Nors jau buvo sutemę, nedrįsau išjungti šviesos. Krėtė virpulys, baisiai pergyvenau. Nežinau iš kur kilo ta baimė, tačiau bijojau taip smarkiai lyg po minutės turėčiau sėstis į elektros kėdę. Nusprendžiau pasimelsti. Bandydamas kalbėti maldą, įsitikinau, jog visas jau esu pamiršęs, dėl to tiesiog šnekėjau su Dievu. Šaukiausi jo, prašiau pagalbos ir išganymo. Meldžiausi priklupęs prie Jėzaus Kristaus portretų, kuriuos buvau pakėlęs ir pakabinęs ant sienos. Po maldos atėjo budinti daktarė ir liepė išjungti šviesas. Įvykdžiau jos nurodymą. Išjungęs greitai nusirengiau ir atsigulęs susigūžiau į kamuoliuką. Laukiau kas bus. Mintyse nuolat kūriau įvairiausias istorijas, baisias situacijas. Tas mane užvesdavo. Vienu metu netgi bijojau, jog ištiks panikos priepuolis, tačiau  neseniai buvau išgėręs vaistų, kurių funkcija – blokuoti atakas.

Miegas visai neėmė. Po gero pusvalandžio prasivartymo lovoje, išgirdau … skaityti toliau >>

- Viskas turi savo prasmę. Yra kūrinys yra ir kūrėjas. Gyvename, kad atrastumėm savo gyvenimo pašaukimą. Turime nugyventi gerą gyvenimą. – kalbėjausi su savimi.

Velniukė man prieštaravo.

Naktį sunkiai miegojau. Iš buvusios Ivonos palatos girdėjau keistus garsus. Pasiskundžiau psichiatrui. Jis tik nusijuokė ir pasiūlė dažniau užeiti į buvusią Ivonos palatą. Aš jam atkirtau, jog jei reikia, galiu ten miegoti. Jis nesipriešino ir pasakė, jog tai geriausias būdas įsitikinti, kad skiedžiu. Nusprendėme taip ir padaryti: buvau perkeltas į tą palatą.

Tai buvo erdvi palata. Keista, jog joje apart jos niekas negyveno. Palatoje buvo viena lova, komoda, stalas su kėde ir keli Jėzaus Kristaus paveikslai. Ant stalo gulėjo daug „Panelės“ numerių, o ant komodos buvo priklijuotas apdraskytas Marilyn Manson plakatas. Palata nesukėlė didelių emocijų.

Pasidėjęs daiktus į komodą, pastebėjau, jog ji visa apdr … skaityti toliau >>

Jo vardas Bronius. Mėgsta dešreles ir muilo operas. Guli čia, nes prisigėręs nuolat tampa irzlus ir pradeda muštis. Jis yra pavojingas visuomenei. Apie Ivoną iki dabar galvojo tik gerai, tačiau sužinojęs, jog ją uždaro Bronius nesutriko.

- Seniai jai buvo laikas. Kokie dar demonai. – nusijuokė jis.

- Iš tiesų. – pagalvojau.

Galbūt Ivona ir jos kalbos apie antgamtines būtybes taip įgriso daktarams, jog jie supyko ir nusprendė gydyti liga kraštutinėmis priemonėmis?

Tą pirmadienį taip lengvai nepasidaviau ir susipažinau su dar viena ligone vardu Sandra. Jai trisdešimt keli. Išprotėjo po nelaimingos vaiko mirties. Ivona pažinojo iš trumpų pašnekėsiu prie arbatos puodelių.

- Visi jie nori mus pražūdyti. – buvo linkusi į kraštutinumus Sandra. – Ivona ne išimtis. Mes esam sistemos vergai. – teigė ji.

Man patiko jos žodžiai. „Sistemos vergai“ skambėjo galingai. Reikia sugria … skaityti toliau >>

Ieva manim nepatikėjo. Buvau labai įsiutęs ant jos. Ji galvoja, kad viskas, ką jai papasakojau, tėra mano vaizduotės vaisius. Sako, kad man tiesiog liūdna, jog netekau draugės, o gal ir daugiau negu draugės, dėl to galvoje kuriu detektyvą, kurio iš tikrųjų nėra. Visi tenai esantys gydytojai yra profesionalai, nes tūkstančiai ligonių keliauja per jų rankas ir jie yra įgiję nemažą patirtį. Priedo Vilniuje daugiau nėra tokių rimtų psichiatrinių ligoninių.

 

Ievos argumentai stiprūs, tačiau jie nebuvo teisingi. Neturėjau teisės ant jos pykti, tuolab kad tai tebuvo jos nuomonė. Tačiau vis tiek pykau. Pykau, nes ji manęs nepalaikė. Tikėjau, kad tėvai mane pasmerks, bet niekad nebūčiau pagalvojęs, kad tą padarys ir Ieva. Tą kartą su ją susipykau. Sereikiškių parkas nusidažė pilkomis spalvomis. Pasakiau jai, jog ji elgias … skaityti toliau >>

- Ivona išprotėjo. – atsakė psichiatras.

- Kaip tai? Dar vakar su ja kalbėjau. – tariau pasipiktinęs. – Kažką čia skiedžiat.

- Nepastebėjai skirtumo? Tomai, man dėl tavęs neramu. – susirūpino jis.

- Dėl ko neramu? Ką čia aiškinat. Sakykit tiesiai – kur ir už ką nukišot Ivoną?!

- Nekelk balso prieš vyresnį žmogų. Dar kartą kartoju: Ivona – išprotėjo, dėl to nuo šiol ją laikysime vienutėje su tramdomaisiais marškiniais iki kol vaistai jos neišgydys.

- Aš paduosiu jus į teismą!

Psichiatras sutriko.

- Jei man grasinsi, gali nešdintis iš čia su savo problemomis. Tu man nereikalingas – atrėžė jis.

Psichiatras žinojo, kad jaučiausi per blogai, kad išeičiau. Jis tuo naudojuosi.

- Eikit šikt. – atsakiau ir išėjau iš jo kabineto.

Neįtikėtina – Ivona uždarė į vienutę. Ji juk tenai visai galą gaus. Jos nemiga ir demonai … skaityti toliau >>

35   Pasipasakojau Ivonai. Žinoma papasakojau ne iki smulkmenų. Ji mane užjautė. - Nesikrimsk. Viskas susitvarkys. – sakė ji. Abejojau. Pradėjau bijoti, jog Ieva mane paliks. Buvau to vertas. Psichiatrams nepasakojau, jog  vartojau alkoholį, tik pasakiau, kad šeštadienį jaučiausi blogai. Atlikę kelis papildomus tyrimus, jie išrašė širdies veiklą gerinančių vaistų. Pasijutau kaip tikras ligonis. Betrūko tik tramdomųjų marškinių. - Viskam savo laikas – pasakė velnias. - Tylėk. – atsakiau jam. 36 - Ar vis dar matai velnią? – paklausė Ivona. Ji buvo kaip niekad užtinusi. - Ne tavo reikalas. – piktai, bet su virpuliu atrėžiau. Nutilome. Po keliolikos minučių pauzės paklausiau: - Kas tau? Atrodai lyg būtum mėnesį nemiegojusi. - Vakar buvo sunki naktelė. Mane aplankė Marlena. – atsakė ji. - Kas tokia? - Demonė. - Aaaa.. – pasakiau supratęs. Ivona vėl nusišneka. - Ji tampė mane už plaukų. Baisiai skaudėjo … skaityti toliau >>

Pas Ievą atkimšome jos tėvų šampano bonkę. Jaučiausi gerai. Užėjome į miegamąjį ir apsikabinę gėrėme tiesiai iš butelio. Kai atsibodo gerti, padėjau butelį ant stalo. Pradėjau ją glamonėti. Man iškart atsistojo. Paėmiau jos rankas ir pridėjau prie savo penio. Ievą pajuto, jog mano kotas yra pakilęs. Ji atsegė man kelnes ir įkišo savo ranką į trauzus. Pradėjau virpėti. Ji man masturbavo. Buvo gera. Nusprendžiau neatsilikti – ėmiau nurenginėti viršutinę jos dalį. Kai nurengiau lifoną, ėmiau čiulpti jos spenelį. Staiga Ieva priklaupė ir buvo pasiruošusi man čiulpti. Kai tik pradėjo, iškart užsimerkiau. Užsimerkęs pajutau, jog galva lengvai sukasi. Dėl to atsargiai prisėdau nenutraukdamas savo mergytės veiklos. Atsisėdus negerėjo. Man darėsi blogą. Išpylė šaltas prakaitas. Ieva pajuto, jog kažkas negerai, tačiau darbavosi toliau. Galiausiai adrenalinas įsiliejo į kūną. Širdis ėmė smarkiai daužytis. - Pasitrauk nuo m … skaityti toliau >>

Susišukavau, apsivilkau Ferre švarką ir patikrinau ar nepamiršau padirbto studento pažymėjimo. Kai supratau, jog viskas vietoje, išėjau iš namų. Išsikviečiau taksą ir nuvažiavau iki Ievos. Jaučiausi gerai, tad norėjau tą vakarą galingai pašėlti ir galbūt spjovęs ant vaistų šio bei to išgerti. Kai atriedėjau iki Ievos ir pamačiau ją einančia gatve – vos akys ant kaktos neiššoko. Ji atrodė išties pritrenkiamai: aptemptas golfas, mini sijonukas, pėdkelnes ir aukštakulniai batukai. Taip pat jos ausis puošė skoningi auskarai. Ji gardžiai kvepėjo. - Labas rytas. – šmaikščiai pasisveikino ji ir mane pabučiavo. - Atrodai tiesiog pritrenkiamai. – pagyriau ją. Ieva buvo patenkinta komplimentu. Nors pagal klubo taisykles įeiti į tūsą galima tik nuo 18 metų, įėjome nesunkiai. Ieva atrodė taip gerai, jog apsauginiai net nepaprašė jos pažymėjimo. Tik aš turėjau trauktis savo pilnametystės įrodymą, kurį padirbti man kainavo 60 … skaityti toliau >>

- Baik, Tomai, negi rimtai manai, jog esu tau neištikima? Atsipeikėk. – šypsojosi Ieva gniauždama mano ranką. Ji papasakojo kaip jai pasidarė sunku mokytis ir kad paskutiniu metu didelę laiko dalį skiria knygoms. Ji moka įtikinti, tad patikėjau ją nesunkiai. - Eime šian į klubą? – pasiūliau jai. Ieva sutiko. … skaityti toliau >>

Atėjus savaitgaliui džiaugiausi, jog pagaliau galėsiu dvi dienas pailsėti nuo psichų namų. Atsisveikinau su Ivona ir liepiau neliūdėti. Pažadėjau jai nupirkti šokolado. Po pažado ji pralinksmėjo ir pasakė, jog lauks ne tik šokolado, bet ir manęs. Kai tą sakė, ji buvo šiek tiek susijaudinusi ir negalėjo žiūrėti man į akis. Pradėjau manyti, jog Ivona man neabejinga. Iš psichiatrinės pasiėmė tėvas. Grįžome namo apsikeitę vos keliais žodžiais. Visada turėjau pasistatęs barjerą bendravime su tėvais. Kai įžengiau į savo kambarį, pamačiau, jog jis buvo labai kruopščiai sutvarkytas. Paprastam mirtingajam prireiktų kelių metų, kad galėtų viską iškuopti. Matyt, mano mama irgi demonas. Juokauju. - Pasidėk daiktus ir eime papietausim. – pasiūlė ji. Paskutinį kartą vienu metu pietavome gal prieš metus. Buvo keista sėdėti bendrai prie stalo. Dar keisčiau, jog tėvai daug manęs neklausinėjo. Maniau bus priešingai ir turėsiu juos … skaityti toliau >>