Pas Ievą atkimšome jos tėvų šampano bonkę. Jaučiausi gerai. Užėjome į miegamąjį ir apsikabinę gėrėme tiesiai iš butelio. Kai atsibodo gerti, padėjau butelį ant stalo. Pradėjau ją glamonėti. Man iškart atsistojo. Paėmiau jos rankas ir pridėjau prie savo penio. Ievą pajuto, jog mano kotas yra pakilęs. Ji atsegė man kelnes ir įkišo savo ranką į trauzus. Pradėjau virpėti. Ji man masturbavo. Buvo gera. Nusprendžiau neatsilikti – ėmiau nurenginėti viršutinę jos dalį. Kai nurengiau lifoną, ėmiau čiulpti jos spenelį.
Staiga Ieva priklaupė ir buvo pasiruošusi man čiulpti. Kai tik pradėjo, iškart užsimerkiau. Užsimerkęs pajutau, jog galva lengvai sukasi. Dėl to atsargiai prisėdau nenutraukdamas savo mergytės veiklos. Atsisėdus negerėjo. Man darėsi blogą. Išpylė šaltas prakaitas. Ieva pajuto, jog kažkas negerai, tačiau darbavosi toliau. Galiausiai adrenalinas įsiliejo į kūną. Širdis ėmė smarkiai daužytis.
- Pasitrauk nuo manęs! – sušukau jai.
Ieva išsigando ir nutraukė čiulpimą.
Aš tuo tarpu sukniubau ant žemės ir dejavau susiėmęs už širdies. Buvo neapsakomai bloga.
- Gal iškviesti greitąją? – nežinojo ką su manim daryti ji.
- Nekviesk. Greitoji nepadės. – atsakiau jausdamas, jog nemirsiu.
- Bet tau bloga.
- Išgyvensiu. – atsakiau. - Velnias, kaip blogai. – pridėjau.
- Šaukis Dievo, o ne velnio. – patarė Ieva.
Ji buvo teisi. Ėmiau melstis ir man gerėjo.
Kai priepuolis aprimo, atsistojau ir pabučiavau savo katytę.
- Atleisk. – pasakiau.
- Nieko. – tarė ji.
Sumoviau viską. Tą naktį taip ir nepasimylėjome.
- Tomai, aš bijau. Bijau, jog tavo liga mus išskirs. – atviravo Ieva.
- Aš irgi. Bijau, kad ši liga mane sužlugdys. – atrėžiau.