš viso sužaista 556 rungtynės, per kurias pelnyta 2833 įvarčiai (apie 5 per rungtynes), tik 11 % rungtynių (63) baigėsi lygiosiomis.

Lygos rezultatyvumo rekordas – 20 įvarčių per rungtynes. Pirmą kartą tiek įvarčių pelnyta trečiajame pirmojo čempionato ture, kai 1994 m. gegužės 21 d. būsimos čempionės Kauno „Olimpijos-Centro“ futbolininkės svečiuose rezultatu 20:0 įveikė būsimas vicečempiones Vilniaus MFK merginas. Rekordas buvo pakartotas 2004 m. gegužės 15 d., kai Nemenčinės „Rūta-Consena“ tokiu pat rezultatu įveikė Vilniaus „Elenos“ komandą.

Ilgiausios pergalių sekos rekordas priklauso Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komandai – ši komanda nuo 2006 m. rugsėjo 2 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. laimėjo 31 rungtynes iš eilės. Analogišką antirekordą pasiekė Vilniaus „Elena“, pralaimėjusi 34 rungtynes iš eilės (nuo 2003 m. balandžio 26 d. iki 2006 m. gegužės 31 d.).

Ilgiausiai pirmosios pergalės laukusi komanda - Nemenčinės „Rūta“, nuo debiuto aukščiausioje lygoje 1995 m. gegužės 13 d. iki 2000 m. spalio 28 d. per 51 rungtynes nepasiekusi nei vienos pergalės. Tiesa, po šios sekos 2001 m. Nemenčinės komandai tapo sėkmingiausiu sezonu, kai iškovota antra vieta ir vienintelis A lygos medalis klubo istorijoje.

Šiaulių „Gintra-Universitetas“ A lygoje paskutinį kartą pralaimėjo 2006 m. gegužės 28 d., vėliau sekė vis dar nenutrūkusi seka be pralaimėjimų, viso jau 38 rungtynės. Šiai komandai priklauso ir dar solidesnis rekordas – šiaulietės 84 rungtynėse iš eilės įmušė bent po vieną įvartį (paskutinį kartą nei vieno įvarčio neįmušė 2003 m. birželio 24 d.).

Tarp rezultatyviausių visų laikų moterų aukščiausiosios lygos žaidėjų išsiskiria dvi moterys. Pirmoji – geriausia XX a. lietuvių futbolo puolėja Ingrida Gorbunovienė, 1994-1999 m. per mažiau nei 55 rungtynes įmušusi 109 įvarčius. Antroji - Jurgita Mačikunytė, debiutinį įvartį įmušusi dar nesulaukusi 12 gimtadienio, o iš viso 1995-2008 metais įmušusi daugiau nei 150 įvarčių. Nedaug iki 100 įvarčių trūksta Raimondai Bložytei (mažiausiai 96 įvarčiai 2003-2009 m.) ir Giedrei Banytei (mažiausiai 96 įvarčiai 2001-2005 m.), po daugiau nei 80 įvarčių yra pelniusios Edita Lisevičiūtė, Justina Lavrenovaitė ir Raimonda Kudytė.

Kadangi nenumaldomai artėja sekmadienis, kai Lenkijoje įvairių Europos šalių futbolo federacijų biurokratai aikčios žiūrėdami kaip garsūs lenkų ir ukrainiečių futbolininkai traukia spalvotus kamuoliukus iš krepšelių, šiek tiek panagrinėsiu kokie varžovai gali kliūti lietuviams.

Pirmame įraše pateiksiu išsamią lietuvių nacionalinės rinktinės statistiką žaidžiant su geriausiojo A krepšelio komandomis, o kadangi ne su visomis elito rinktinėmis lietuviams teko susidurti, taip pat trumpai aprašysiu ir jaunimo rinktinių susitikimus Europos čempionatų atrankose:

Taigi, pažiūrėjus į statistiką išsirinksiu ir kokių varžovų man asmeniškai labiau norėtusi ar gal kaip tik labai nesinorėtų. LFF tikriausiai labiausiai norėtų, kad lietuviai kliūtų į vieną grupę su Anglija, o kadangi lietuviams nėra tekę susitikti su jų nacionaline rinktine, tinkų ir man šis varžovas. Tačiau vis tik man būtų smagiausia, jei lietuviams kliūtų niekad nematyta Olandija, sekanti svajonių eilėje būtų Portugalija, po to senokai į vieną grupę kliuvusi Kroatija, na o po to jau Anglija. Nors niekada neteko susitikti su Rusijos rinktine atrankose, kažkodėl visai nenorėčiau kad susidurti tektų ir šį kartą, įdomiau pažiūrėti ką lietuviai priešpastatytų olandiškam, kroatiškam, angliškam ar portugališkam futbolui. Bene mažiausiai lietuvių grupėje norėtųsi matyti Prancūziją (jau prisižiūrėjome kaip 80 minučių lietuviai iškištais liežuviais ginasi, o po to Henry ar Ribery muša įvartį ir viskas baigiasi), jau šiek tiek nusibodusi ir Italijos rinktinė, su Ispanija į vieną grupę pakliūti būtų nedrąsu, o dėl vokiečių nelabai turiu nuomonės, iš bėdos tiktų ir jie.

Tai tiek pasvarstymų ir pabūrimų, jei bus besidominčių, mėginsiu rinkti ir statistiką apie varžovus iš kitų krepšelių.

Sveiki, šiandien pagaliau prisiruošiau surašyti apibendrintą 2009 m. sezono visų Lietuvos futbolo sistemos lygų (nuo A iki IV) statistiką.

Pastabos
Pirmiausia paminėsiu, kad šį sezoną A, I, II, III ir SFL lygose turėjo būti sužaista 2078 rungtynių, 25 iš šių rungtynių užskaityti techniniai pralaimėjimai, 3 rungtynių rezultatų nepavyko gauti, taigi statistikai skaičiuoti panaudota lygiai 2050 rungtynių. Dar reikia pridurti, kad šiek tiek mažiau nei 10 % rungtynių statistika nepilna (nėra įvarčius pelniusių žaidėjų ir korteles užsidirbusių), dauguma tokių netikslių rungtynių yra III lygoje (A ir I lygose statistika pilna, II lygoje netiksli tik 2 rungtynių statistika).

Sezono įvarčiai
Pradėti reiktų nuo vieno pastebimiausių futbole statistinio rodiklio - įvarčių. Taigi, per 2050 rungtynių įmušti 8764 įvarčiai, vidutiniškai apie 4,28 įvarčio per rungtynes. Šiek tiek daugiau įvarčių mušė namų komandos (vid. 2,32 per rungtynes, 54% visų įvarčių). Kaip ir galima tikėtis, mažiausiai įvarčių buvo mušama aukščiausiose lygose (A lygoje vid. po 2,7 per rungtynes, I lygoje - po 3,04, II lygoje - po 4), III ir IV (SFL) lygose įvarčių buvo mušama visai vienodai (po 4,48 įvarčio per rungtynes), šiose žemutinėse lygose įmušti 84 % visų sezono įvarčių.

Disciplina
Su kortelių statistika šiek tiek sudėtingiau, nes III lygoje yra didelių kortelių informacijos rinkimo spragų. Tačiau bendras vaizdas matosi - III ir SFL lygose kortelių rodyta mažiausiai (apie 1,75 geltonų kortelių per rungtynes), II lygoje kiek daugiau (2,48 gelt. per rungt.), dar daugiau I lygoje (3,21) ir A lygoje (3,73).
Raudonų kortelių šiame sezone rodyta po maždaug 0,14 per rungtynes (arba po kortelę kas 7 rungtynes), daugiausiai tokių kortelių išvydo II lygos žaidėjai (0,19 per rungt).

Rungtynių baigtis
Viena statistika, kuri man pasirodė įdomi - lygiosiomis pasibaigusių rungtynių skaičius. Šiemet iš 2050 rungtynių lygiosiomis baigėsi 316 rungtynių (apie 15 % visų), tačiau gerokai išsiskiria A lyga, kur net 25 % visų rungtynių pasibaigė lygiosiomis. Atsižvelgus į lygiųjų kiekį bei įvarčių vidurkį neatrodo, kad A lygoje buvo toks jau didelis skirtumas tarp komandų, kaip kad buvo manoma prieš pat sezoną. Tačiau vien pagal statistiką to neišeina nuspręsti.

Įdomiausios sekos
Dar vienas įdomus dalykas - ilgiausios pergalių, pralaimėjimų ir panašios sekos.

A lygoje išsiskiria „Ekranas“, sugebėjęs nepralaimėti 21 rungtynių iš eilės (nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. spalio 31 d.), tačiau nei viena komanda nesugebėjo laimėti daugiau nei 4 rungtynių iš eilės. Ilgiausią lygiųjų seka priklauso Marijampolės „Sūduvos“ komandai (4 lygiosios nuo 2009 m. rugpjūčio 29 d. iki 2009 m. rugsėjo 27 d.). Po 7 kartus iš eilės sugebėjo pralaimėti Pakruojo „Kruoja“ (nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2009 m. liepos 26 d.) ir Kauno „LKKA ir Teledema“ (nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2009 m. rugpjūčio 9 d.). Ilgiausiai pergalės skonio nepatyrė Pakruojo „Kruoja“, net du kartus sužaidusi po 11 rungtynių be pergalės ( nuo 2009 m. rugpjūčio 16 d. iki 2009 m. spalio 31 d. ir nuo 2009 m. gegužės 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 2 d.).

I lygoje 8 pergales iš eilės pasiekė Šilutės FK (nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.), ši komanda sugebėjo ir nepralaimėti 19 rungtynių iš eilės (nuo 2009 m. gegužės 24 d. iki 2009 m. spalio 17 d.). 9 iš eilės rungtynes pralaimėjo Jonavos „Lietava“ (nuo 2009 m. balandžio 25 d. iki 2009 m. birželio 20 d.), jie taip pat sugebėjo 10 rungtynių iš eilės nepasiekti nei vienos pergalės (nuo 2009 m. birželio 27 d. iki 2009 m. rugsėjo 27 d.). Daugiausiai lygiųjų iš eilės pasiekė VMFD „Žalgiris“ (3).

II lygos dvejose zonose ilgiausia pergalių serija atiteko Kauno FBK (12 rungtynių, nuo 2009 m. liepos 4 d. iki 2009 m. spalio 24 d.), ilgiausiai nepralaimėjo Klaipėdos „Atlantas“ (visos 20 sezono rungtynių), ilgiausios pralaimėjimų serijos savininkė Gargždų „Bangelė“ (9 rungtynės nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d.), šią seką pratęsusi iki ilgiausios sekos be pergalių (16 rungtynių nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. spalio 24 d.). Daugiausiai lygiųjų iš eilės - 5 (Kėdainių „Lifosa“ - nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. rugpjūčio 29 d.).

III lygoje pasižymėjo Šiaulių „Masera-Tigrai“ (12 iš eilės laimėtų rungtynių), Šiaulių „Omnitel“ (16 iš eilės pralaimėtų rungtynių), Vilniaus „Polonija“ (15 iš eilės nepralaimėtų rungtynių).

Kadangi jau visur išplatintas Lietuvos rinktinės žaidėjų sąrašas rungtynės su Liuksemburgu, parašysiu apie tuos žaidėjus kiek iš kitos pusės (šiek tiek statistikos).

Taigi, į rinktinę pakviesta 18 žaidėjų, kurie vidutiniškai rinktinėje jau yra sužaidę po 29 rungtynes (neskaitant draugiškų rungtynių - vidutiniškai 18,5 rungt.). Iš to sąrašo anksčiausiai rinktinėje debiutavo A. Skerla ir D. Šemberas, kurie abu pirmą kart su rinktinės marškinėliais į aikštę išbėgo rungtynėse prieš Indoneziją 1996 m. lapkričio 3 d. Dar trys žaidėjai debiutavo daugiau nei prieš dešimtmetį (I. Dedura 1997 m., A. Velička ir T. Danilevičius 1998 m.), o V. Alunderis - beveik prieš dešimtmetį (1998 m. rugpjūčio 18 d.). Trys žaidėjai rinktinėje debiutavo tik pernai (D. Šernas gegužės 31 d., G. Arlauskis lapkričio 19 d., M. Panka lapkričio 22 d.).

Iš to sąrašo daugiausiai rungtynių rinktinėję sužaidęs yra A Skerla, kuris su 73 rungtynėm (50 neskaitant draugiškų) vis dar gerokai pirmauja daugiausiai rinktinėję žaidusiųjų sąraše. Nemažai rungtynių yra sužaidę D. Šemberas (64 rungtynės, 42 be draugiškų) ir T. Danilevičius (56, 40). Penki žaidėjai yra sužaidę mažiau nei 10 rungtynių.

Rezultatyviausias iš pakvietų žaidėjų be abejonės yra T. Danilevičius su 17 įvarčių. Deja, niekas kitas nė iš tolo jam neprilygsta - D. Česnauskis yra įmušęs 4 įvarčius, dar 4 žaidėjai yra įmušę po 2 įvarčius rinktinėje.

Geltonų kortelių top’e pirmauja D. Šemberas su 10 kortelių (0,16 kortelių per rungtynes), T. Danilevičius yra gavęs 9 korteles (0,16 per rungt.). Raudonų kortelių rinktinėje daugiausiai kartų gavę yra M. Stankevičius ir D. Šemberas (po 2).

Kadangi rugpjūčio 12 d. rungtynės įvardintos kaip paruošiamosios prieš pasaulio čempionato atrankos rungtynes, paskaičiuosiu ir kas daugiausiai yra žaidęs pasaulio čempionatų atrankos cikluose. Bent 1 rungtynes pasaulių čempionatų atrankoje yra žaidę 1714 iš 1817 pakviestų žaidėjų (nežaidė tik G. Arlauskis S. Klevinskas, V. Lukša, V. Trakys). 3 žaidėjai jau yra sužaidę 20 pasaulio čempionato atrankos rungtynių (T. Danilevičius, A. Skerla ir D. Šemberas), S. Mikoliūnas ir Ž. Karčemarskas jau yra žaidę po 17 tokių rungtynių.

Dar reikėtų paminėti ir jubiliejus, tačiau šį kartą rimtesnių jubiliejų nelabai gręsia. Jei aikštėje pasirodys D. Šernas, jam tai bus "jubiliejinės" 10 rinktinės rungtynės. Jubiliejinio įvarčio sunku tikėtis (nebent T. Danilevičius hat-trick’u pasiektų 20 rinktinės įvarčių.

Įdomu ir kada į rinktinę sukviesti žaidėjai paskutinį kartą mušė įvartį. Taigi, T. Danilevičius paskutinį kartą mušė 2008 m. spalio mėnesį (būtų pats laikas įmušti ir vėl), antras pagal rezultatyvumą (iš pakviestų žaisti) D. Česnauskis paskutinį kartą įmušė prieš 4 metus, M. Stankevičius ir S. Mikoliūnas paskutinį įvartį pelnė 2008 m. rugsėjo 6 d., A. Klimavičius ir A. Velička paskutinį kart pasižymėjo šių metų vasarį. Likę žaidėjai yra įmušė po 1 įvartį arba nemušę visai, tai jų paskutinio įvarčio datų gal ir nereikia minėti (nors būtų smagu, jei po 6-7 metų pertraukos įmuštų I. Dedura ar E. Česnauskis)

(papildyta 2009 m. rugpjūčio 11 d.)

Kadangi vakar LFF pranešė apie sudėties pasikeitimus, šiek tiek informacijos apie naujai pakviestus žaidėjus (kai kurie kiti pakoregavimai padaryti sename tekste nubraukiant nebeteisingus faktus):

• S. Klevinskas rinktinėje žaidė tik 1 draugiškas rungtynes (2006 m. spalio mėn.) bei 2 kartus trynė suolą (1 kartą Europos čempionato atraknoje, antrą kartą draugiškose rungtynėse), taigi jam tai tikriausiai bus trečios rungtynės, praleistos ant suolo (arba antros rungtynės aikštėje).
• V. Lukša žaidė dvejose draugiškose rungtynėse (2008 m. lapkritį)
• V. Trakys žaidė 7 rinktinės rungtynėse, per kurias pelnė 2 įvarčius (įvarčiai 2000-2001 metais). Nedalyvavo nei Europos, nei pasaulio čempionatų atrankose, žaidė 4 draugiškas rungtynes, 2 rungtynes Baltijos taurėse ir 1 rungtynes tarptautiniame turnyre Kipre.

Šiandien vakarykščio I lygos turo apžvalga (beje, ši apžvalga ypatinga tuo, kad vakar pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje nuėjau į futbolo stadioną žiūrėti rungtynių Vilniuje ir tuo visai džiaugiuosi - nors Žalgiris dar nežaidžia Premier lygos lygio futbolo, bet žaidimas visai patiko; taip pat po rungtynių supratau kodėl Pietų IV visada stebi rungtynes atsistoję - nuo Vingio stadiono suolų ant užpakalio pūslės liko )

Apžvalga

Trejose turo rungtynėse pergales šventė šeimininkai. Likus trims dienoms iki I lygos turo triuškinantį pralaimėjimą LFF taurės pusfinalyje patyrusi Šilutės FK komanda šiame ture rezultatu 6:0 sutriuškino Kėdainių „Nevėžio“ komandą. Šiose rungtynės šiame sezone kol kas rezultatyviausios, taip pat jose pasiekta pergalė kol kas didžiausių įvarčių skirtumu.

Marijampolėje po įtemptos kovos „Alytis“ rezultatu 3:2 įveikė pirmąsias turo rungtynes žaidusią Jonavos „Lietavos“ komandą. Šiose rungtynėse sužaidus 15 minučių rezultatu 2:0 pirmavo Jonavos komanda, tačiau vėliau alytiškiams pakyko išlyginti rezultatą, o rungtynių pabaigoje ir jį persverti. Taigi, Alytis dar kartą parodė, kad geriausiai žaidžia, kai ką nors vejasi (praeitus du sezonus Alytis ypač gerai sužaisdavo paskutinį sezono etapą ir turnyrinėje lentelėje pakildavo bent laipteliu aukščiau)

Vilniuje rungtynės nebuvo tokios rezultatyvios kaip pirmosios dvi, tačiau čia „Žalgiris“ gan užtikrintai rezultatu 2:0 nugalėjo Klaipėdos „Glestum“.

Turo statistika

Iš viso įmušta 13 įvarčių, 11 iš jų įmušė namų komandos. Mažiausiai įvarčių įmušta Vilniuje, kur „Žalgirio“ draugijos komanda rezultatu 2:0 nugalėjo Klaipėdos „Glestum“. Pergalė mažiausius skirtumu pasiekta Marijampolėje, kur Alytaus „Alytis“ rezultatu 3:2 nugalėjo pirmąsias sezono rungtynes žaidusią Jonavos „Lietavos“ komandą. Rezultatyviausios rungtynės vyko Šilutėje, kur Šilutės FK rezultatu 6:0 nugalėjo Kėdainių „Nevėžį“.

Ture žiūrovų lankomumas - apie 250 žiūrovų per rungtynes, tačiau daugiau nei du trečdaliai visų turo žiūrovų susirinko rungtynėse Vilniuje (550), rungtynes Šilutėje stebėjo tik 80 žiūrovų.

Padėtis po šio turo      

Po dviejų turų 3 komandos nėra praradusios nė taško, likusios 4 nėra pelniusios nė taško. Geriausiai ginasi Šilutės FK ir VMFD „Žalgirio“ komandos, kol kas nepraleidusios nei vieno įvarčio. Geriausiai puola Šilutės FK (vidutiniškai 3,5 įvarčio per rungtynes) ir Alytaus „Alytis“ (po 3 įvarčius kiekvienose rungtynėse). Kol kas 3 komandos nėra įmušusios nei vieno įvarčio, daugiausiai įvarčių praleido Kėdainių „Nevėžis“ (vidutiniškai 4,5 per rungtynes).

Rezultatyviausias žaidėjas po dviejų turų - Evaldas Razulis, įmušęs 1 įvartį pirmajame ture ir 2 įvarčius antrajame. Dar du žaidėjai yra įmušę po 2 įvarčius (I. Morinas ir L. Savastas).

Įvertinimas      

Kol kas I lygos komandos pasiskirstė į dvi grupes - 3 lyderės kol kas nepraranda nė taško, 4 likusios komandos nepelnė nė taško. Ypač prastai sezoną pradėjo Kėdainių „Nevėžis“ (pralaimėjimai 0:3 ir 0:6).
Kito turo prognozė      
Kitame ture gegužės 3 dieną Jonavoje žais „Lietava“ prieš Šilutės FK, Vilniuje VMFD „Žalgiris“ prieš Kėdainių „Nevėžį“, Klaipėdoje „Glestum“ prieš Mažeikių FK.

Įsibėgėjančiam „Žalgiriui“ neturėtų kilti problemų žaidžiant prieš prasčiausiai kol kas besiginančią komandą, kažin ar „Nevėžis“ turi daug šansų įmušti pirmą sezono įvartį. Šilutės FK, nors ir žais svečiuose, bus rungtynių favoritė. Tuo tarpu rungtynės Klaipėdoje mažiau nuspėjamos - lygos naujokai iš Mažeikių šeimininkas gali įkasti, taigi visai realu, kad abi komandos įmuš pirmuosius įvarčius, o rungtynės baigsis lygiosiomis.