(c) eglė

Iš karto atsiprašau, jei kam sugadinau apetitą ir atmušiau nuo ėjimo į viešojo maitinimo įstaigas mažiausiai mėnesiui, bet šis gabaliukas iš brito George’o Orwello romano „Dienos Paryžiuje ir Londone“ (leidykla „Kitos knygos“) mane užkabino.

Tiesą sakant, užkabino ir visas pasakojimas. Save dažnai pagaunu knygas skaitant pernelyg greitai – norisi kuo greičiau sužinoti, kas bus toliau, be to, ir laiko neretai pritrūksta, todėl akys tik perbėga per kiekvieną puslapį, pamiršdamos, jog pilkosioms ląstelėms norisi tekstą virškinti šiek tiek lėčiau, juo pasimėgauti. Reta knyga priverčia įsigilinti, tarytum išgyventi kiekvieną emociją kartu su pasakotoju, atsidurti kiekvienoje jo aprašytoje scenoje ir situacijoje.

„Dienos Paryžiuje ir Londone“ buvo būtent tokia. Tuos, kurie G. Orwellą žino tik kaip „Gyvulių ūkio“ ir „1984“ autorių, šis romanas turėtų nustebinti, mat yra visiškai kitoks. Ne antiutopinis, fantastinis, apie ateities laikus, bet pusiau autobiografinis, paremtas asmenine patirtimi, todėl toks tikras ir įsukantis lyg verpetas. Rašytojas jame duoda laisvę plunksnai, todėl jo išgyvenimai atgimsta popieriuje su daugybe detalių ir spalvų. Spaudžiu dešinę vertėjui Arvydui Saboniui už tai, kad sugebėjo gyvą G. Orwello stilių perteikti lietuviškai.

Romaną galima vadinti ir autobiografija, ir atsiminimais, ir reportažu apie du Europos didmiesčius. Paryžiuje nesu buvusi, todėl negaliu pasakyti, ar jo orveliškasis paveikslas labai skiriasi nuo dabartinio. Užtat Londoną radau visai kitokį – benamių, elgetų, gatvės muzikantų ir dailininkų, suoliukų – nemokamų lovų Krantinėje, nuorūkų, „arbatos su dviem riekėmis“, nakvynės namų Londoną.

Pirmoji G. Orwello knyga yra apie gyvenimą visiškame skurde ir bandymą išsaugoti žmogišką savigarbą neturint ne tik cigaretės ar penso arbatai, bet ir drabužių pamainos, jau nekalbant apie namus. Istorija pradedama Paryžiuje, kur būsimasis rašytojas praleido dvejus metus, duonai užsidirbdamas iš anglų kalbos pamokų ir recenzijų bei straipsnių. Vėliau jis grįžta į Londoną, kur be rašymo ir repetitoriaus paslaugų dirbo asistentu knygyne.

Dar gyvendamas Paryžiuje G. Orwellas parašė du romanus ir keletą apsakymų, bet kūrinius sunaikino, nes nerado leidėjo. 1929 metų rudenį praradęs savo mantą ir santaupas, idėjinis socialistas ir kovotojas prieš žmogaus pažeminimą bei socialinę neteisybę G. Orwellas sąmoningai ryžtasi savo kailiu išbandyti žemiausios socialinės klasės gyvenimą. Jis dirba laikinus ir prastai apmokamus darbus Paryžiaus užkandinėse ir restoranuose, vėliau išbando keliaujančio iš vienų nakvynės namų į kitus bastūno likimą Londone.

Tai – tik labai supaprastintas knygos siužetas. Kad suprastumėte, ką reiškia pasiekti patį gyvenimo dugną, reikia perskaityti visą romaną. Dugno herojus nepasiekia tik viduje – būdamas Paryžiuje jis stengiasi bet kokia kaina išsaugoti stogą virš galvos, nors sumokėjus nuomą nebelieka pinigų maistui, užuot pradėjęs elgetauti ieško darbo.

Tiesa, kartais jo logika būna sunkiai suvokiama – vyrukui nieko nereiškia paskutines monetas išleisti tabakui arba gavus didesnę sumą pinigų susiorganizuoti prašmatnią vakarienę, užuot atidėjus juos prastesniems laikams. Dėl kvailo sąžiningumo (tokiose situacijoje bet koks padorumas atrodo kvailas) jis net sugeba atsisakyti darbo viešbučio virtuvėje, mat pažadėjęs pereiti į nežinia kada duris atversiantį restoraną.

Užuot bandęs išsikovoti geriau apmokamą darbą Paryžiuje, pasakotojas nusprendžia keliauti į Londoną, tačiau darbo, kurio tikėjosi, ten negauna. Prasideda odisėja po didmiesčio gatves ir nakvynės namus. Štai čia ir yra tikrasis, visiškai atbukinantis dugnas – net matydamas žmogžudystę jis visiškai nereaguoja. Tačiau herojus sėkmingai atsispiria ir pakyla aukštyn, pažadėdamas nevadinti valkatų prasigėrusiais niekšais ir nesitikėti iš jų dėkingumo už išmaldą, nesimėgauti prašmatniuose restoranuose… Beje, būtent toks ir yra originalus šios knygos pavadinimas – Down and Out in Paris and London (pažodžiui – „Žemyn ir aukštyn Paryžiuje bei Londone“).

Po ilgų taisymų ir perrašinėjimų, kelioms leidykloms atmetus rankraštį, knyga galiausiai buvo išleista Anglijoje 1933 m. G. Orwello slapyvardžiu. Taip taip, tai tėra Erico Arthuro Blairo (1903-1950), vieno didžiausių XX a. politinių rašytojų, pseudonimas. Be kita ko, jis trockistų organizacijos būriuose POUM kovojo už Respubliką Ispanijos pilietiniame kare ir tai aprašė knygoje „Katalonijai pagerbti“ (ją „Kitos knygos“ žada išleisti šiais metais).