8134
Nuotraukos ir patarimai, kurie nepateko į ankstesnius straipsnius
Kažkuris kaimynas verda grybus ir sklinda kvapas, rudens kvapas. Kartu su juo ir pradėjusiais kristi lapais rašau paskutinį savo straipsniuką Olympus PEN patarimuose. (O gal ir ne paskutinį – kas ten žino J ) Ačiū visiems skaičiusiems ir komentavusiems, tikiuosi, kad tie, kurie ieškojo – tie ir rado, ko norėjo. Žinoma, neįmanoma aprašyti absoliučiai visko ir visų įmanomų variantų, bet manau, kad pagrindiniai dalykai paminėti. Jais remiantis galima pradėti kurti ir eksperimentuoti. Tikras fotografijos entuziastas fotografuos ne tik dėl to, kad bandys įgyvendinti tai, kas jau aprašyta, bet ir pats ieškos, klys ir atradinės. Tai nėra lengva, bet jei pasistengi – rezultatas atperka viską su kaupu.
Parašyti ir įdėti ką nors iš foto archyvo - būtų žymiai paprasčiau. Bet ruošiant šiuos patarimus, visos nuotraukos turėjo būti padarytos būtent PEN fotoaparatu. Todėl vienus patarimus iliustruoti pasisekė labiau, kitus šiek tiek mažiau. Iš tiesų, buvo padaryta labai daug nuotraukų, dalis jų nepateko prie konkrečių patarimų. Bet manau, kad kai kurios iš jų vertos dėmesio, todėl ir bus šiame straipsniuke.
Spalvos, kaip sudedamoji nuotraukos dalis, turi tokią pat didelę reikšmę kaip ir kompozicija ar šviesa. Kartais jos papildo būsimą kadrą, o kartais sugadina. Spalvos sąveikauja tarpusavyje, turi savo kompoziciją. Spalvų kiekis ir jų proporcijos dažnai nulemia nuotaiką. Fotografuoti spalvotai, tokiuose žanruose kaip gatvės fotografija ar reportažas - labai sudėtinga. Kartais tenka rinktis ar įdomus pagautas turinys, ar gražus spalvų žaismas. Dažniausiai spalvos labiau lošia meninėje ar gamtos fotografijoje, kur yra laiko prieš tai pasiruošti ir pasikomponuoti kadrą taip, kad spalvos išeitų gražiai. Reportažo fotografijoje labiau ieškoma išskirtinio momento ar įvykio, tada spalvos nukeliamos į antrą planą. Negalima sakyti, jog nespalvota fotografija yra meniškesnė ar atrodo kaip daryta sena fototechnika, tiesiog nespalvotoje fotografijoje didesnis dėmesys skiriamas detalėms. Su PEN fotoaparatu galima iš karto fotografuoti juodai baltai, bet jei abejojate, galite tai vėliau padaryti su kompiuteriu. Paprasčiausias būdas tai atlikti yra konvertuoti nuotrauką į juodai baltą. Bet labiau išrankiam fotografui tai nepriimtina. Juodai baltoje fotografijoje dažnai suaštrinama ir sukontrastinama norint išgauti daugiau aštrumo ir ryškumo. Taip pat yra ir keli konvertavimo į juodai baltą būdai. Daugiau apie konvertavimą galite rasti čia: http://www.efoto.lt/redagavimas/teisingas_desaturavimas
Spalvų sodrumą ar jų kiekį kartais galima nustatyti pagal save naudojant įvairius optinius filtrus. Apie juos daugiau rasite čia: http://www.efoto.lt/apie_fototechnika/fotografiniai_filtrai
(Fotografuojant daugiabučio kieme vykusius įvykius iš karto apsisprendžiau, kad man svarbiau veiksmas ir turinys, todėl vėliau pastebėjau, kad spalvos vietomis neatrodo itin gražiai ar nedera tarpusavyje. Tarkim, mėlyno dangaus nebuvo per daug, bet jo spalva traukė akį, o pažiūrėjus ten nieko įdomaus nebuvo. Konvertavus nuotraukas į juodai baltas viskas pasitaisė. Ne itin gražios spalvos dangus dabar jau nebeerzino, o vaizdas labiau krypo į įvykių eigą.)
Kiek teko fotografuoti su PEN, didesnių sunkumų nebuvo. Automatinis spalvos balansas šiame modelyje veikė puikiai. Jautrumo pasirinkimas (ISO) dažniausiai būdavo taip pat AUTO režime. Vienas iš svarbesnių dalykų, į kurį reikėtų kreipti daugiau dėmesio - tai ryškumas (diafragma) ir režimo pasirinkimas. Jei jūs fotografuosite mažiau judrius objektus, kada galima daugiau laiko skirti tiksliam fokusavimui, galima naudoti A režimą. Taip galėsite labiau akcentuoti norimus objektus, o ISO reikšmė bus mažesnė. (Kuo ISO reikšmė mažesnė – gaunasi gražesnės spalvos ir išlieka geresnis nuotraukos detalumas) Bet jei fotografuosite veiksmą, pasistenkite padidinti diafragmą iki kokių 7-8. Taip išvengsite fokusavimo netikslumų, nes ryškumo zona bus didesnė.
Būdavo situacijų, kada suklysdavo automatinis ekspozicijos parinkimas. Bet tai atsitikdavo tik išskirtinėse situacijose, kada tarkim būsimą kadrą 90 procentų užpildydavo juoda ar balta spalva. Fotoaparatas nustatydamas ekspoziciją (jei ji multizoniniame režime, kuri dažniausiai pasiteisina) stengiasi surasti šviesiausią ir tamsiausią tašką, stengiantis išsaugoti pustonius ir perėjimus. Fotoaparatas skaičiuoja jų proporciją nuotraukoje ir parenka viduriuką. Įprastinėse situacijose tai suveikia, bet jei atsiranda išskirtinumai, reikėtų stebėti nuofotografuotos nuotraukos histogramą ir prireikus koreguoti ekspoziciją. (Tarkim ant juodos drobės padėtas obuolys ir mes kadruojame obolį kaip mažutį objektą. Automatinė ekspozicija negalės suprasti, kad didžiają dalį kadro užpildo juoda spalva ir bandys rasti pustonių. Taip kadras šviesinsis, o obuolys taps visiškai baltu objektu.)
Ateinatis ruoduo puikus metas fotografijai, ypač gamtoje. Medžių lapai tampa gražiai geltoni, tamsūs debesys vis dažniau užpildo horizontą. Pasitelkę esamas žinias ir fantaziją, galite mėgautis fotografija, susikurti savo pasaulį ir dalintis juo su draugais. Sėkmės!
Visos nuotraukos padarytos Olympus PEN fotoaparatu.
Vidas Biveinis
Daugiau informacijos apie naująjį Olympus E-P1 fotoaparatą čia.