- Pradžia
- Vartotojų blogai
- gediminas_kirkilas
Pagrindinis konservatorių diskusijų metodas – visus, kas tik prieštarauja kokiems nors jų sprendimams ar pasiūlymams, išvadinti tautos, nepriklausomybės „priešais“ ar „ne patriotais“, jau senokai nieko nestebina. Ypač tuo pasižymi dabartinis diplomatijos šefas, per pora metų bebaigiantis sugadinti santykius su visais Lietuvos kaimynais, A.Ažubalis, kai kurie kiti šios partijos veikėjai. Tačiau, pasirodo, ir mūsų liberalams, dabartiniams konservatorių koalicijos partneriams, tai – nesvetima.
Nors pats jau žodis liberalizmas, mano požiūriu, turėtų reikšti bent jau kažkokią, gal kiek didesnę nei konservatorių, toleranciją kitokios nuomonės atžvilgiu ar pagarbą oponentams. Gal išvargęs nuo diskusijų vadinamajame FNTT skandale, liberalcentristų lyderis A.Čaplikas pareiškė, jog referendumas dėl AE statybos Lietuvoje yra populistinis aktas ir apskritai būdas sužlugdyti … skaityti toliau >>
Vyriausybei bejėgiškai skėsčiojant rankomis ir pasyviai stebint nevaldomą degalų kainų augimą, kuris, neabejotinai, įtakoja ir kitas paslaugų bei prekių kainas, o reiškia ir gyventojų pajamas, ypač skaudžiai socialiai remtinus, opozicija mėgina taisyti padėtį. Seime surinkti reikalingi 47 parašai Akcizų įstatymo pakeitimui, kuriame siūloma maždaug penktadaliu sumažinti benzino akcizą.
Premjero A.Kubiliaus reakcija į šią iniciatyvą, kaip jau tapo įprasta, buvo atsaini. Esą akcizų mažinimas nėra racionalus sprendimas, nes tai mažintų biudžeto pajamas. Vyriausybės vadovas po to dar populistiškai pridūrė banalų ir visiems žinomą faktą, jog iš biudžeto išlaikomos ligoninės, mokyklos ir t.t. Matyt, norėdamas nukreipti kritiką į opoziciją, esą ši siekia mažinti jautrių sričių finansavimą.
Tačiau pažvelkime, kaip yra iš tiesų, ar tikrai … skaityti toliau >>
Mūsų šalies aštuntųjų įstojimo į NATO metinių išvakarėse viena iš konservatorių lyderių, krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė, partijos tarybos posėdyje pareiškė, jog „partija (suprask, konservatorių) atvedė Lietuvą į NATO“. Ir nors šis propagandinis pareiškimas gal jau nieko ir nenustebins, tačiau pamėginkime, nemenkinant ir konservatorių nuopelnų, trumpai apžvelgti bent jau pagrindinius šalies stojimo į Aljansą istorinius faktus.
Pirmąjį ir , ko gero, svarbiausią žingsnį padarė 1994 metų sausio 4 dieną Lietuvos Prezidentas A.Brazauskas, išsiuntęs laišką tuometiniam NATO generaliniam sekretoriui M.Werneriui su prašymu priimti Lietuvą į Aljansą. Kad tai buvo labai svarbus žingsnis, iš esmės nulėmęs mūsų sėkmę, liudija ir tai, kad ne visoms šalims tai pavykdavo padaryti. Pavyzdžiui, Ukrainai, kurios Prezidentas V.Juščenka savo laiku taip pat yra panašų page … skaityti toliau >>
Jei kas galvoja, jog valdančiųjų rietenos pasibaigė ar, kad konservatoriai, kaip didžiausia valdančioji partija, norėtų jas užbaigti ir pradėti rimtai dirbti, pateikti žadėtus, geresnius nei ankstesnės vyriausybės energetinės nepriklausomybės projektus, giliai klysta. Nors tokia rinkėjų nuomonė būtų visiškai pagrįsta ir logiška. Valdžia pagaliau privalo dirbti, spręsti problemas, o ne gaišti laiką nesuprantamoms ambicijoms ar santykių aiškinimuisi. Arba, jei nesugeba, pasitraukti.
Tačiau apie kokį valdančiųjų darbą galime kalbėti, jei pagrindinis jų rūpestis, pavyzdžiui, šią savaitę buvo… ne, ne jau minėti energetikos projektai, ne grėsmingai kylančios šildymo ar degalų kainos, ne nė nepradėta namų renovacija, dramatiškai auganti valstybės skola, daugelis kitų aktualių ir nesprendžiamų klausimų. Pagrindinis rūpestis buvo, kada vienas iš jų min … skaityti toliau >>
Kol valdantieji ir toliau smaginasi jų pačių sukeltame vadinamame FNTT skandale, nesprendžiamos ir kitos valstybei aktualios problemos. Šiuo atveju – galimos pasekmės mūsų šalies ekonomikai dėl ES svarstomų ekonominių sankcijų Baltarusijai.
Praėjusį sykį mėginau aptarti Lietuvos – Rusijos santykius ir, deja, teigiamų išvadų padaryti negalėjau. Šie santykiai iš esmės užšaldyti, nors, akivaizdu, kad turime nemažai ekonominių, prekybos ir kitokių interesų. Tačiau ne ką geresnė padėtis ir santykiuose su kita kaimyne ir ekonomikos bei prekybos partnere - Baltarusija. Čia taip pat, kaip aiškėja, nėra jokios bent kiek aiškesnės, šalies interesus ginančios politikos.
Tai liudija ir vakar įvykęs Seimo užsienio reikalų komiteto posėdis, kuriame penki valdančiosios koalicijos atstovai dirbtinai sugriovė kvorumą, kad tik nebūtų priimtas opozicijos Se … skaityti toliau >>
Po įvykusių Rusijos prezidento rinkimų visiems, Vakarų šalims, ES, NATO, taip pat ir Lietuvai, mums gal net ir aktualiau, nes mes - kaimynai, iškyla nemažai klausimų bei iššūkių. Bent jau vienas jų, kurį pravartu svarstyti, ar dabartinė Lietuvos užsienio politika Rusijos atžvilgiu yra adekvati nūdienos realijoms? Ar tikrai dar tebeveiksnu tai, kas vienaip ar kitaip pasiteisino Nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo metais, vėliau, integruojantis į ES ir NATO? Ar pastarųjų metų konservatorių vadovaujamos daugumos užsienio politika šiuo požiūriu bent kiek atitinka, kad ir šalies verslo bei ekonomikos interesams? Ar nėra jau pasikeitusi geopolitinė aplinka, pavyzdžiui, Lenkijos – Rusijos suartėjimas, vis glaudesnis ekonominis bei energetinis Rusijos - Vokietijos bendradarbiavimas, pagaliau mūsų didžiosios kaimynės įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją?
&nbs … skaityti toliau >>
Kol valdančioji koalicija, sąmoningai ar ne, murkdosi vadinamame FNTT skandale, viešosios erdvės šalikelėje lieka informacija apie beveik 40 milijardų litų pasiekusią valstybės skolą. Jei prisiminsime, jog “permainų” koalicija paveldėjo iš visų prieš tai dirbusių vyriausybių tik 17 milijardų, tai nesunkiai suskaičiuosime, jog per trejus metus pasiskolintas beveik metinis šalies biudžetas. Kitaip tariant, permainos įvyko, tačiau tik į blogąją pusę ir gerokai. O dar blogiau, jog skolintasi už labai dideles palūkanas ir, beje, ne itin efektyviai naudojant tas pasiskolintas lėšas. Akivaizdu, jog toks brangus skolinimas naudingas tik čia dirbantiems užsienio bankams, kurių “nepriklausomi” ekspertai intensyviai tokią politiką giria. Ir tai dar vadinama krizės “suvaldymu”, kuris valdančiųjų propagandistų mėginamas pateikti pavyzdžiu visai Europai…
Antroji žinia, nor … skaityti toliau >>
Vietoje reikalingų valstybei, šalies ūkiui, žmonėms reikalingų sprendimų, valdantieji ir toliau skandalizuojasi, ieško priešų bei užsiima opozicijos kritika.
Net ir per daug nesigilinant į FNNT vadovų atleidimo detales, akivaizdu, kad tai padaryta nemokšiškai, pažeidžiant pareigūnų teises, nors, aišku, jog ir politinė valdžia turi teisę priimti sprendimus, keisti institucijų vadovus. Tačiau pagal įstatymus, pagaliau žmoniškai, civilizuotai. Šiuo atveju viskas padaryta „aukštyn kojomis“, o gal net ir sąmoningai, tam, kad panašūs skandalai vyktų. Jei vieni baigiasi, reikia naujų. Paklausite, o kam? Ogi tam, kad užgožti realias šalies ir žmonių problemas. Nes juk kol viešoji erdvė tuo užpildyta, pamirštamos socialinės, šildymo kainų arba jau dramatiškos, jei nepasakyti tragiškos, jaunimo bedarbystės, o po to ir emigracijos bei kitos daug aktualesnės problemos.
Taip teigia konservatorius K.Masiulis, pakeliui „išaiškinęs“, kad tarp tų jau liksiančių dviejų, vis tiek pati geriausia partija yra būtent jo, konservatorių – krikdemų.
Tačiau panagrinėkime argumentus, kuriais jis remiasi. Pirma, jam atrodo, jog Lietuva orientuojasi šiuo požiūriu į JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Ispaniją ir Vokietiją. Šis argumentas yra silpnokas, nes tarp šių paminėtų šalių tik JAV turi grynai dvipartinę sistemą, visos kitos – trys, keturias ar net penkias partijas, kurios laimi rinkimus parlamente ar savivaldybėse. Be to, manau, kad Lietuvai ir pagal jos dydį, rinkėjų skaičių, ir pagal rinkimų sistemas, pagaliau istoriją bei socialinę sanklodą daug artimesnis yra skandinaviškas daugpartinis, trijų – penkių partijų modelis.
Antrasis K.Masiulio argumentas – esą „brandžios“ demokratijos požymis yra partijų skai … skaityti toliau >>
Neseniai išrinktas naujasis Europos Parlamento pirmininkas vokiečių socialdemokratas Martinas Šulcas pareiškė, jog taupyti būtina, tačiau nemažiau svarbu, o gal dar svarbiau, yra ekonomikos augimo skatinimas. Tai – labai aktualu ir Lietuvai, kurios dabartinė valdžia kalba tik apie taupymą, „diržų veržimąsi“, finansinę discipliną, tačiau visiškai nieko nei kalba, nei daro ekonomikos skatinimui, darbo vietų steigimui ar jau bent išsaugojimui.
Greičiau priešingai – po vadinamos finansinės drausmės politika dangstomas neveiklumas, o ypač tų ministerijų, kurios yra pirmiausia atsakingos už ūkio plėtrą, ekonomikos skatinimą. Pažvelkime į finansų ministerijos neseniai paskelbtus skaičius ir pamatysime, kad būtent Ūkio, Aplinkos, Susisiekimo bei Energetikos ministerijos dėl valdininkų nerangumo bei nekompetencijos praėjusiais metais neįsisavino beveik pusantro milijardo lit … skaityti toliau >>
