19c6e
Kol valdančioji koalicija, sąmoningai ar ne, murkdosi vadinamame FNTT skandale, viešosios erdvės šalikelėje lieka informacija apie beveik 40 milijardų litų pasiekusią valstybės skolą. Jei prisiminsime, jog “permainų” koalicija paveldėjo iš visų prieš tai dirbusių vyriausybių tik 17 milijardų, tai nesunkiai suskaičiuosime, jog per trejus metus pasiskolintas beveik metinis šalies biudžetas. Kitaip tariant, permainos įvyko, tačiau tik į blogąją pusę ir gerokai. O dar blogiau, jog skolintasi už labai dideles palūkanas ir, beje, ne itin efektyviai naudojant tas pasiskolintas lėšas. Akivaizdu, jog toks brangus skolinimas naudingas tik čia dirbantiems užsienio bankams, kurių “nepriklausomi” ekspertai intensyviai tokią politiką giria. Ir tai dar vadinama krizės “suvaldymu”, kuris valdančiųjų propagandistų mėginamas pateikti pavyzdžiu visai Europai…
Antroji žinia, nors ir nenauja, tačiau tik patvirtinanti šios vyriausybės neįgalumą – ES parama, skirta Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, mažinama daugiau nei tris kartus – nuo 700 milijonų eurų iki 200. Tai reiškia, jog du trečdaliai uždarymo kaštų, beveik pusė milijardo eurų papildomai užguls šalies biudžetą, neabejotinai papildomai pabrangins elektros energiją ir t.t. Pats A.Kubilius pripažįsta, jog “IAE uždarymo našta tiek didelė, kad Lietuvos ekonomikai vienai ji būtų nepakeliama”. Kodėl staiga taip atsitiko, kodėl Europos Komisija pakeitė savo nuomonę ir nesilaiko pažadų? Priežasčių čia nemažai, tarp ir jų ir bendra ES finansinė padėtis, tačiau kiekviena šalis privalo sugebėti savo interesus apginti. A.Kubiliaus vyriausybė to nepadarė, nepaisant to, kad įsteigė “geriausią ir nieko nekainavusią” energetikos ministeriją. Akivaizdu, jog buvo aiškiai paskubėta uždaryti antrąjį dar galėjusį gaminti elektros energiją bloką. Kodėl tai padaryta, neužsitikrinus pilno finansavimo iš ES, galima tik spėlioti. Gal tiesiog mėginta įtikti konservatoriams artimiems elektros importuotojams, kurie dėl tokio skuboto antrojo IAE bloko uždarymo suklestėjo ypač? O gal, kaip jau tapo šiai vyriausybei būdinga, – tiesiog nekompetencija, neįsigilinimas į reikalo esmę bei niuansus? Juk tol, kol veikė antrasis IAE blokas, Europos Komisija buvo kur kas sukalbamesnė. Tačiau praradus pagrindinį argumentą, Lietuva neturi jokių stipresnių poveikio svertų ir lieka tik prašytojos vaidmenyje, ką patvirtino ir pats premjeras po susitikimo su EK prezidentu M.Barosa.
Situacija, kol valdantieji murkdosi eiliniame jų pačių sukeltame skandale, panašu, tampa nevaldoma ir dar vienoje srityje – Europos Komisija už pažeidimus sustabdė 163 milijonų eurų mokėjimą iš europos regioninės plėtros ir sanglaudos fondų. Ir nors finansų ministerija ramina, esą per mėnesį bus pateikta papildoma informacija Europos Komisijai, ir parama bus atnaujinta, verslas yra gerokai sunerimęs. Ir tai suprantama – žinant ypač mūsų, o ir Briuselio biurokratų apsisukimus, to gali ir taip greitai nebūti, o nuostoliai verslui tikrai bus. Be to, panašu, jog viskas stringa būtent viešųjų pirkimo srityje, kur “permainų” koalicija žadėjo permainas į gerą, bet atsitiko, kaip matome, priešingai. Biurokratija šioje srityje išvešėjo taip, kad jau niekas nesusigaudo ką ir kaip reikia daryti, o dalis verslo tų europinių pinigų paprasčiausiai atsisako.
FNTT skandalas, panašu, užgožė ir jaunimo nedarbo problemą, į kurią jau baksnoja pati Europos Komisija, nes Lietuva tarp labiausiai atsiliekančiųjų šalių. ES vidutiniškai tokių kas penktas, tai Lietuvoje, pačiais kukliausiais paskaičiavimais dar ir atmetus jau emigravusius, – kas trečias. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas (atkreipkime dėmesį į ministerijos pavadinimo dalį – DARBO), tik iškviestas pas Prezidentę ir apie šią problemą sužinojo ir pažadėjo per savaitę jaunimo nedarbo problemą, jei neišspręsti, tai sudaryti planą… Tačiau jei ministras D.Jankauskas būtų nepatingėjęs ir pasirausęs savo ministerijos archyvuose, surastų ankstesnių vyriausybių jau senokai paruoštas ir tuomet sėkmingai vykdytas programas. Konkrečiai - nuo 2001-jų metų valstybinę užimtumo didinimo ir nuo 2007-jų ekonominės migracijos reguliavimo strategiją bei jos įgyvendinimo priemones. Viską išmanantys “permainų” koalicijos veikėjai, aišku, šias programas padėjo į stalčių, o kitokių pasiūlymų jaunimo nedarbo problemų sprendimui pasiūlymų pateikti nesugebėjo. Ir ne tik nepateikė, bet ir apskritai šią problemą arba pamiršo, arba tiesiog nesupranta, jog darbas yra visos ekonomikos pagrindas, o ne skolinimasis, jog darbo vietų kūrimu ir išsaugojimu rūpinasi visos ES vyriausybės, pradedant Vokietija ir baigiant Lenkija.
Todėl tie, kas užimti vadinamo FNTT skandalo šaknų ieškojimu, tikiuosi įvertins šias kuklias pastabas apie tikrąjį kontekstą, kuriame viskas vyksta. Skaičiai trys ar viena trečioji čia - atsitiktiniai ir niekuo dėti, kaip ir vidaus reikalų ministras. Tačiau metinio biudžeto suma pasiskolinta per trejus “permainų” koalicijos valdymo metus – reali, neabejotinai apsunkinsianti kitų vyriausybių veiklą, verslą, o daugiausiai šalies gyventojus, mokesčių mokėtojus. Kaip ir tiktai trečdalis iš žadėtos ES paramos Lietuvai IAE uždarymui. O ką jau kalbėti apie kas trečią nedirbantį jauną žmogų, negalintį panaudoti savo kūrybinių, talento, veiklos jėgų Lietuvai. Tačiau greičiausiai ir čia A.Kubiliaus vyriausybė “niekuo dėta”.