1ae7f
Vietoje reikalingų valstybei, šalies ūkiui, žmonėms reikalingų sprendimų, valdantieji ir toliau skandalizuojasi, ieško priešų bei užsiima opozicijos kritika.
Net ir per daug nesigilinant į FNNT vadovų atleidimo detales, akivaizdu, kad tai padaryta nemokšiškai, pažeidžiant pareigūnų teises, nors, aišku, jog ir politinė valdžia turi teisę priimti sprendimus, keisti institucijų vadovus. Tačiau pagal įstatymus, pagaliau žmoniškai, civilizuotai. Šiuo atveju viskas padaryta „aukštyn kojomis“, o gal net ir sąmoningai, tam, kad panašūs skandalai vyktų. Jei vieni baigiasi, reikia naujų. Paklausite, o kam? Ogi tam, kad užgožti realias šalies ir žmonių problemas. Nes juk kol viešoji erdvė tuo užpildyta, pamirštamos socialinės, šildymo kainų arba jau dramatiškos, jei nepasakyti tragiškos, jaunimo bedarbystės, o po to ir emigracijos bei kitos daug aktualesnės problemos.
Juokingai, jei ne graudžiai, šitoje istorijoje atrodo ministrų kabineto vadovas A.Kubiliaus - esą jis nieko nežinojo apie FNNT vadovų atleidimą, negavo informacijos, nesuprasi ar juos gina, ar bejėgiškai pritaria atleidimui… Gal per šį laikotarpį nevyko Vyriausybės posėdžiai, pasitarimai, ministrų ir premjero pietūs, koalicijos pusryčiai ir premjeras neturėjo galimybės tuo klausimu pašnekėti su ministru? Ir net jeigu jau VSD jį, premjerą, ignoravo, nesiuntė jam pažymos, nors tai jie paneigė antikorupcijos komisijai, tai gal galėjo nuolankiai paprašyti vidaus reikalų ministro, kad jam tą pažymą kaip nors parodytų?
Tuo pačiu metu konservatorių propagandininkai išsijuosę pliekia opoziciją, kuri esą kalta dėl visų jų nesėkmių. Kadencija baigiasi, treji su puse metų jų valdymo praėjo, o jie vis verkšlena, vis opozicija, na gal dar Rusija ar kokios nors prorusiškos jėgos kaltos… Esą paliko dideles skolas bei skyles biudžete, teigia A.Vidžiūnas, nepaliko rezervų. O internautai jam atsako – socialdemokratų (beje, koalicinės ir dar mažumos Vyriausybės) skola buvo tik 17 mlrd litų, kai konservatorių vadovaujama dauguma skolą per trejus metus išaugino iki daugiau nei 40 mlrd litų. Ir tai jie, konservatoriai, padarė tik per trejus metus. Beje, tenka priminti, jog 2008-aisiais, tvirtinant mažumos Vyriausybės Seimui pateiktą biudžetą, opozicinė dauguma, kurioje didžiausią dalį sudarė būtent konservatoriai, kartu su dabartiniais savo koalicijos partneriais liberalais, pasiūlė papildomai virš keturių milijardų litų išlaidų. Gal jie tuo metu neskaitė The economist“, nors jų lyderis nuolat kviečia visus tai daryti, buvo užsikimšę ausis ir užsirišę akis, nematė ir negirdėjo kas vyksta Europoje ir pasaulyje?
Apie rezervo fondą, kurį mini A.Vidžiūnas, daug šnekėta, finansų ministrė net Europos reikalų komitete net pažadėjo, jog toks bus kuriamas, tačiau jokių realių žingsnių bent pradėti, nepadaryta. Sutinku, jog toks fondas būtinas, tačiau be realaus visų politinių jėgų sutarimo ir neveidmainiavimo (jei jie valdžioje, tai darykime kuo blogiau), tokio fondo neįkursime. Ir nelabai svarbu, ar ekonomika auga, ar ne, toks fondas privalo kaupti lėšas bet kokiomis sąlygomis.
A.Vidžiūnas reikalauja iš opozicijos santūrumo ir nuosaikumo, tačiau būtent konservatorių partija, ir nesvarbu ar ji valdžioje, o ypač opozicijoje, nei vienu šiuo bruožu nepasižymi ir niekada nepasižymėjo. Galiu drąsiai prognozuoti, greitai tuo įsitikinsime, jog atsidūrę opozicijoje, konservatoriai taps pačiais radikaliausiais opozicionieriais. Ir nuo pat pirmųjų dienų. Tai ar tos mūsų, sutinku šiuo atveju, nelabai europietiškos politinės diskusijos šaknys, ar tai būtų Seime, ar viešumoj, iš tikrųjų ne iš konservatorių partijos ateina? Toks juk visuomet yra jų kalbėjimo, politinės komunikacijos bei konkurencijos stilius. Paimkime, kad ir čia kritikuojamo kolegos A.Vidžiūno straipsnį, kuriame autorius, pritrūkęs argumentų, tarsi netyčia naudoja sovietizmus – „ura, draugai“ ar „visada pasiryžę“. Suprask, socialdemokratai, tai iš „buvusių“, o konservatoriai tik modernūs, europietiški ir pan. Tačiau kaip tik toks A.Vidžiūno argumentacijos stilius liudija priešingai…
Kritikuodamas opoziciją, kuri, beje, dar 2008-jų pabaigoje perspėjo valdančiuosius, jog „naktinė“ mokesčių reforma atneš kraštui, verslui, dirbantiesiems, visuomenei, investicijoms nepataisomą žalą, A.Vidžiūnas netiesiogiai pripažįsta, jog besibaigiantis šios valdančiosios daugumos valdymas buvo nesėkmingas. O kadangi bent menkiausias savikritiškumas konservatoriams nėra būdingas, tai reikia ieškoti kaltų. Aišku, kitur, tik ne savo partijos viduje. Šiuo atveju, kaltieji ir priešai tie patys – visaip trukdanti opozicija, pasislėpę kolaborantai, kaimyninės valstybės, su kuriomis jau beveik visomis susipykom ar baigiam susipykti.