1240d
Atsakysiu paties A.Kubiliaus, jam būnant opozicijoje, stiliumi. Nepritarė todėl, kad neleido šalyje veikiantys komerciniai bankai, kurie, akivaizdu, jokia papildoma konkurencija nėra suinteresuoti, o svarbiausia jie valdo visus šalies iždo pinigus. Įsteigus nacionalinį komercinį banką, jie tos privilegijos netektų – čia yra didžiausia jų baimė. Neleido ir “nepriklausomi”, didelius atlyginimus tuose bankuose gaunantys ekspertai, kurie ir parašė šiai Vyriausybei programą, kuri tik jiems ir naudinga, tačiau atvedė Lietuvą į dar didesnę ekonominę krizę, nei ji galėjo būti. Vien ko vertos “nepriklausomų” ekspertų prognozės apie galimą ūkio nuosmukį – pradžioje penki procentai, po mėnesio dešimt, kiek vėliau dvylika, o galiausiai net ir šios prognozės nepasitvirtino, nes šalies bendrasis vidaus produktas nusmuko net ketvirtadaliu.
Vyriausybė skolinasi pas šiuos bankus milijardus už didžiausias palūkanas Europos Sąjungoje, be to jie ne tik valdo ir šalies biudžeto pinigus, kaip jau minėta, bet ir skirsto paramą žemdirbiams, teiks brangiai kainuojančias paskolas studentams ir t.t. Tokioje situacijoje šiems bankams nereikia taupyti, tobulinti ir efektyvinti savo veiklos, jų darbuotojai, kurių nemaža dalis yra skirti viešiesiems ryšiams, o ne tiesioginei bankinei veiklai, gauna didžiulius atlyginimus ir postringauja apie valstybės išlaidų karpymą… Jau tik etiniu požiūriu, gaunant tokias, keliolika tūkstančių litų viršijančias ir didesnes kasmėnesines pajamas, “nepriklausomiems” bankų ekspertams derėtų būti kuklesniems.
Šiuo metu akivaizdžiai dominuojančią monopolinę padėtį užima keli užsienio bankų filialai, iš jų valstybė skolinasi už didesnes nei devyni nuošimčiai palūkanas, todėl verslui kreditinių išteklių arba nelieka, arba jie dar brangesni. Be to bankai, skolindami valstybei, jokios rizikos neturi, su paskolomis verslui yra kitaip, be to jie reikalauja didesnių administracinių išlaidų ir t.t. Tačiau, koks verslas yra įmanomas už tokias palūkanas? Ginklų prekyba, narkotikai, kas dar? Kai kurios šalys, suprasdamos tokios situacijos pavojingumą, apskritai apribojo bankininkų apetitus ir didesnes nei penki nuošimčiai palūkanas uždraudė. Ir tai nėra kokios nors nedemokratiškos ar laisvos rinkos nepripažįstančios valstybės.
Nacionalinio komercinio banko steigimas iš dalies galėtų užpildyti tą spragą, kuri dėl valiutų valdybos vadinama pinigų politikos neturėjimu. Taip pat akivaizdžiai padidintų konkurenciją bankiniame sektoriuje, reiškia numuštų ir kreditų palūkanas verslui, sumažinus dominuojančią dviejų – trijų užsienio bankų rinkos dalį.
Negalvoju, kad pats A.Kubilius to nesupranta arba nemato, jog čia esantys filialai mūsų sąskaita sprendžia savo motininių bankų problemas. Ir spręs tol, kol jiems nebus konkurencijos. Beje, tą patį t.y. nacionalinio komercinio banko steigimą, pašto pagrindu siūlo ir G.Vagnorius savo Antikrizinėje verslo skatinimo programoje. Tai kodėl A.Kubilius to nedaro? Kodėl ir toliau užsispyrusiai kartoja, jog niekas jokių alternatyvų nesiūlo? Todėl, kad jis ir valdančioji koalicija ir toliau aklai vykdo minėtų komercinių bankų padiktuotą programą. Tai dar labiau keista, nes pasaulinę finansų krizę būtent bankai, jų nežabotas gobšumas ir sukėlė. Tai supranta visi, visos valstybės ir vyriausybės, išskyrus Lietuvos. Štai JAV vėl susirūpinta, kad bankininkų atlyginimai ir premijos vėl grįžta į priekrizinį lygį. Diskutuoja parlamentas, Prezidentas, politikai ir neabejotina, jog jie pažabos bankų savivalę, kuri atvedė valstybes į krizę.