Nepraėjus nei pusantrų metų, beveik “buldozerinė” A.Kubiliaus dauguma ištirpo arba, tiesiai kalbant žlugo. Tai tapo akivaizdu po liberalcentristo J.Liesio nepatvirtinimo Seime pirmininko pavaduotoju triuškinančia dauguma. Dauguma ne konservatorių naudai. Nepadėjo net trys nupirkti už valstybės biudžeto pinigus valstiečių balsai.

    Jokiu būdu nenoriu teigti, kad krizės metu būtų lengva dirbti kitai Vyriausybei. Sunku būtų visiems. Tačiau beveik niekur, jokioje ES šalyje, valdančiosios partijos ar koalicijos net ir tuo sunkmečiu vis tik nežlugo.

    Kokios šios konservatorių suformuotos daugumos žlugimo priežastys? Jų, mano nuomone, yra keletas, bendrų ir personalinių.
    Pirmoji ir pagrindinė– akivaizdžios šios daugumos klaidos, bandant įveikti krizę, o iš esmės ją pagilinus, ypač lyginant su kaimynine Lenkija. Tų klaidų kol kas nepripažįsta tik A.Kubilius. Tačiau net jo ištikimiausi koalicijos partneriai liberalsąjūdiečiai pripažino, kad mokesčių kėlimas, verslo žlugdymas, ypač smulkaus, nesirūpinimas darbo vietų išsaugojimu yra akivaizdžios klaidos. Vienaip ar kitaip tai pripažįsta ir atskiri konservatorių veikėjai, taip pat ir kiti šios koalicijos partneriai – liberalcentristai bei prisikėlėliai.

    Antroji – vargu ar jau šiuo metu kas tiki, ypač verslo bendruomenė, jog A.Kubiliaus Vyriausybė pajėgi toliau dirbti. Ji tiesiog neturi nei kitokių idėjų, o dar blogiau - administracinių resursų, nes remiasi ne kompetentingumu, o partine ištikimybe. Jau pats Vyriausybės pakeitimas šiuo metu,  pakeistų investuotojų ir verslo nuotaikas teigiama linkme. Taigi kuo ji ilgiau vegetuos, tuo vėliau Lietuva išeis iš krizės realiai. Nepaisant intensyviai vykdomos už valstybės pinigus viešųjų ryšių kampanijos – esą viskas palengva “gerėja”.

    Trečioji priežastis – personalinė. A.Kubiliaus nesugebėjimas girdėti kokias nors kitokias nuomones ar juolab pripažinti klaidas, išties stebinantis. Tačiau tai galų gale atitinkamai ir tirpdo valdančiąją daugumą. Toks visuomet būna “negirdėjimo” rezultatas.

    Ketvirtoji priežastis – pačios buvusios didelės, net “buldozerinės” daugumos, politinė struktūra, kurios margumynas iš karto programavo tuos procesus, kuriuos pamatėme per šiuos metus. Tai - patys įvairių vidaus grupuočių draskomi konservatoriai su visiškai nepasiruošusia politikai populistine Tautos prisikėlimo partija, kurią net ir partija vadinti sunku. Prie jų, tik dėl postų prisijungusios, dvi (anksčiau buvo viena), liberalizmo pricipus, tarp jų esminį – nekelti mokesčių, išdavusios principus, liberalų partijos. Postai - kol kas, deja, vienintelė šios aptirpusios daugumos jungtis.

    Vertybinės, o ir programinės jungties nebuvimas – penktoji šios koalicijos (lėtesnio ar greitesnio) žlugimo priežastis. Vyriausybės programa, dabar tai – niekam ne paslaptis, padiktuota bankų, jų naudai vykdoma, todėl ir brangiai skolinamasi, nekreipiama dėmesio į bedarbystę, verslo sąlygas, šalies piliečių interesus.

    Todėl ir pagrindiniai šios daugumos veiklos taktikos bruožai  yra negatyvūs. Kalbėti kuo daugiau apie praeitį, esą apie “sunkų buvusios Vyriausybės palikimą”, “pasislėpusius kenkėjus” valstybės aparate, kelti įvairiausius skandalus, tokius, kaip CŽV kalėjimų paieška ir t.t. Ar girdėjome, kad panašiai elgtųsi, pavyzdžiui,  Graikijos Vyriausybė, paveldėjusi daug sunkesnę padėtį? Taigi nieko nuostabaus, kad buvusi didelė valdančioji dauguma, skambiai pasivadinusi “permainų” koalicija, per nepilnus pusantrų metų ir pasikeitė arba, kitaip sakant, ištirpo tarsi pavasarinis sniegas.