Kai pravėriau vaikinų kambario duris, mane pasitiko keliolika lavonų (akys užmerktos, rankos ant paklodžių) ir gyvas ant palangės sėdinčio vadovo paminklas visų lempų šviesoje (nors jau seniai buvo laikas jas gesinti). Pamaniau, baigta, dabar pagaląs į mane liežuvį: kavalierius su pana… Apstulbau susigriebęs, kad man nusispjauti, o jis:
– Na va, nors vienas padorus vyras atsirado. Palydėjo mergaitę, o jūs su vištomis gulate.

(c) „Bonus animus“ nuotr.
Apie Remigijaus Misiūno apysaką paaugliams „Sutrumpintas meilės terapijos kursas” (leidykla „Bonus animus“) jau
rašiau, bet dar įkišiu savo trigrašį. Skaičiau šitą knygą visų pirma dėl dviejų priežasčių – viršelio (negaliu atsispirti seniems sovietiniams sąsiuviniams, ant kurių galinės nugarėlės būdavo daugybos lentelė – būtent iš ten …
skaityti toliau >>