Pastarojo meto įvykiai kelia šiurpa, o tuo pačiu ir nuostabą… iki ko mūsų valdžia ritasi. Manau jog dauguma pamenat tuos metus kai netekdavo klausytis praeivių apie tai jog kaip sunku išgyventi? Deja, laikai keičiasi, o ir valdžiai apetitas auga. Sutikime su tuo jog visų mūsų pareiga išlaikyti savo valstybę bei valdžia, tačiau viskam jug turi būti ir saikas. Gaila, bet saikas jau kelintas dešimtmetis yra prarastas… Prieš tai buvę, kraštą nustekeno, o dabartiniai piktnaudžiaudami Status Quo, esą gelbsti tautą nuo kracho perverstais nagais vaikšto ir it išalkę vampyrai vargšus žmogelius nustekent yr pagavę . Ar tai normalu? Čia kaip tame posakyje apie prastą ūkininką - spardo, muša vargšę karvutę jog pastaroji neduoda daugiau pieno. Tačiau pats niekaip nesusimasto apie tai jog pastarają visgi reikia ir pašerti… Didina mokesčius kiek beišmano, o pamiršta jog norint tuos mokesčius administruoti reikalingos ir sąlygos jog tas verslas tų varganų litų uždirbtų.
Mokesčių našta turi būti adekvati pragyvenimo lygiui, o ne paimta iš dausų. Žmonės turi dar kantrybės, bet tastaroji jug irgi ne beribė. Kas bus jei tauta atsikvošės? Gal nebeliks tiek partijų, sumažės valdininkijos apetitas ar tiesiog atsakys kiekvienas buvęs valdžioje už savo nuopelnus? Čia jau tautai nuspręsti, bet manau jog to sprendimo ilgai neteks laukti.