- Ivona išprotėjo. – atsakė psichiatras.

- Kaip tai? Dar vakar su ja kalbėjau. – tariau pasipiktinęs. – Kažką čia skiedžiat.

- Nepastebėjai skirtumo? Tomai, man dėl tavęs neramu. – susirūpino jis.

- Dėl ko neramu? Ką čia aiškinat. Sakykit tiesiai – kur ir už ką nukišot Ivoną?!

- Nekelk balso prieš vyresnį žmogų. Dar kartą kartoju: Ivona – išprotėjo, dėl to nuo šiol ją laikysime vienutėje su tramdomaisiais marškiniais iki kol vaistai jos neišgydys.

- Aš paduosiu jus į teismą!

Psichiatras sutriko.

- Jei man grasinsi, gali nešdintis iš čia su savo problemomis. Tu man nereikalingas – atrėžė jis.

Psichiatras žinojo, kad jaučiausi per blogai, kad išeičiau. Jis tuo naudojuosi.

- Eikit šikt. – atsakiau ir išėjau iš jo kabineto.

Neįtikėtina – Ivona uždarė į vienutę. Ji juk tenai visai galą gaus. Jos nemiga ir demonai ją galutinai pražudys. Žinojau, kad turiu jai kaip nors padėti. Tačiau kaip? Aš per silpnas, kad galėčiau kovoti prieš visą korumpuotą ir nešvarią psichiatrų struktūrą.

Į galvą pradėjo plūsti įvairios mintys. Kartu pradėjau galvoti, jog be Ivonos čia neišgyvensiu. Prasidėjo panikos priepuolis. Nuvijau jį šalin. Pavyko. Galvojau toliau. Sumąsčiau, kad turiu suvaidinti išprotėjusi ir patekti į sustiprinto režimo korpusą bei ten radus Ivoną, ją išgelbėti. Po kelių minučių, supratęs jog nesu Arnoldas Švarcnegeris, palaidojau šią mintį.

Galbūt turėčiau apie visą šį įvykį papasakoti tėvams ir Ievai? Galbūt jie įsikiš ir išgelbės Ivoną? Nors ne, naudos būtų mažai. Tėvai manim nepatikėtų, o Ieva vis tiek negalėtų nieko padaryti.

Pasidarė įdomi visa valstybinės psichiatrinės ligoninės sistema ir jos darbuotojai. Kadangi buvau įsitikinęs, jog Ivona buvo per daug sveika, kad ją būtų reikėję uždaryti į karcerį, supratau, jog arba įvyko klaida, arba tokių nelaimėlių kaip Ivona yra daugybė. Psichiatrai, matantys kad negali susidoroti, guldo juos visus į pasmerktųjų zoną.

Gaila, jog neužmezgiau kontakto su merginos tėvais. Įdomu, kokia jų reakcija? Gydytojai tikriausiai juos įtikins, kad jų dukrai galutinai varžteliai atsisuko.

Turiu nugalėti šią sistemą. Privalau išsiaiškinti ir viešai visiems papasakoti apie blogus dalykus, kurie čia dedasi! Visą gyvenimą buvau karštakošis ir bebaimis, o dabar atėjo pats tinkamiausias laikas kada galėjau panaudoti  tą karštakošiškumą.