Kovo 18 d., ketvirtadienį, 18 val. „Artotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse Strazdelio g. 1 (netoli „Barbakano“, greta „Tamstos“ muzikos salono, įėjimas iš Šv. Dvasios gatvės pusės) rengiamas George’o Orwello knygos „Katalonijai pagerbti” (leidykla „kitos knygos“, iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis) pristatymas.

(c) J. Markevičiaus nuotr.

Renginyje apie Ispanijos pilietinio karo reikšmę pasakos istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Juozas Skirius. Taip pat dalyvaus knygos vertėjas A. Sabonis ir leidėjas Gediminas Baranauskas, bus demonstruojamos ištraukos iš garsaus britų režisieriaus Keno Loacho sukurto filmo „Žemė ir laisvė” (1995), kuris, kaip ir G. Orwello knyga, pasakoja apie britą, atvykusį kovoti už socialinį teisingumą praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio Ispanijoje.
skaityti toliau >>

Algimantas Čekuolis kovą ir balandį kvies savo gerbėjus į popietes „Baltų lankų“ bei „Pegaso“ knygynuose įvairiuose Lietuvos miestuose. Susitikimų metu žurnalistas, rašytojas ir žinomas televizijos laidų vedėjas pristatys naujausią savo knygą „Staigmenos ir kiti žinomi dalykai“ (leidykla „Alma littera“).

(c) „Almos litteros“ nuotr.

Ši knyga kviečia skaitytoją atidžiau pasižiūrėti į Europą, Aziją, Ameriką bei Afriką, nepamirštant mūsų pačių, gyvenančių prie Baltijos. A. Čekuolis su jam būdingu šmaikštumu pasakoja apie gentį, kur valdo moterys, o vyrai dėl to laimingi; apie seksualinę nelaimę, dėl kurios kalta medicinos pažanga; apie didžiausią pasaulyje falsifikatų turgų; apie pamestus branduolinius užtaisus ir išpūstą radia … skaityti toliau >>

Kovo 10 d., trečiadienį, 18 val. Laisvasis universitetas (LUNI) ir leidykla „kitos knygos“ kviečia į diskusiją su filosofu Vytautu Rubavičiumi, kuris išleido šiuolaikinio pasaulio principus diagnozuojančią knygą „Postmodernusis kapitalizmas“. Renginys vyks Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje, Vokiečių g. 2, Vilniuje.

(c) „kitų knygų“ nuotr.

Filosofo, poeto ir kultūros kritiko V. Rubavičiaus monografijoje aptariami ir apibendrinami esmingiausi dabarties iššūkiai, procesai ir tendencijos veikiančios epochoje, kuri vadinama postmodernybe. Kitaip tariant šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gyvename. Tai yra šiuolaikinės sistemos kritika, dekonstruojanti, apnuoginanti „kreivų veidrodžių karalystės“, kitaip vadinamos kapitalizmu, ženklus, simbolius ir idėjas.

Vienas šios knygos tikslų – aišk … skaityti toliau >>

Mūsų pasaulis nėra amžinas. Ir mokslininkai, ir pranašai sutinka, kad jis vieną dieną (o gal tai bus naktis?) pasibaigs. Tiesa, pasaulio pabaiga žmonijai buvo pranašauta jau ne vieną kartą, tačiau, laimė, iki šiol nė viena paskelbta data netapo paskutiniųjų žmonijos dienų liudininke.



Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais, o ypač – XXI amžiui prasidėjus, itin daug kalbama apie 2012 metus, kuriais, pasak senovės majų pranašystės, baigsis vienas pasaulio egzistavimo ciklas ir prasidės kitas. Ar teisūs buvo majai, Mindaugas Peleckis bando išsiaiškinti knygoje „2012. Artėjanti pasaulio pabaiga? Mokslininkai ir pranašai aiškinasi, ar teisinga senovės majų pranašystė“ („Obuolys“). Siūlau paties autoriaus rašinį apie knygą. Įspėju, ilgas Beje, data (nėra lau … skaityti toliau >>

Laivas „Atlantic“ jau buvo išplaukęs, o visi žydai nugabenti į Mauricijaus salą, Didžiosios Britanijos koloniją. Iki 1945-ųjų rugpjūčio jie kalėjo Bobaseno kalėjime, kur per ketverius tremties metus 127 iš jų mirė ir buvo palaidoti Sen Marteno kapinėse.

(c)

Nathachos Appanah „Paskutinis brolis“ (leidykla „Tyto alba“, iš prancūzų kalbos vertė Asta Dumšienė) – pasakojimas apie atmintį ir jausmų prisotintą praeitį, knibždančią skausmingų bei žiaurių įvykių.

70-metis pasakotojas prisimena į vaikystę Mauricijaus saloje – negailestingą, prabėgusią pabėgėlių stovykloje, karštai mylimų brolių žūtį ir draugystę su Dovydu – žydų berniuku iš Bobaseno kalėjimo, kuri įkaitintu antspaudu paženklino visą likusį gyvenimą, truko taip neilgai, buvo liūdna ir juokinga, švelni ir graudi…

… skaityti toliau >>

Gera čia būti! Iš čia nesinori išvykti. Dar tebesant, traukia grįžti atgal. Kodėl?
Vakare, eidama per kaimą, stebiu basus vaikus, su suknežintu kokoso riešutu linksmai žaidžiančius kvadratą, ir staiga suprantu, KODĖL. TODĖL, kad šioje saloje žaidimas vis dar svarbesnis už kamuolį, su kuriuo žaidžiama.
Ir aš ten buvau, raudonąjį vyną ir matę gėriau… Matė geriama iš specialaus indo per metalinį šiaudelį su koštuvėliu ir būtinai siunčiama ratu, dalijamasi su kitais. Kai nežinia keliose rankose pabuvęs ir iš kur atklydęs matės indelis sustojo ties manimi, suabejojau tik sekundę. Keliaudama išmokau gerbti keisčiausius kitų šalių papročius.
Nieko nematau, tačiau jaučiu, jog aplinkui knibždėte knibžda gyvių. Iš atminties išnyra pokalbis apie 14 rūšių nuodingų gyvačių, kurios medžioja būtent tokiu paros metu. Net nepajuntu, kaip prožektorius iš lydinčio vaikino rankų atsiduria manosiose. Jis nustebęs ži� … skaityti toliau >>

Kai baisu eiti į darželį ar nesinori į mokyklą, kai atsiduri ligoninėje, kiti tyčiojasi, kai susiduri su mirtimi ar kitomis sunkiomis, baimę ir nerimą keliančiomis situacijomis, pasakos padeda be baimės pažvelgti į problemas ir moko padėti pačiam sau.


(c) J.Markevičiaus nuotr.

Maria Molicka savo knygą „Terapinės pasakos“ (leidykla „Vaga“, iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė) skiria ne tik vaikams nuo 4 iki 9 metų, kurie susiduria su panašiomis situacijomis, bet ir jais besirūpinantiems žmonėms – tėvams, auklėtojams, mokytojams, psichoterapeutams.

Pasak autorės, panaši terapija vaikams reikalinga visų pirma dėl to, kad jie itin giliai išgyvena sunkias situacijas, ilgai jas atsimena. Baimė ir liūderys gali apgaubti ne tik vaikystės metus, bet ir neigiamai paveikti vėlesnes emocines reakcijas. Stipriai išgyve … skaityti toliau >>

Turiu gerą žinią visiems Andriaus Užkalnio gerbėjams (ir net tiems, kurie nežino, kas jis per vienas). Šiemet turėtų pasirodyti ne tik dar viena jo knyga apie Jungtinę Karalystę, bet ir kelionių pasakojimai bei įspūdžiai iš gyvenimo Afrikoje laikų.

Pernai pasirodžiusi šio žurnalisto, jau 15 metų gyvenančio Londone, knyga „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ tapo savotišku fenomenu. Vienas bičiulis prieš Kalėdas „Facebooke“ stebėjosi, kad jos negali rasti nė viename knygyne. Šalia buvo prirašytas komentaras: „O kas tas Užkalnis?“ Na, nieko keisto – žmonės juk gali neklausyti Lietuvos radijo ir nesidomėti leidybos naujienomis. Bet, sako, knygos apie anglus ir Angliją jau pasirodė trečias leidimas.

A. Užkalnio tekstai – visiškai subjektyvūs, jis nevynioja žodžių į vatą ir tokiu būdu atskleidžia nemažai įdomių dalykėlių, kurie britus kartais parodo … skaityti toliau >>

Šio žmogaus pavardę ir knygos pavadinimą tikrai esate girdėję, net jei neteko jos skaityti. Aš, pavyzdžiui, Niccoló Machiavelli „Valdovą“ (leidykla „Vaga“, iš italų kalbos vertė Petras Račius) perskaičiau tik dabar. Iš esmės apsišviečiau ir gal net eisiu valdyti kokią šalį. Ne, skiedžiu – būtų baisiai sunkus darbas. Ir dar kažkoks keistas, jei vadovaučiausi visais šito italo patarimais.

(c) eglė

Sakykime, užkariavus kokį kraštą „žmones reikia arba patenkinti malonėmis, arba sugriuždyti, nes už menkas skriaudas jie gali atkeršyti, o už dideles – ne. Tad skriaudos žmogui darytinos tokios, kad nereikėtų bijoti jo keršto.“

Dar vienas patarimas: kunigaikščio valdomus miestus ar žemes nesunku užkariauti, nes jų gyventojai įpratę paklusti, tuo metu respublikos yra gyvybingesnės, joms būdingas nepakl … skaityti toliau >>

Apie tuos laikus, kai žmonės dar gyvena laisvės, t.y. neorganizuotos pirmykštės būklės, sąlygomis, esu girdėjęs ir skaitęs daug neįtikėtinų dalykų. Keisčiausia man visada atrodė, kad tuolaikė, tegu ir vos užsimezgusi, valstybės valdžia taikstėsi su tuo, kad žmonės gyvena neturėdami nieko panašaus į Valandalentę,: be privalomųjų pasivaikščiojimų, be tiksliai sureguliuoto maitinimosi grafiko; gula ir keliasi tada, kada tik jiems šauna į galvą; kai kurie istorikai pasakoja, kad tais laikais net naktimis gatvės degdavo žibintai ir vaižinėdavo ar vaikščiodavo žmonės.


(c) eglė

XXVI amžius. Inžinierius D-503 pasakoja apie savo gyvenimą totalitarinėje Vieningojoje Valstybėje. Iš pradžių jis, vienas iš daugelio numerių (šitaip vadinami žmonės), entuziastingai vaizduoja visuomenę, kurios gyvenimo sąranga grįsta matematikos principais. Jis nė neįsivaizd … skaityti toliau >>