Neseniai įvykusiame Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimų vakare vėl žiniomis, šį kartą iš marksizmo – leninizmo, blykstelėjo ūkio ministras D.Kreivys. Aiškindamas verslo ir politikos atstovams būsimą (dar vieną?) valdymo reformą, jis teigė, kad nesutinkąs su Leninu, jog “kiekviena melžėja gali valdyti valstybę”. Salėje, tiesa sakant, tuoj pat pasipylė replikos, jog žvelgiant į šios Vyriausybės sudėtį, to nepasakysi…
Kiek vėliau Premjeras A.Kubilius pakvietė visus renginio dalyvius aktyviai prisidėti prie jo kuriamos strategijos iki 2030 metų. Kadangi nei Premjeras, nei dalyvavę ministrai, mano nuomone, neatsakė į konkrečius dalyvių klausimus apie alternatyviąją energetiką, apie šalies pramonę žlugdančius mokesčius, apie planuojamą Sodros reformą, tai A.Kubilius bandė pakreipti kalbą jo mėgstama tema – strategijų kūrimo.
Strategijos iš tiesų reikalingos, niekas dėl to nesiginčija, tačiau t … skaityti toliau >>
Trims opozicinėms partijoms parengus alternatyvią Vyriausybės programą, išsigandęs Premjeras A.Kubilius suskubo apkaltinti opoziciją destrukcija ir net “politinio chaoso kėlimu”. Tokį demokratiškos šalies Premjero vertinimą reikėtų laikyti geriausiu atveju nesusipratimu, jei ne nusišnekėjimu, jau tik todėl, kad tai labai primena opozicijos veiklos vertinimus mūsų kaimyninėje Baltarusijoje…
Opozicija šiuo atveju, priminsiu, atliko tik tai, kas jai priklauso pagal Seimo, kurio vienas autorių, beje, yra tas pats A.Kubilius, statutą. Jame net yra numatyta procedūra, kaip opozicinės darbotvarkės metu alternatyvioji Vyriausybės programa yra pristatoma. O ir vienas ištikimiausių koalicijos partnerių, liberalsąjūdiečių lyderis E.Masiulis, šį faktą įvertino visiškai priešingai: ”kad opozicija kuria alternatyvią programą, tikrai yra labai gerai ir rodo jos konstruktyvumą ir brandą”. Tiesa jis prid … skaityti toliau >>
Kelintą sykį kai kurios šalies politinės partijos lipa ant to paties grėblio – bando sėdėti ant dviejų kėdžių arba būti vienu metu ir opozicijoje, ir valdžioje ar bent jau šalia jos. Prieš keletą metų, šiandien jau praktiškai išnykusi iš politinio žemėlapio, tai mėgino daryti Centro sąjunga. O štai dabar – valstiečiai liaudininkai. Ir nors juos iš dalies galima suprasti – tariamos derybos su valdančiąja koalicija suteikia jiems šiek tiek laikino žiniasklaidos dėmesio, tačiau, neabejoju, jog jų rinkėjų ir šiaip nelabai aukštas pasitikėjimas, smuks dar. Nes sunku būtų patikėti, jog jie pritaria dešiniųjų vykdomai politikai, mokesčių didinimui, A.Kubiliaus Vyriausybės nesugebėjimui apginti žemės ūkio produkcijos gamintojų, kaimo skurdinimui.
Tiesa, valstiečiai liaudininkai iškėlė keliolika punktų savo reikalavimų, į kuriuos, beveik neabejotina, A.Kubilius nekreips d … skaityti toliau >>
Lietuvai, dar ir savo pačios rankomis sugriovus planus statyti atominę elektrinę (kartu su Latvija, Estija bei Lenkija), rusai realiai pradėjo savos jėgainės statybas Kaliningrade. Tai padarę, jie laimėjo labai reikalingą jiems laiką, kurį dėl minėtų priežasčių praradome mes, automatiškai pabranginę dar teoriškai įmanomas tokias statybas Lietuvoje. Dar daugiau, anksčiau pradėję, rusai neabejotinai pritrauks į statybas ir labai reikalingus specialistus iš Lietuvos, o gal net ir investuotojus, ką jie jau mėgino daryti susitikime su Prezidente D.Grybauskaite.
Nes jie taip pat planuoja pritraukti ir investuotojus iš užsienio, kas neabejotinai apsunkina ir A.Kubiliaus Vyriausybės ne tik strateginio užsienio investuotojo paieškas, bet dar labiau tam reikalingų finansinių resursų. Bet kuriuo atveju, jei dar pridėsime galimas AE statybas Baltarusijoje, mūsų projektas bus daug brangesnis Lietuvai, nei ją statyt … skaityti toliau >>
Kol konservatoriai kartu su Prezidente džiaugėsi “metų pasiekimu” – valstybės valdomos įmonės LEO išardymu, Kaliningrade ir, regis, Baltarusijoje pradėtos atominių jėgainių statybos. Tuo tarpu naujai įkurta, valdančiųjų partijų narių įdarbinimo biuru tapusi Energetikos ministerija, kol kas ramiai išsimoka sau premijas už “didžiulius pasiekimus”, tvarkant šalies energetikos sektorių pagrindine linkme – kuo daugiau priklausomybės nuo “didžiojo kaimyno”.
Dėl to, panašu, ypatingai nesijaudina ir “Rusijos sulaikymo strategijos” autorius Premjeras, nei konservatorių patriarchas, kartas nuo karto, matyt, iš inercijos dar pagąsdinantis “Rusijos grėsme”. Dar daugiau - Premjeras pradžioje atkakliai neigęs rusų ir lenkų derybas dėl Mažeikių naftos dalies akcijų įsigijimo, (net ir po Prezidentės nedviprasmiško pasakymo, jog tai iš tikrųjų vyksta) staiga “praregėjo”. Interviu Lietu … skaityti toliau >>
Atkakliai pristatinėjantis save “ekonomikos analitiku”, bankininkas G.Nausėda interviu neseniai ne tik pažėrė komplimentų Vyriausybės finansų politikai, bet ir apologetiškų, nors ir “santūrių” optimistinių prognozių. Tiesa, G.Nausėda nė žodžiu neužsiminė apie daugybę savo visiškai nepasitvirtinusių prognozių prieš metus ir, aišku, to fakto, jog būtent bankininkai padiktavo šiai Vyriausybei tik jiems patiems naudingą politiką.
Ne ūkiui, ne ekonomikai, ne Lietuvos žmonėms, o tik sau, nes būtent ir taip pat iš G.Nausėdos atstovaujamo banko A.Kubiliaus Vyriausybė pasiskolino už milžiniškas palūkanas milijardus litų, kuriuos reikės grąžinti mums visiems. Tik šiemet reikės palūkanų dengimui per milijardą litų iš iš vargano šalies biudžeto. Tai reiškia, jog mes visi mokėsime už bankų ir juos aptarnaujančių “analitikų” sukeltą finansinę krizę. Ir mokėsime ne kam kita … skaityti toliau >>
Tik prisiekęs Seime, naujasis užsienio reikalų ministras A.Ažubalis interviu bandė apibrėžti savo būsimos politikos parametrus. Arba kitaip sakant, tiek prisišnekėjo, kad jau dabar sunku įsivaizduoti, kaip jis dirbs su kolegomis iš įvairių šalių. Bet blogiausia, kad iš ministro interviu kiek nors daugiau aiškumo dėl būsimos Lietuvos užsienio politikos, tikrai neatsirado, jei nepasakyti blogiau.
Palyginti neilgame interviu jis sugebėjo pavadinti Europos Sąjungą nedemokratiška, paprašė pasiaiškinti prancūzus dėl laivo pardavimo Rusijai, teigė, jog mažųjų valstybių nuomonė nebūtinai sutampa su Paryžiaus ir Berlyno, pažėrė ir daugiau “diplomatijos” perliukų.
A.Ažubalis teigė, jog sieksiąs gilesnės integracijos su ES ir pasakė, jog cituoju, “juo stipresnis bus Briuselis, juo stipresnės bus ir didesnės galios įrankių neturinčios ES valstybės, kurių nuomonė nebūtinai su … skaityti toliau >>
Nespėjus paskirti naująjį konservatorių užsienio reikalų ministrą į pareigas, kaimyninėse šalyse pasigirdo abejonių. Lenkijos dienraštis “Rzecposplita” net savo straipsnio antraštėje neseniai klausė: “Lenkams nepalankus politikas vadovaus Lietuvos užsienio reikalų ministerijai?” Į tai, aišku, galima nekreipti dėmesio arba, kaip gynė savo naująjį pasirinkimą A.Kubilius, sakyti, jog “jis – tikrai patyręs politikas, daug dirbęs užsienio reikaluose, suprantantis didelius iššūkius ir tas problemas, kurias reikia spręsti dvišaliuose santykiuose”.
Juolab, kad ne visi ir lenkų politikai dega meile Lietuvai. Tačiau, kaip besvarstysi, Lenkija yra realus mūsų strateginis partneris, labai svarbi kaimyninė valstybė, su kuria mus sieja ekonominiai, istoriniai, kultūriniai ir kitokie ryšiai. Lenkija turi didelį svorį NATO, Europos Sąjungoje, JTO, kitose tarptautinėse organizacijose, kur Lietuvai ne sykį ir ne kartu d … skaityti toliau >>
Vietoje to, kad paruošti realistinę užimtumo programą, kas šiandien yra neabejotinai svarbiausia, A.Kubiliaus Vyriausybė svarsto klausimus, kurie bedarbystę gali dar paskatinti. Greičiausiai finansų ministerijos klerkų ar bankininkų patarimu, Vyriausybė imasi kovos su “šešėliniu” verslu.
Niekas turbūt nesakys, jog tai – neaktualu. Tačiau ar svarbiausia? Ar tai tikrai prioritetas? Visos žinybos, kurios įpareigotos su “šešėliniu” verslu kovoti, dirba, nors jo apimtys, be abejonės, auga. Tačiau koks nors įvairių priemonių šioje srityje griežtinimas, kaip posėdyje buvo svarstoma, vargu ar atneš naudos. Tuo suabejojo net kai kurie, … skaityti toliau >>
Prezidentė D.Grybauskaitė susitikusi su A.Kubiliaus Vyriausybės nariais nurodė, kokių prioritetų šiemet jie turėtų laikytis. Viešumoje išvardytos visos žinomos ir akivaizdžios šalies problemos, daugelis kurių seniai opozicijos, žiniasklaidos bei ekspertų ir ne sykį aptartos. Kurių, beje, galėtų būti daug mažiau ir ne tokios skaudžios, jei prieš metus iš baimės ir pagal bankininkų padiktuotą “permainų” koalicijos programą nebūtų sujaukta mokesčių sistema bei prigąsdintas verslas.