(c) K.Čachovskio nuotr.

Peteris gali sukurti bet kokį įmantrų pasakojimą, sumegzti intrigą ir metmenis bet kokiam romanui, išrutulioti istoriją, galinčią tapti filmu ar televizijos serialu. Tačiau jis negali tapti rašytoju, nes nenori juo būti. Jis sukuria paslaugų tinklą, kad galėtų pasiūlyti istorijas kitiems.

Tokia prekyba tęsėsi ne vieną dešimtmetį, o dabar nerimo kamuojamas Peteris sėdi pajūrio viešbučio kambaryje netoli Neapolio, tame pačiame kambaryje, kuriame Henrikas Ibsenas pabaigė „Lėlių namus”. Jis rašo memuarus apie savo fantastišką gyvenimą. Kai memuarai bus parašyti, bus sudėtingiau jį nužudyti. Dešimtys diktofono kasečių saugomos banko seife. Jose Peteris įrašė beveik šimtą žmonių balsų, kurie prisipažino turintys motyvą jį nužudyti.

Kas iš tiesų yra Peteris, sunku pasakyti. Genijus, vengiantis viešumos ir barstantis savo vaizduotę po trupinėlį kitiems rašytojams, lyg parke maitindamas balandžius? Sumanus verslininkas, be jokio išsilavinimo ir sunkaus darbo sugebėjęs susikrauti nemenką turtą? Apsukrus niekšelis, melžiantis frustracijos apimtus, idėjų ir talento stokojančius rašytojus?

O gal – tik keisto ir paslaptingo psichinio sutrikimo kamuojamas žmogus? Proteliui pakrikti, atrodo, buvo visos sąlygos: Peterio tėvai buvo išsiskyrę, mat motina lyg ir turėjo romaną su kaimynu, smulkų, užtat už daugelį bendraamžių protingesnį berniuką skriausdavo kiti vaikai. Gal dėl to į jo gyvenimą atkeliavo Metrinis – nepaprastas žmogeliukas su bambukine lazdele.

Sykį pats Peteris lakoniškai paaiškina didžiausią savo problemą: „Turėjau daugiau vaizduotės, negu pasauliui reikėjo. Aš niekada iš tikrųjų negyvenau, normalų gyvenimą radau kuo pakeisti”.

Romano pavadinime minima cirko direktoriaus duktė yra vienos iš Peterio išgalvotų istorijų herojė. Kaip ir ekscentriškas lordas, surengiantis šachmatų partiją su žmonėmis vietoj juodų ir baltų figūrų, flamandas, po savo mirties sugebėjęs nužudyti tris žmones, 339 individai, likę planetoje po visą Žemę nusiaubusio Amazonės viruso, arba be sielos gimstantys vaikai.

Bet gal pats Peteris yra savo išgalvoto cirko direktorius, kuris praranda, o vėliau vėl susigrąžina dukrą? Gal jis – ir savavalis šachmatininkas, sužaidžiantis svarbiausią gyvenimo partiją? Voras, užmezgęs lemtingą erotinį ryšį ir įkliuvęs į savo paties nuaustas pinkles?

Josteinas Gaarderis (g. 1952) yra turbūt populiariausias ir daugiausiai verčiamas į kitas kalbas šiuolaikinis norvegų rašytojas. Jo romanas „Sofijos pasaulis“, išleistas ir lietuviškai, tapo tarptautiniu bestseleriu ir buvo išverstas į 44 kalbas. Rašytojas yra sukūręs filosofinių knygų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. „Cirko direktoriaus duktė“ (leidykla „Alma littera") – naujausias J. Gaarderio romanas.