Ar pastebėjote, jau kuris metas esame gerai išmaltame šunkelyje vedančiame į niekur? Kasdien kyla informacijos gamybos fabrikų dūmai, iki raudonumo užkurtos krosnys. Malama viskas, kas tik papuola į pražiotus nasrus. Kuo daugiau sudėtinių dalių, tuo marmalas patrauklesnis. nesvarbu, kur tiesa, o kur melas, svarbu įpakavimas, paklausa ir reklama ir, žinoma produkcijos išleidėjas. Firma. Uabikas.

  Skausmas, gėda, neviltis, erotika, pyktis, kerštas, sarkazmas, neapykanta su meilės ir mirties priemaišomis. Plati emocijų paletė. Kiekvienas ras sau tinkamą. Pavieniai atvejai tampa tarsi dėsningumu. Įvykis - serialu ar pramogine laida, žmogaus gyvenimas - filmu su prekės ženklu „parduota“. Pats gyvenimas pametėja siužetą. Svarbu suskubti pirmam, spėti sukurti intrigą. Kitiems beliks tik atrajoti ar permalti iš naujo. Nesvarbu, kad malamas žmogus su visa jam artima aplinka ir artimaisiais. Įdomus pats karo elementas. Svarbu tik kas su kuo? Ir už ką? Ir po kiek?

Visas duris atidaro žodis „rezonas“. Žodyne rašoma: rezonánsas [pranc. résonance < lot. resonans — aidintis, atsiliepiantis>. Rezonansas, tas raktas, kurį būtinai turi pačiupinėti kiekvienas. Laimi pripuolę pirmieji – atkišę mikrofonus ir paslėpę montažo žirkles, pretenduojantys į šių dienų prokuratoriaus krėslą. Geros laisvės galimybes rezonuoti įvykius, situacijas, reiškinius - iki pamišimo. Kol smegenys persisotins ir taps visai nesvarbu, kad nebeliko ribos tarp gyvybės ir mirties, tarp tiesos ir melo, tarp asmeniško ir viešo. Ir jautrumas atbuks, "ne mano kiaulės, ne mano pupos".

Tokių aidu atsimušančių įvykių per metus atsitinka ne tiek jau daug (prisiminkim sunkias istorijas - broliukų nužudymas, mažos mergaitės galimas prievartavimas, jauno žmogaus savižudybė ir kt.). Tragedijos atgarsiai atsirita į šeimas, masina žiūrovą, juolab, kai žinia įvirsta per TV langelį, tiesiai į namus. Traukinys važiuoja ir stabdžiai nebeveikia. Nebelieka nieko privataus. Viskas vieša, nes jau senai viešas interesas prilygsta anatomijos ir psichiatrijos pamokoms - kūno ir sielos dalių viešam demonstravimui.

Žiniasklaidos popsinių laidų vedėjų ne tiek daug, bet jie labiausiai matomi, jie autoritetingi, jų bijo net politikai, klusniai atėję atsiimti savus svogūnus ir dar besidžiaugiantis savo ydomis ar kvailais poelgiais. Tokie žurnalistikos šoumenai ir šouwumenės pilnai užėmę savas nišas. Jie tokios ištęstinės pramoginės informacijos vedliai. Kadaise turėję ambicijų tapti garbingais savo srities profesionalais, ilgainiui pagilinę savo kišenių tūrį ir apimtį gražiais įsisiuvais- trispalviais pamušalais. Juk už teisybę! Tarnaujame žmogui.

Emocinių ir psichologinių patyčių spąstai, prie kurių prisidėjo savanaudė – be skrupulų skaičiuojanti pinigus ir reitingus žiniasklaida, kuriai žodis „atsiprašau“ didžiulė kančia. Jau sukurta nauja - pop žiniasklaidos verslą propaguojančių, vedlius aptarnaujanti popierinių kareivėlių plejada. Pirmyn į karą pėstininkai, šešėlyje likę generolai, lyg kokie arabų šeichai, brėžia naujų mūšių kontūrus, audžia mintis, kaip dar labiau padidinti savo tėvonijas. Ir ciesoriui ir Viešpačiui tarnauti neišeina. Tenka rinktis, žinoma, kaip taisyklė – save… Tokia visagalybės iliuzija!

Nesvarbu, kad rūgštimis apiplikomi sielos daigai. Argi čia smurtas! Kas mato jo pėdsakus? Valio liežuviui gebančiam iš juodo padaryti baltą, iš balto juodą, iš pilko raudoną, iš žalio mėlyną. Smagu išsitaškyti taip, kad neliktų akmens ant akmens. Tykšt – ir juokas, tykšt –ir siaubas, tykšt – ir karjera subliūkšta, tykš ir turtuolis jau vargšas. Tykšt… Galia paremta smurtu, patyčiomis ir jo dauginimu. Legaliai parduodami nuodai, veikiantys širdį, vėliau santykius, paskiausiai ir pačią egzistenciją. Juokinga vaikus saugoti savaitę nuo patyčių. Pavyzdys yra suaugusieji, jiems tai duona kasdieninė. Lyg patiems neskaudėtų.

Geidžiamo populiarumo siekį tegu palydi varinių triūbų maršas. Grojamas „basakelnių“ kiemo vaikų. Ne pergalingas, greičiau gedulingas. Ką laidojame? Save. Savo savigarbą. Garbė kaip šliurė, sakydavo amžinatilsį bobutė. Nebaigusi jokių žurnalistinių mokslų, bet turejusi savarbiausią vertybę - žmogaus orumą.

Vakaras prie TV ekrano

TV3 parodė kriminalinės publicistikos laidą "Akistata". Laida vadinosi "Pedofilo medžioklė". Žiūrovai pamatė trijų dalių detektyvą rezonuojantį su įvykiais Kaune. Siužeto žinia lengvai tilptų į kelis sakinius, tačiau ekrane svarbiau vaizdinė įtaiga ir besisukančio produkto apimtis.

Tariamo nusikaltėlio sulaikymo operaciją iki smulkmenų suplanavo ir organizavo patys žurnalistai išmoningai sumontavę realių ir sukonstruotų iliustracijų seką, siužeto poveikiui pastiprinti panaudoję pasakotojų aktorinius sugebėjimus, pritaikė jau archyviniais tapusius realaus advokato komentarus.

Išmonė panaši į realybę sukūrė realybės regimybę, nusitaikyta į žiūrovo emocijas, pabrėžtinai kartojami raktiniai žodžiai, turintys negatyvios informacijos krūvį. Vieni laidą mačiusieji aikčioja "kas čia per nesąmonė?", kiti giria sumanytojus - šaunuoliai žurnalistai, demaskavo niekdarį! Yra ir tokių, kurie šypsosi, darbas atliktas gerai, tikslas pasiektas - dėmesys, intriga, aktualija, reitingas.

Skelbimų ir pardavimų tinklalapis

Anonsuojant laidą ir jos metu aktyviai reklamuotas tinklalapis pedofilai.lt., kuriame, anot laidos rengėjų,  ir vyko nusikalstamos veikos modeliavimo schema. Tačiau nurodytas tinklalapis,viso labo, tėra triukas, jaukas, po kuriuo slepiasi paprastas skelbimų portalas - darbas, paslaugos, butai, kompiuteriai, mobilieji telefonai, nekilnojamas turtas, pažintys, automobiliai, nuoma.

Klaidinantis pavadinimas, tikėtina padidino besidominčių parodyta istorija tinklalapio lankomumo srautus. Ne mažesnė intriga ir tai, kad tokio pavadinimo domenas įregistruotas vos praėjus penkioms dienoms po tragedijos Kaune. Domeno pirkėjas įžiūrėjo galimos naudos perspektyvą.

Patyręs laidos prodiuseris išgirdo minios balsą "duonos ir žaidimų" ir suskubo užimti verslo nišą, pasiūlydamas medžioklės mėgėjams beveik sumedžiotą žvėrį. Verslo pasaulis supranta yra paklausa, bus ir pasiūla. Perkama ne tik prekė, bet ir jos įpakavimas.

"Popsas užkniso juodai"

Kažkada per lietuviškos muzikos pasaulį nuvilnijo laki frazė "Popsas užkniso juodai". Paleistas sakinys kaip strėlė smigo į dešimtuką. Tada muzikos kūrėjo ir atlikėjo nuomonė pasirodė savalaikė, drąsi ir sarkastiška. Menininkas išsakė savo poziciją tada, kai kiti tylėjo. Dalis "žvaigždžių ‘ kalvės išpopuliarintų dainininkų šiandien jau lengvai sako: "daugiau jokio popso", tarsi atsižegnoja nuo to tramplyno, kuris ir išsviedė juos į populiarumo dešimtukus.

Tačiau popsinė sąmonė reikalauja atpažįstamo produkto. Įsukta šou žmonių karusėlė skrieja ratu, tebeblyksi lempučių girliandos: sukasi dainos, muzika, šnekos, vaizdiniai. Įprastas stilius ir išbandyta metodika, augina reitingus, gerina įvaldžiusiųjų šią kalbą buitį. "Sukasi planetos" išbandytomis copy- paste trajektorijomis. Vartojai renkasi, tik galimybės rinktis neproporcingos.

Žanrų mišrainė 

Traški popsinė kultūra sėkmingai prigijo ir apsigyveno popieriniuose apartamentuose. Virtualūs ir realūs ‘bigmakai’, ‘makčikenai’, fišeriai’ ir ‘fušeriai’ išgyvena laisvos saviraiškos laikus. Persipynė ne tik žanrai, pagreitį įgavo reklama, viešieji ryšiai, net ‘gyvieji viešieji produktai’. Padidėjo naujų žanrų kaip išraiškos galimybės (pamfletas, skečas, feljetonas, groteskas ir pan.), tuo pačiu pagausėjo ir išplaktų muilo putų apimtis. Visada gali durti pirštu į kitą, ("aš niekuo dėtas"). Tėvyninės gamybos spalvotų burbulų fiesta.

Karnavale viskas tinka. Visi stiliai žavūs. Viskas telpa viename burbule, (ar burleskoje) - klasika ir rokoko, barokas ir dada, siurealizmas ir fliuksas. Padidėjo žinios pertransliuotojų turinčių aktorinius gebėjimus paklausa, tačiau, geidžiamiausi, žinoma, išmanantys žaidimo taisykles. Nepastebėjom, kaip sumenko žodžio kultūra, išsivadėjo intelektuali mintis, praretėjo teksto audinys. Vienas vargas mąstyti. Kur kas lengviau kramtyti. Žiūrim ką turim. Turim, ką žiūrim.

Žinia ir popsinė kultūra

Šiandien viešoje erdvėje bemaž viskas arba politika, arba ‘popsas’. Tragedija ir cirkas, tuščiaviduriai postrigavimai patogiai įsmukus į supertortų dekoracijas negali pakeisti tikro produkto skonio, belaukiant gerų dienų prie vargo vakarienės stalo. Kažin, kas svarbesni - pasiūlos konstruotojai ar pasiūlos vartotojai? Sukasi apsukruolių babinos, galima ne tik pamatyti, bet ir įsigyti. Medžioklė tęsiasi.

Komikse atpažįstamos tapatybės herojus

Žurnalas berniukams "Flintas", kaip sako patys leidėjai, pradėjo komiksų seriją, kurioje šaunusis mergaičių gynėjas Drąsius fiziniu veiksmu tvarkosi su priekabiautojais ir moko mažametes neįkliūti į baisiųjų "ūsų" pinkles. Drasuolis vilki violetiniu megztuku ir baltomis kelnėmis, vardas atitinka drąsaus vyro galimą tapatybę, kuri susišaukia su realiais įvykiais. Tapęs literatūriniu herojumi pagrindinis veikėjas jau nebepakaltinamas ir pradeda  savarankišką "Robino Hudo", ar "Tado Blindos" svieto lygintojo legendos kelią. Visai nesvarbu, kad tikrasis įvykių dalyvis įtariamas dvejomis žmogžudystėmis ir kad jo siūlomas teisingumas pagimdė dar vieną prievartos veiksmą.

Reali istorija

įvyko Kaune. Spalio pradžioje prie savo namų nušautas teisėjas, po kelių valandų dar viena tos pačios istorijos auka. Galimas žudikas, ar žudikai ieškomi. Įtariamasis galimai išnaudotos mergaitės tėvas. Paskelbta jo tarptautinė paieška. Tokie užvilkintos bylos tiriant pedofilijos atvejį tragedijos atgarsiai. Istorija su keliais nežinomaisiais tęsiasi ir dar nežinia kokia bus jos pabaiga. Sužaloti žmonių gyvenimai, viešoji opinija padalinta į dvi susipriešinusias puses, diskusijos epicentre penkiametė ir aštuonmetė mergaitės. Iš pagrindų sujudinta pati teisėsaugos sistema.

Žiniasklaidos veidrodis

atspindėjo įvykusį faktą, išsamiai narstė ir vaizdavo įvykių seką, dalyvių biografijas, santykius, kėlė prielaidas, interpretavo, suko ir suko nelaimės vaizdus, tėvo paviešintos mergaitės pasakojimo ištraukas, kuriose paties tėvo įvykdytos vaiko apklausos detalės. Tėvas ieškojo teisybės, daugino ir platino vaiko istorijos vaizdinę medžiagą, kreipėsi į valdiškas institucijas ir į plačiąją visuomenę. Įtraukė ir tarptautinę bendriją, paleisdamas vaiko atvaizdą per internetinius tinklų kanalus. Pamažu skaudi istorija virto iliustracijos priemone, kurią suinteresuoti asmenys siekė pastiprinti aptariamą temą. Visi, kam magėjo paviešinti savo nuomonę, išreikšti santykį ar požiūrį į vaiko išnaudojimą, rado ką pasakyti. Televizijoje skirtingi kanalai kūrė diskusines ir problemines laidas, ieškojo vis naujų problemos aspektų. Vyko protesto akcijos ir tolimesnis tiriamasis darbas už uždarų sienų. Taip informacija dauginosi ir plėtėsi.

Tikslinis objektas 

vaikai ir suaugusiųjų smurtas prieš vaikus. Problema rimta, kaip teigia statistiniai duomenys, beveik, kas dešimtas vaikas yra patyręs seksualinę prievartą. Iš jų daugiau kaip pusė - jaunesni nei trylikos metų, rašo žurnalas "Veidas"  (2009 spalio 29, Nr.43straipsnyje "Kodėl jie prievartauja vaikus?" ir portalas www.Veidas.lt Kaip teigiama, beveik 50 proc. atvejų savo draugus prievartaudavo bendraamžiai arba vyresni berniukai. Svetimų nepažįstamų vyrų prievartą patyrė 14 proc. vaikų, pažįstamų vyrų - 10 proc., 13 proc. atvejų prievartautojas buvo giminaitis, 9 proc. - tėvai.

Problema

Seksualinė prievarta ir vaikų tvirkinimas nėra tapatūs dalykai. Tvirkinama, kai žiūrimi pornografiniai filmai, nuotraukos, žurnalai ir pan. Kad tokias priemones suaugusieji taiko, pripažino 18 proc. apklaustų vaikų. Dar 2007 m. atliktas 15 žurnalų vaikams ir paaugliams tyrimas "Suaugusiųjų kultūros multiplikacija žurnaluose skirtuose vaikams ir paaugliams".  Pristatydama jį visuomenei pateikiau ir tokią BNS agentūros žinią, apie grėsmingą situaciją, kuri tarsi cunamis artėjo prie Lietuvos krantų, cituoju: dienraščio "Polska" duomenimis, Lenkijoje klesti paauglių prostitucija. Tuo užsiima 30 tūkstančių vidurinių mokyklų moksleivių, apie 20 proc. vidurinių mokyklų moksleivių tarp savo draugų turi tokių, kurie uždarbiauja iš sekso paslaugų. Sociologai teigia, kad tėvai nesuvokia problemų mąsto. Italų nevyriausybinės organizacijos duomenimis, 2007 m. internete registruoti daugiau nei 39 tūkst. pedofilinės medžiagos pasirodymo atvejų, didžioji dalis tinklo Europoje." Kilo logiškas klausimas: kokia situacija Lietuvoje? Net ir tada kai buvo paviešinti mūsų vaikų globos namuose skndalingi tokios prievartos prieš vaikus atvejai, neteko matyti  situacijos analizės ir vaikų apsaugos programų, ilgalaikės tokios strategijos įgyvendinimo žingsnių. Lietuvoje susiformavo nauja ašis - esame globalios seksualizuotos kultūros dalimi, kai kurie žurnalai vaikams tapo nebe vaikiški, juose gausios erotinės informacijos priemaišos. O kai kuriuose leidiniuose paaugliams moters kaip prekės propagavimas.

Žurnalas "Flintas"

leidinys jaunesniojo paauglystės amžiaus berniukams. Skaudžiai problemai atspindėti, leidėjai pasirinko žurnalui būdingą informavimo ir bendravimo su vaikais stilų komikso žanrą. Kaleidoskopinis piešinėlių siužetas atskleidžia didaktinį turinį. Tikslas tarsi teisingas - padėti vaikams, saugotis suaugusiųjų pinklių. Tačiau pačiame žurnale daug suaugusiųjų gyvenimo būdo stilistikos ‘mplantų’. Dažni prasto skonio tekstai ir anekdotai ties dviprasmybių riba. Flinto "Bumo dainose" galima rasti tokį tekstą: "Trumpikės": Kažkam šiandien pasisekė Gariūnuos gaut sijoną. Kažkas šiandien skiriasi su kapšu pinigų. Kažkas ir vėl važiuoja bučiuotis į peroną, Ten, kur Oksaną ir Andželą bučiuot labai pigu. (…) O kažkuriam mieste paims verčiau į darbą kiną, o vietinių bedarbių mažės jiems šokant nuo stogų…(…) O aš turiu trumpikes, kurios kvepia kaka, Aš į tas trumpikes padarau sisi. (…) aš turiu nuostabias trumpikes, neskalbtas trumpikes, neskalbtas trumpikes, kurios kvepia manimi. Ei na na na…" Graudu ir apgailėtina. Diegiamos vertybės vaikams itin atsakingas veiksmas ir autoritetų poveikis labai stiprus. O "Flintas" kaip galima suprasti iš tiražų ir keliolikos priedų, turi ilgametę gyvavimo patirtį yra vaikų skaitomas ir, matyt, mėgstamas leidinys.

Viešųjų ryšių produktas

pasak žurnalo "Flintas" vyriausiojo redaktoriaus R. Jurgaičio "apie 90 proc. skaitytojų palaiko D. Kedį ir netgi girdėjau iš tėvų, kad jei jie bara vaikus, žada Drąsiui pasiskųsti". Tikslas, tarsi, kilnus, redaktorius nori prisidėti prie vaikų apsisaugojimo nuo įvairiausių pavojų ir šviesti juos. Jis mano, kad kiekvieno asmeninis reikalas, ką  žmogus pamatys atsivertęs komiksą. Jis tvirtina nesitikintis neigiamų reakcijų iš žurnalo skaitytojų: " Dabar toks metas, kai visuomenė palaiko D. Kedį ir visi ėmė labiau rūpintis vaikais." Karšta žurnalo leidėjų naujiena sudomino vietinę žiniasklaidą, internetiniais tinklais pasiekta ir milijoninė socialinių tinklų Facebook, bei Twitter skaitytojų auditorija. Taigi Flintas+vaikų nuo pedofilijos gynėjas Drąsius - nauja kovos su pedofiija tapatybė. Lojalių skaitytojų berniukų autoritetas.

Maža smulkmenėlė - autoritetas tai daugelio savybių, vertybinių nuostatų ir atliktų darbų visuma ir atsakomybė už vieną ar kitą nušlifuotą įvaizdžio šoną tenka naujos tapatybės kūrėjams.