Neseniai įvykusiame Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimų vakare vėl žiniomis, šį kartą iš marksizmo – leninizmo, blykstelėjo ūkio ministras D.Kreivys. Aiškindamas verslo ir politikos atstovams būsimą (dar vieną?) valdymo reformą, jis teigė, kad nesutinkąs su Leninu, jog “kiekviena melžėja gali valdyti valstybę”. Salėje, tiesa sakant, tuoj pat pasipylė replikos, jog žvelgiant į šios Vyriausybės sudėtį, to nepasakysi…

Kiek vėliau Premjeras A.Kubilius pakvietė visus renginio dalyvius aktyviai prisidėti prie jo kuriamos strategijos iki 2030 metų. Kadangi nei Premjeras, nei dalyvavę ministrai, mano nuomone, neatsakė į konkrečius dalyvių klausimus apie alternatyviąją energetiką, apie šalies pramonę žlugdančius mokesčius, apie planuojamą Sodros reformą, tai A.Kubilius bandė pakreipti kalbą jo mėgstama tema – strategijų kūrimo.

Strategijos iš tiesų reikalingos, niekas dėl to nesiginčija, tačiau tiek verslininkus, tiek visuomenę šiuo metu labiau domina konkreti, jau beveik pusantrų metų šios Vyriausybės veikla. Pažvelgus į ją būtent strateginiu požiūriu, kaip tik to ir nematome. Greičiau priešingai – tik blaškymąsi ir pasimetimą. Imkime, kad ir užsienio politiką – prieš rinkimus skelbta (autorius pats Premjeras A.Kubilius) Rusijos sulaikymo strategija virto  visiškai nerezultatyvių pataikavimų Rusijai ir Baltarusijai taktinių ir gana prieštaringų žingsnių maišalyne. Per tą laiką baigiamos prarasti realiai strateginės partnerės Lenkija ir Baltijos valstybės. Nepastebiu ir kiek ženklesnio suartėjimo su ES šalimis. Prezidentė D.Grybauskaitė pasirašo strateginės partnerystės sutartį su Prancūzija, o konservatorių europarlamentarai kartu su krašto apsaugos ministre iš peties vanoja Prezidentą N.Sarkozy už prekybą su Rusija…

Energetikos srityje, nors ir sukurta nauja, “moderni”, tik iš partinių konservatorių suformuota, “nieko nekainavusi mokesčių mokėtojams” energetikos ministerija, nepasistūmėta nei per žingsnelį. Greičiau priešingai. Ministras A.Sekmokas praėjusių metų pabaigoje teigė, jog strateginį investuoją į naujai statomą AE pasirinks per pora mėnesių, kurie vasaryje ir baigėsi, o Premjeras jau sako, kad investuotojus, neva, pasirinks iki metų pabaigos. Per prarastą laiką AE pradėjo statyti Kaliningradas ir Baltarusija, beje, prie pat Lietuvos sienų su atitinkamomis to pasekmėmis.
Nemažesnė painiava socialinėje srityje. Premjeras skelbia Sodros reformą, nors čia pat pripažįsta, jog siūlomų pertvarkų efektai artimiausiu laikotarpiu nebus dideli… Jo bendrapartietė, Seimo pirmininkė I.Degutienė, tą pačią dieną tokią nuomonę paneigia ir sako, jog Seime paramos A.Kubiliaus Sodros reformai apskritai nebus… Tai kur čia didžiausios valdančiosios partijos strateginis mąstymas, o juolab strategiškai apgalvota veikla ir sprendimų priėmimas?

Pagaliau tikroji strateginė klaida manyti, jog “Sodros problemos yra tik pačios Sodros”. Neiškentęs tai vaizdingai apibūdino Pramonininkų konfederacijos prezidentas B.Lubys: negalima karietą statyti prieš arklį… Kitaip sakant, tikroji strategija ir turėtų būti pirma skatinti ekonomiką, stabdyti dramatiškai tebeaugančią bedarbystę, kurti darbo vietas, kas tik ir galėtų duoti Sodrai pajamas. Dar absurdiškiau yra ilginti pensijinį amžių ekonomikos nuosmūkio metais – kokie čia “strateginės minties” galiūnai sugalvojo, sunku net įsivaizduoti. Ar laikinas pensijų mokėjimo atidėjimas, dar mažinant žmonių pasitikėjimą valstybe,  ir yra strategija? O kur pagarba žmonėms? Šiuo metu tiek Sodra, tiek pensininkai, tiek motinos, pagimdžiusios vaikus, yra įvairiausiais valdančiųjų pareiškimais menkinami, pateikiami, kaip kažkoks galvos skausmas, kurio būtina kuo greičiau atsikratyti.

Apie jau minėtą, realiai strateginę, šalies problemą – bedarbystę Vyriausybė apskritai vengia kalbėti. Akivaizdu, kad neturi nei strategijos, nei net jokio plano, nors sudarinėja įvairias darbo grupes, o ūkio ministras blefuoja apie jau sukurtų keliasdešimt tūkstančių darbo vietų. Statistikos departamentas, pasirodo, net nežino tikslaus bedarbių skaičių, todėl ir sako maždaug nuo 13 iki 18 procentų…

Apie kultūros ministro “strateginį” mąstymą nesinori ir kalbėti… Paaiškėjo, kad kultūra, pagal poną Vilkaitį, yra rinkos elementas ir todėl pavaldi rinkos dėsniams. Savo nekompetenciją ministras pademonstravo ir plačiau, pakviesdamas tris Baltijos valstybes kurti bendrą kultūros rinką… Tačiau iš “strateginio” mąstymo aukštumų net nepastebėjo, kaip jo ministerijos pašonėje sudarkytas vienas svarbiausių kultūros paveldo objektų – Aušros Vartų koplyčia.

Vis tik daugiausiai valdančiąją koaliciją, kaip minėtame susirinkime prasitarė ministras D.Kreivys, piktindamasis Leninu, domina valdymo reformos. Žlugus “saulėlydžio” komisijai, iš kurios pasitraukė net ir konservatorių deleguoti nariai, apie jos veiklą beveik nebeužsimena ir pats šio “strateginio” sumanymo įkvėpėjas – A.Kubilius. Tačiau Premjero patarėjai ir vidaus reikalų ministerijos klerkai jau kurpia dar vieną valdymo reformą, kurios rezultatas, neabejoju, bus tas pats – žinybos taps konservatorių ir valdančiosios koalicijos įdarbinimo biurais. Pagaliau matome tikrą strateginio mąstymo proveržį – bedarbystė auga, žmonių kantrybė ne begalinė, valdžia slysta, reikia žvelgti į ateitį realiai – laiku pasirūpinti savais partiečiais.

Daugiau mano straipsnių: www.kirkilas.eu