14368
Pagrindinis konservatorių diskusijų metodas – visus, kas tik prieštarauja kokiems nors jų sprendimams ar pasiūlymams, išvadinti tautos, nepriklausomybės „priešais“ ar „ne patriotais“, jau senokai nieko nestebina. Ypač tuo pasižymi dabartinis diplomatijos šefas, per pora metų bebaigiantis sugadinti santykius su visais Lietuvos kaimynais, A.Ažubalis, kai kurie kiti šios partijos veikėjai. Tačiau, pasirodo, ir mūsų liberalams, dabartiniams konservatorių koalicijos partneriams, tai – nesvetima.
Nors pats jau žodis liberalizmas, mano požiūriu, turėtų reikšti bent jau kažkokią, gal kiek didesnę nei konservatorių, toleranciją kitokios nuomonės atžvilgiu ar pagarbą oponentams. Gal išvargęs nuo diskusijų vadinamajame FNTT skandale, liberalcentristų lyderis A.Čaplikas pareiškė, jog referendumas dėl AE statybos Lietuvoje yra populistinis aktas ir apskritai būdas sužlugdyti šį projektą. Tiesa, A.Čaplikas vis tik pripažino, jog būtų svarbu išklausyti visuomenės nuomonę šiuo svarbiu klausimu. Tačiau esą tai reikėjo daryti anksčiau, ne prieš rinkimus ir pan. Žodžiu, tie kas šiandien nori referendumo yra populistai, „blogiečiai“ ir taškas.
Vis tik svarbiausias klausimas, šiuo atveju, yra pats referendumas, ar jis šiandien reikalingas ar ne, o ne kas jį inicijuoja ir dėl kokių motyvų. Mano požiūriu, patys valdantieji ir išprovokavo referendumo iniciatyvą ir net, jau šiuo metu, kelias iniciatyvas. Visų pirma, todėl, kad nesiteikė informuoti visuomenės, kaip tai priklauso demokratiškai valdžiai, apie numatomą projektą ir jo esmines sąlygas bei pasekmes Lietuvai. Užtenka to fakto, kurį girdžiu iš žurnalistų, jog pagrindinis asmuo, politikas, už IAE projektą atsakingas, ministras A.Sekmokas, nesiteikia ateiti į laidas ir paaiškinti visuomenei apie projektą. Dar labiau ministras vengia diskusijų: su oponentais, su ekspertais, su visuomene.
Tai kaip visuomenė gali į tai reaguoti, jei viskas slepiama? Jei visuomenė, ant kurios užguls dar papildomi kaštai, gali spręsti apie tai, kas daroma ar ruošiamasi daryti tik iš nuogirdų ar komentarų? Valdantieji aiškina, jog čia taip viskas sudėtinga, jog neįmanoma paaiškinti, o galų „mes žino ką darom ir jūs nesikiškit“… Būtent todėl atsitiko priešingai - referendumo dėl AE idėjos labai greitai visuomenę pasiekė. Juk net ta visuomenės dalis, kuri palaiko atominės energetikos Lietuvoje tęstinumą, nori išreikšti savo nuomonę. Reiškia jie balsuos „už“. Ir apskritai referendumo galimybė nereiškia, jog atsakymas būtinai bus neigiamas. Pagaliau A.Čaplikas neteisus ir tuo požiūriu, jog esą patariamasis referendumas nieko nesprendžia. Sprendžia ir labai daug – teigiamas atsakymas suteikia visoms būsimoms valdžioms, nes tai – ilgalaikis projektas, tvirtą pagrindą projektą tęsti. Neigiamas – priverstų peržiūrėti, jei ne visą nacionalinės energetikos strategiją, tai bent dalį.
Beje, keista, jog lig šiol ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma, kurioje yra ir mūsų nelabai liberalūs liberalai, tos atnaujintos strategijos Seimui taip ir nepristatė. Jei tai būtų padaryta visos kitos energetikos rūšys, taip pat ir atsinaujinančios, matytų savo vietą joje ir, ko gero taip aršiai atominei nesipriešintų. Šiandien būtent dėl šių priežasčių jokio aiškumo nėra.
Nematau nieko bloga ir tame, kad referendumas vyktų kartu su Seimo rinkimais. Visų pirma, keliskart pigiau, nei rengti kitu metu. Visos šalies politinės partijos būtų priverstos labai aiškiai į šią problemą savo požiūrį išdėstyti ir gal net, ką jau inicijuoja ir pats Premjeras, pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl energetikos. Tai būtų pats geriausias rezultatas, kuris jau atsiranda diskusijos dėl referendumo dėka.
Todėl liberalcentristai, paskubėję supeikti referendumo idėją, neteisūs. Nekalbant apie tai, jog pasirodė nelabai „liberaliai“ ir pamynė savo pačių deklaruojamas liberalios demokratijos vertybes.