Atkakliai pristatinėjantis save “ekonomikos analitiku”, bankininkas G.Nausėda interviu neseniai ne tik pažėrė komplimentų Vyriausybės finansų politikai, bet ir apologetiškų, nors ir “santūrių” optimistinių prognozių. Tiesa, G.Nausėda nė žodžiu neužsiminė apie  daugybę savo visiškai nepasitvirtinusių prognozių prieš metus ir, aišku, to fakto, jog būtent bankininkai padiktavo šiai Vyriausybei tik jiems patiems naudingą politiką.

    Ne ūkiui, ne ekonomikai, ne Lietuvos žmonėms, o tik sau, nes būtent ir taip pat iš G.Nausėdos atstovaujamo banko A.Kubiliaus Vyriausybė pasiskolino už milžiniškas  palūkanas milijardus litų, kuriuos reikės grąžinti mums visiems. Tik šiemet reikės palūkanų dengimui per milijardą litų iš iš vargano šalies biudžeto. Tai reiškia, jog mes visi mokėsime už bankų ir juos aptarnaujančių “analitikų” sukeltą finansinę krizę. Ir mokėsime ne kam kitam, o būtent jiems, kurie paskolino valstybei jau keliolika milijardų litų už keleriopai didesnes palūkanas, nei valstybėms skolinama apskritai. Tai reiškia, jog ir toliau verslas nebus kredituojamas normaliomis, ūkio auginimą skatinančiomis palūkanomis, o keli įsitvirtinę šalies rinkoje užsienio bankai ir toliau diktuos savo monopolines sąlygas su ideologiniu “ekonomikos analitikų” aptarnavimu.

    Akivaizdu, kad šalies ekonomika ir dar išsilaikę verslininkai (daugiausia tie, kas nesiskolino iš G.Nausėdos atstovaujamo ir panašią politiką vykdančių bankų) tik šiek tiek prisitaikė prie gerokai pablogintų krizės akivaizdoje verslo sąlygų. Ir ne tik padidėjusiais mokesčiais, bet ir vis naujais apribojimais, ypač smulkiajam verslui, nepaisant gražių Vyriausybės pažadų apie biurokratijos  “saulėlydį”. Tūkstančiai smulkių įmonių bankrutavo ir tebebankrutuoja. Tūkstančiai lietuvių emigruoja arba ketina išvykti iš šalies. O G.Nausėda minėtame interviu tik probėgšmomis pamini didžiulę bedarbystės problemą (deja, jau šiemet turėsime apie 400 tūkstančių bedarbių oficialiai), klausdamas “savęs, kaip galėjo atsitikti, kad Lietuva patenka tarp tų pasaulio valstybių, kuriose nedarbo lygis nuo krizės pradžios ūgtelėjo labiausiai”. Kad į šį klausimą atsakyti, tikrai nereikia būti, nei bankininku, nei “analitiku” – visos priežastys ir yra G.Nausėdos giriamos Vyriausybės politikoje. Tai patvirtins ir jau ne sykį patvirtino iš bankų negaunantys atlyginimų ekonomistai bei analitikai.

    O kur dar viena “naktinės” A.Kubiliaus ir bankininkų padiktuotos mokesčių reformos, gal būt pati blogiausia pasekmė – daugiausiai nuo 1994 metų išaugęs ir tebeaugantis “šešėlinis” verslas? Ten jau beveik ketvirtadalis bendro vidaus produkto su visomis sąlygomis augti nusikalstamumui, korupcijai, mokesčių nesurinkimui, atitinkamai su mažėjančiomis valstybės galimybėmis remti švietimą, sveikatos apsaugą, bedarbius ir t.t.
    G.Nausėda teigia, “kad itin “kieta” ir ribojanti Lietuvos finansinė politika atlieka vieną reikšmingą funkciją – stabilizuoja valstybės finansus”.   Be to jis tikisi, cituoju, kad “dabartinė Vyriausybė jau pasirinko savo ekonominės politikos kryptį ir dabar blaškytis bei  mėginti grįžti į pradinį tašką nėra prasmės, be to, ir per vėlu”. Turint galvoje visišką A.Kubiliaus Vyriausybės kurtumą ir nepakantumą kritikai bei kitokiai nuomonei, G.Nausėda, matyt, bus teisus. Nereikėjo net švelniai  jų perspėti. Tiesa, galima tikėtis, kad tokių apologetiškų “analitiko” analizių dar bus ir daugiau – juk viskas vyksta pagal bankininkų planą.