Taip teigia konservatorius K.Masiulis, pakeliui „išaiškinęs“, kad tarp tų jau liksiančių dviejų, vis tiek  pati geriausia partija yra būtent jo, konservatorių – krikdemų.

    Tačiau panagrinėkime argumentus, kuriais jis remiasi. Pirma, jam atrodo, jog Lietuva orientuojasi šiuo požiūriu į JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Ispaniją ir Vokietiją. Šis argumentas yra silpnokas, nes tarp šių paminėtų šalių tik JAV turi grynai dvipartinę sistemą, visos kitos – trys, keturias ar net penkias partijas, kurios laimi rinkimus parlamente ar savivaldybėse. Be to, manau, kad Lietuvai ir pagal jos dydį, rinkėjų skaičių, ir pagal rinkimų sistemas, pagaliau istoriją bei socialinę sanklodą daug artimesnis yra skandinaviškas daugpartinis, trijų – penkių partijų modelis.
    Antrasis K.Masiulio argumentas – esą „brandžios“ demokratijos požymis yra partijų skai� … skaityti toliau >>

     Neseniai išrinktas naujasis Europos Parlamento pirmininkas vokiečių socialdemokratas Martinas Šulcas pareiškė, jog taupyti būtina, tačiau nemažiau svarbu, o gal dar svarbiau, yra  ekonomikos augimo skatinimas. Tai – labai aktualu ir Lietuvai, kurios dabartinė valdžia kalba tik apie taupymą, „diržų veržimąsi“, finansinę discipliną, tačiau visiškai nieko nei kalba, nei daro ekonomikos skatinimui, darbo vietų steigimui ar jau bent išsaugojimui.

    Greičiau priešingai – po vadinamos finansinės drausmės politika dangstomas neveiklumas, o ypač tų ministerijų, kurios yra pirmiausia atsakingos už ūkio plėtrą, ekonomikos skatinimą. Pažvelkime į finansų ministerijos neseniai paskelbtus skaičius ir pamatysime, kad būtent Ūkio, Aplinkos, Susisiekimo bei Energetikos ministerijos dėl valdininkų nerangumo bei nekompetencijos praėjusiais metais  neįsisavino beveik pusantro milijardo lit … skaityti toliau >>

     Neseniai kalbėdamas su vienu socialdemokratu iš Švedijos, taip pat ilgamečiu Švedijos parlamento nariu, paklausiau, kas atsitiktų jų parlamente, jei jų vadovas kreiptųsi į nacionalinio saugumo komitetą ar komisiją, teisėsaugos institucijas dėl kokių nors parlamentarų iniciatyvų?  Pradžioje jis nesuprato klausimo, o po to, juokaudamas paklausė, tai gal čia pavyzdys ne iš Lietuvos, ne iš Europos Sąjungos valstybės parlamento? Gal iš vienos jūsų kaimyninės šalies, paklausė retoriškai…

    Deja, pavyzdys, kaip suprantate iš Lietuvos Seimo, kurio vadovė I.Degutienė kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kad pastarasis išsiaiškintų, kodėl daugiau kaip trečdalis Seimo narių nori įkurti laikinąją tyrimo komisiją dėl žlugusio banko „Snoras“. Seimo pirmininkės 2012 m. sausio 19 d. kreipimasis taip ir pavadintas -  „Dėl iniciatyvos įkurti Seimo laikinąją tyri … skaityti toliau >>

     Viešajam gyvenimui, paslaugoms, diskusijoms ir net bendravimui vis sparčiau skverbiantis į internetą, vis labiau  iškyla elektroninio balsavimo problema. Pirmą sykį realios internetinio balsavimo iniciatyvos ėmėsi keturioliktoji  Vyriausybė, prieš tai išanalizavusi keleto ES šalių ir, visų pirma, Estijos, kuri jau turėjo keletą rinkimų internetu,  patirtį. Tuomet iš privatizavimo fondo jau buvo paskirti daugiau nei 800 000 lt balsavimo internetu informacinei sistemai sukurti.  Tarėmės taip pat ir su keletu kompanijų, kurios buvo pasiruošusios dalyvauti konkurse, tokiam balsavimui įvesti. Buvo parengtas ir atitinkamas įstatymo  projektas, kurį  2008-ais metais net du sykius  mūsų mažumos Vyriausybė teikė Seimui, tačiau daugiausia konservatorių, darbiečių ir  tvarkiečių balsais jie buvo atmesti.

    Dabartinė Vyriausybė taip pat yra įsipareigojusi savo pr … skaityti toliau >>

     Seimo pirmininkė I.Degutienė jau nebeatmeta galimybės, kad gali tekti dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis. Tai, aišku, visų pirma, spaudimas netikėtai pasišiaušusiems koalicijos partneriams – liberalams, tačiau panagrinėkime, ar toks variantas nebūtų naudingesnis Lietuvai ir jos visai politinei sistemai. Ir  ypač prieš rinkimus, ir ypač sudėtingoje dabartinėje situacijoje, prie kurios atvedė (tai jau ko gero visuotinai pripažįstama) „naktinė“ mokesčių reforma.

    Bet  pirmiausia, mano nuomone, tai būtų naudinga konservatoriams. Jau tik todėl, kad jiems tektų išmokti demokratiškai veikti, tartis, ieškoti kompromisų su kitomis politinėmis jėgomis, įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir… bent jau iš dalies padėtų atsikratyti  arogancijos, kitokios nuomonės bei kritikos nepaisymo. Ta pati I.Degutienė, sveikindama premjerą A.Kubilių gimtadienio proga Seime prieš kelet� … skaityti toliau >>

     Tie, kas dar domisi užsienio politika, turbūt pastebėjo vakarykštį Lietuvos ir Rusijos diplomatijos vadovų apsikeitimą nelabai diplomatiškais, jei nepasakyti stipriau,  pareiškimais. Pradžioje A.Ažubalis pareiškė, jog dvišaliame susitikime pasakęs S.Lavrovui, jog „okupacijos klausimas yra, buvo ir išliks mūsų darbotvarkėje, Lietuvos darbotvarkėje“.  Tačiau tai labai nustebino Rusijos užsienio reikalų ministrą S.Lavrovą:  „jei ši diskusijos vieta leidžiam jam (A.Ažubaliui) eiti prie mikrofono ir kalbėti, kad pareikalavo manęs atsiprašymo už okupaciją, tai aš palieku tai jo sąžinei“.

    Lietuvos užsienio reikalų ministerija, tuoj pat po šio S.Lavrovo nusistebėjimo, išplatino pareiškimą, kuriame „ministras (A.Ažubalis) stebisi, kad Rusijos ambasados darbuotojai dezinformuoja savo vadovą apie tai, ką Lietuvos užsienio reikalų ministras kalbėjo su Lietuvos žinias … skaityti toliau >>

      Spalio viduryje savo bloge rašiau apie  liberalcentristų ir liberalsąjūdiečių maištą valdančiojoje koalicijoje dėl biudžeto paskirstymo. Tik parašius komentarą, pasivijo žinia, kad „zuikių“ „maištą“ konservatoriai greitai užgesino, pagrasinę postų įsikibusiems ir dėl to visiškai savo ideologinį veidą praradusiems liberalams, išmesti iš Vyriausybės. Prieš tai, teisybės dėlei, reikia prisiminti, pažadėję nemažinti jų kuruojamų sričių biudžetų, tačiau sumažinę investicinių programų lėšas. Toks sprendimas, kaip ir reikėjo tikėtis, sumažino šalies augimo prognozes, ir ne tik, sekantiems metams.

    O tai reiškia, jog planuojamas biudžetas nebus surenkamas (kaip, beje, ir šių metų). Tokiu atveju, telieka trys keliai – didinti biudžeto deficitą, mažinti jo išlaidas arba kelti mokesčius. Konservatorių kontroliuojama finansų ministerija, kaip visuomet, pasuk … skaityti toliau >>

     Kuomet dabartinė valdančioji dauguma įnirtingai daužė prieš tai buvusios Vyriausybės paruoštą atominės elektrinės projektą, Rusija intensyviai ruošėsi ir realiai pradėjo statyti AE Kaliningrade ir Baltarusijoje. Pradinė  premjero A.Kubiliaus reakcija į tai buvo atsaini, esą čia nerimta, nelogiška, čia  propaganda, „jie neturės kur eksportuoti elektros energijos“ ir pan. Po to, jau po metų, o ypač dabar, pamačius, jog kaimyninių  šalių, Rusijos ir Baltarusijos, planai turėti savo atomines elektrines prie pat Lietuvos sienų jau virsta kūnu, pradėta šnekėti, jog esą jos tokios nesaugios, kad Europa neleis jų statyti. O Lietuvos valdžia  esą padarys viską, kad to neleistų, kovos kartu su visa Europos Sąjunga ir pan.

     Tai ypač juokinga, jei ne graudu, pamačius kaip sėkmingai ir greitai Rusija su Vokietija, nepaisant formalių ir vangių kai kurių Skandinavijos … skaityti toliau >>

     Trejus metus nieko neveikusi, nors turėjo tam tikslui įsteigtą energetikos ministeriją, Vyriausybė pagaliau prabudo  iš letargo, išgirdusi, jog Lietuvai IAE uždarymo darbams teskiriama, geriausiu atveju, tik trečdalis reikalingos sumos. 200 ar 300 milijonų eurų vietoje reikalingų 870. Paskubomis nuspręsta įsteigti derybų su Europos komisija grupę, kuriai vadovauti paskirtas diplomatas N.Tankevičius.

    Kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekad, tačiau kyla natūralus klausimas, kodėl Europos Komisija, svarstydama 2014-2020 metų Europos finansinę perspektyvą, staiga nusprendė taip drastiškai sumažinti Lietuvai reikalingą sumą. Pirmiausia, matyt, todėl, kad pati Lietuva, turėdama savo komisarą, EK narį, nesugebėjo (ar nenorėjo?) šio klausimo tinkamai iškelti. Nebuvo, matyt, šie klausimai aktyviai  keliami ir atitinkamose (energetikos ir finansų) ES ministrų tarybose. O greičiausiai, tik … skaityti toliau >>

     Ilgai „po kilimu“ svarstę 2012 metų biudžeto projektą, valdantieji pagaliau išlindo viešumon ir tai tik todėl, kad nesutaria tarpusavyje dėl jo paskirstymo. Socialdemokratų partijos pirmininkas A.Butkevičius teisus, jog „Vyriausybėje svarstomas dokumentas – po devyniais užraktais“.

    Ar taip turėtų būti demokratinėje valstybėje? Juk biudžeto projektą derėtų pateikti visuomenei, aptarti su profesinėmis sąjungomis, darbdavių asociacijomis, ekspertais. Dabar gi projektą stengiamasi pristatyti kaip galima vėliau, kad tik liktų kuo mažiau laiko visuomenės, opozicijos analizei bei kritikai. O svarbiausia, kad nebūtų leista susivokti, jog iš tikrųjų šis biudžetas ir sekančiais metais nieko gera šalies ūkio augimui ir ekonomikos skatinimui nežada.

    Todėl sąmoningai koncentruojamasi tik ties biudžeto deficito problema, kuri taip pat svarstoma vienpusiškai � … skaityti toliau >>