Jonas Trinkūnas

Prūsų ir lietuvių religijų ryšiai

Prūsai buvo įtakingiausias etnosas baltų pasaulyje, o Sembos pusiasalis tapo svarbiausiu visų baltų dvasiniu centru. Tai paskatino daugelį amžių trukusi gintaro prekyba bei ryšiai su svarbiausiais senovės pasaulio centrais.

Istorikai, archeologai, kalbininkai iškelia daug koncepcijų ir bando nustatyti įvairialypes baltų, germanų bei slavų genčių sąveikas šiame regione. Galima neabejojant teigti – prūsų kultūra įtraukdavo visus ateivius bei pabėgėlius ir vis tiek išlikdavo ir re … skaityti toliau >>

2010 metų Žiemos Saulėgrįža

Metų pabaiga tai ne tik kalendorinis įvykis. Saulėgrįžos papročiai, kalėdinės dainos mums perduoda protėvių išmintį. Atlikdami senąsias apeigas, giedodami mūsų šventąsias giesmes, įsijungiame į gamtos metinį ratą.

Metų Medis baigia savo gyvenimą. Todėl imame blukį (kaladę ar pliauską) ir pavalkioję po sniegą, įmetame į ugnį. Taip atsisveikiname su senaisiais metais.

Per metus susikaupė ir nelabai gerų prisiminimų, ką norėtume užmiršti. Balanėlę su tais prisiminimais taip pat sudeginkime. Balanėlė su geraisiais linkėjimais taip pat sukūrenama aukuro ugnyje. Ugnis viską sutvarko.

Kūčių vakarienė – tai svarbiausia šeimos ape … skaityti toliau >>

Mano pažintis su Olgertu tęsėsi gal 40 metų, ir mano baltiškoji ideologija labiausiai jo įkvėpta.

70- taisiais metais vis labiau domėjausi senąja baltų religija. Tuomet sužinojau apie latvių dievturius ir susipažinau su vienu jų veikėju – Olgertu Aunsu. Apsilankiau jo bute Rygos centre.

Tai buvo didžiulis 7 kambarių butas. Olgerto butas tapo mūsų, svečių iš Lietuvos, apsistojimo vieta.

Kambarių lentynos buvo galybė gal 20.000 knygų – tikra Baltų Biblioteka. Latvių, lietuvių, prūsų, gudų (ir apie juos) knygos, albumai, žurnalai jau nebetilpo į lenktynas ir stirtomis gulėjo koridoriuose ir laisvesnėse vietose. Visą gyvenimą jis atkakliai kaupė knygas, ir mane jis tiesiog prievartaudavo. Paskambina ir diktuoja, kokius leidinius aš turiu surasti. Tą jis darė iki pat mirties.

Ant sienų kabojo prie … skaityti toliau >>

Rugpjūčio 25–29 dienomis Italijoje Bolonijos mieste vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis vadinamos senosios nekrikščioniškosios (pagoniškosios) religijos. Pirmoji

šio judėjimo konferencija įvyko Vilniuje 1998 metais pavadinimu Pasaulio etninių religijų kongresas (World Congress of Ethnic Religions). Per 13 metų senųjų tradicijų judėjimas plėtėsi, o atstovai reguliariai susirinkdavo vis kitoje Europos šalyje. Šiemet į Boloniją suvažiavo Danijos, Norvegijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Lietuvos, Latvijos, Portugalijos, Čekijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos. Po diskusijų nutarta pakeisti kongreso pavadinimą į Europos etninių religijų kongresą (European Congress of Ethnic Religions), nes per 13 metų paaiškėjo, kad mūsų visų rūpestis yra Europos senosios dvasinės tradicijos. Tarp mūsų yra daugiausia bendrumo ir mes jaučiame būtinybę susitelkt … skaityti toliau >>

2009 m. gruodžio 3 - 9 dienomis Melburne susirinko Pasaulio Religijų Parlamentas (The Parliament of the World‘s Religions) - didžiausias pasaulyje religijų atstovų susiėjimas. Pirmą kartą Parlamente dalyvavo ir Lietuvos atstovai, o didžiojoje Parlamento rūmų fojė greta kitų tautų vėliavų kabėjo ir Lietuvos vėliava.

Pasaulio Religijų Parlamentas pirmą kartą buvo sušauktas 1893 metais Čikagoje pasaulinės mugės proga. Parlamentas sumanytas kaip galutinio pasaulio sukrikščioninimo renginys. Tuo metu manyta, kad tėra viena neklystama religija arba ideologija. Parlamente dalyvavusių nekrikščionių buvo mažuma, tačiau istorinė induisto Svami Vivekanandos kalba padėjo amerikiečiams suvokti, jog ir kitos religijos turi vertę, ne tik judėjų ir krikščionių dvasinės tradicijos. Jis kalbėjo: „Šventumas, skaistumas ir labdara nėra kurios nors vienos išrinktosios religijos nuosavybė. … skaityti toliau >>