Ką gi, gavau devynis komentarus. Keturi iš jų kartojosi, keturiuose suabejojo ar iš tiesų turiu kokį išsilavinimą ir nurodė dvi gramatines klaidas kurias padariau tekste. Ačiū mielieji, nurodytas klaidas pasikubinau ištaisyti. Net kurį laiką pasvarsčiau ar nepradėjus rašyti be lt raidžių. Tada niekam nekliūtų gramatinės klaidos ir tas neatitrauktų skaitytojų dėmesio nuo esmės. Nors, manau, kad tada kaltintų tuo, kad apskritai negerbiu kalbos ir dar kokiomis panašiomis baisybėmis.

Na ką padarysi, teks rašyti kaip moku, jei jau taip man svarbu pasidalinti savo patirtimi.

Taip pat tikiuosi, kad skaitytojai vistik supras, kad šį blog‘ą kūriau ne pasigirti savo diplomais (deje ne lingvistikos srityje), o, kad papasakoti savo emigracijos istoriją. Tikrai nemanau, kad jei pa … skaityti toliau >>

Labai nepatriotiška, ar ne? Tačiau labai jau sunku būti patriotu, kai tave smaugia kaip įmanydami. Tikrai keista, kai tautos išrinktieji, kurie turėtų atstovauti tautos interesus, iš tiesų, tarkim tiesiog dėl trumparegiškumo (kas reiškia, kad juos pasirinkusi tauta, pati mato ne per toliausiai), ima pavyzdį ne iš sėkmingai su krizę kovojančių valstybių, o iš balon nusiritusių kaimynų. Ir dar nuoširdžiai mirksėdami vienas per kitą kartoja – va matote kaip mes gerai tvarkomės? Juk mums kiek geriau nei jiems!

Sumažinkime socialines garntijas ir padidinkime įmokas už jas. Geriau panaikinkime tas garantijas iš vis. Tačiau šį naują mokęsti už tai, kad šioje valstybėje turi darbą ir dirbi ir toliau vadinkime kodiniu pavadinimu SoDra. Dar reikėtų įdiegti reidus, kurių metu privačiuose pilieč … skaityti toliau >>

Vardas, žinoma, nėra tikras. Na, ką jau čia padarysi, lietuviškoji prigimtis ima viršų. Giliai įsikerojęs nepasitikėjimas. Juk negali, žmogus, imti ir pasisakyti kas esąs, nes o ką jei ką..? Jau geriau šitaip nors ir laurų taip nesusižersi, juk niekas nežino kas esi. Na, bet juk nėra to minuso, kuris nebūtu pliusu.

Nuo studentavimo laikų neapleido nuojauta, kad šį vieta ne man. Tai į vieną šalį nuvažiavau laimės, tai į kitą. Kartą net į trečią šalį nuklydau. Laimės neradau. Dabar manau, kad tik dėl to, kad buvau labai jau jauna ir nemokėjau ieškoti. Be to ir netinkamas vietas pasirinkdavau. Irgi jaunystė kalta. Tai ką? Liko taikstytis su likimu (ir retkarčiais, gūdžiais vakarais, pafilosofuoti – o kaip gi ta nesąmonė, kad kiekvienas pats savo likimo kalvis? Juk jei taip, tai kodėl nenusikalu to ko iš tiesų noriu … skaityti toliau >>