- Pradžia
- Redakcijos blogai
- juodosavys
M.Norbekovo „Kvailio patirtis, arba Kelias į praregėjimą“: sveikas būdas visiškai pasveikti
Sekmadienis, 2009-06-07 17:25 Uncategorized | 4 komentarų
O, mano akių šviesa, kodėl Jūs su akiniais?
Ogi todėl, kad visi nešioja. Be-e-e…
Išrašas iš pagrindinio avių bandos įstatymo
(c) eglė
Tik neapsigaukite dėl pavadinimo, ypač dėl prierašo „Kaip atsikratyti akinių“. Mirzakarimo Norbekovo „Kvailio patirtis, arba Kelias į praregėjimą“ (leidykla „Alma littera“, iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis) – ne koks nors medicinos vadovėlis, okulistų patarimai, kaip per trumpą laiką atgauti regėjimą, ir net ne filosofinis traktatas chroniškam nevykėliui.
Tai – veikimo instrukcija (skamba truputį sektantiškai, bet tik skamba). Joje išdėstyta alternatyvi gydymo sistema, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija, anot leidėjų, 1998 m. pripažino efektyviausia iš visų žinomų sistemų.
Ši knyga yra primygtinis siūlymas žmonėms su apipjaustytu humoro jausmu, kastruotu optimizmu, hipertrofuotu įžeidumu, išstudijavusiems mokslą, kaip būti nenuoširdžiam, t. y. etiką, tiems, kurie žino, kas visi žmonės šunsnukiai, kuriuos atleido iš darbo arba rengiasi atleisti, kurie sensta arba galvoja apie senatvę, kurie išsiskyrę arba ketina skirtis, kurie visiškai praradę seksualumą, taip pat sergantiems meteorizmu protinčiams ir YPAČ AKINIUOČIAMS, kurie ant nosies tamposi madingą santechniką akims: šią knygą imti į rankas, skaityti ir juo labiau ja vadovautis NEREKOMENDUOJAMA!
Knygoje nagrinėjamos visos šios problemos, bet autorius įspėja: tai ne Jums! Nors, tiesą sakant, šiuo įspėjimu vadovautis nebūtina. Jei vis tiek pradėsite skaityti, yra bent lašas vilties, kad galite pasitaisyti.
Jei reikėtų šią knygą apibūdinti keliais žodžiais, greičiausiai sakyčiau „vedlys į savęs pažinimą“ ir „kaip išgyti nuo visokių bėdų“. Galima ir dar trumpiau - anekdotas. Ilgas ir nepertraukiamas per visus daugiau nei 300 puslapių. Jei turite šiek tiek sveiko humoro jausmo, knygai tikrai ne kartą sukels šypseną. Nepaisant to, kad autorius nerinkdamas žodžių diagnozuoja skaitytojų (greičiausiai ir tamstos) būklę, klasifikuoja juos į visiškai beviltiškus ir teikiančius vilčių, šmaikščiai pasakoja apie savo gijimą ir pacientus.
Pavyzdžiui: „Jeigu gražiai uždėsite puodą ant galvos, konservų dėžutes ant ausų, o į nosį įversite šluotą, kaip buliui žiedą, ir nutaisysite ilgesingą karvės žvilgsnį, Jūs irgi atrodysite ohoho kaip.“
„Kvailio patirtis, arba Kelias į praregėjimą“ yra sveikas būdas (tartis su gydytoju ar vaistininku nebūtina) praleisti lietingą savaitgalį (tokį kaip šis), praskaidrinti nykią kelionę troleibusu ar laukimą prie gydytojo kabineto poliklinikoje (jei pasiseks, netrukus tokius nemalonumus pamiršite).
M. Norbekovas – psichologijos mokslų daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, keleto Rusijos ir užsienio akademijų tikrasis narys ir narys korespondentas, daugelio patentuotų išradimų ir mokslo atradimų autorius. Žodžiu, rimtas žmogus.
Ogi todėl, kad visi nešioja. Be-e-e…
Išrašas iš pagrindinio avių bandos įstatymo
(c) eglė
Tik neapsigaukite dėl pavadinimo, ypač dėl prierašo „Kaip atsikratyti akinių“. Mirzakarimo Norbekovo „Kvailio patirtis, arba Kelias į praregėjimą“ (leidykla „Alma littera“, iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis) – ne koks nors medicinos vadovėlis, okulistų patarimai, kaip per trumpą laiką atgauti regėjimą, ir net ne filosofinis traktatas chroniškam nevykėliui.
Tai – veikimo instrukcija (skamba truputį sektantiškai, bet tik skamba). Joje išdėstyta alternatyvi gydymo sistema, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija, anot leidėjų, 1998 m. pripažino efektyviausia iš visų žinomų sistemų.
Ši knyga yra primygtinis siūlymas žmonėms su apipjaustytu humoro jausmu, kastruotu optimizmu, hipertrofuotu įžeidumu, išstudijavusiems mokslą, kaip būti nenuoširdžiam, t. y. etiką, tiems, kurie žino, kas visi žmonės šunsnukiai, kuriuos atleido iš darbo arba rengiasi atleisti, kurie sensta arba galvoja apie senatvę, kurie išsiskyrę arba ketina skirtis, kurie visiškai praradę seksualumą, taip pat sergantiems meteorizmu protinčiams ir YPAČ AKINIUOČIAMS, kurie ant nosies tamposi madingą santechniką akims: šią knygą imti į rankas, skaityti ir juo labiau ja vadovautis NEREKOMENDUOJAMA!
Knygoje nagrinėjamos visos šios problemos, bet autorius įspėja: tai ne Jums! Nors, tiesą sakant, šiuo įspėjimu vadovautis nebūtina. Jei vis tiek pradėsite skaityti, yra bent lašas vilties, kad galite pasitaisyti.
Jei reikėtų šią knygą apibūdinti keliais žodžiais, greičiausiai sakyčiau „vedlys į savęs pažinimą“ ir „kaip išgyti nuo visokių bėdų“. Galima ir dar trumpiau - anekdotas. Ilgas ir nepertraukiamas per visus daugiau nei 300 puslapių. Jei turite šiek tiek sveiko humoro jausmo, knygai tikrai ne kartą sukels šypseną. Nepaisant to, kad autorius nerinkdamas žodžių diagnozuoja skaitytojų (greičiausiai ir tamstos) būklę, klasifikuoja juos į visiškai beviltiškus ir teikiančius vilčių, šmaikščiai pasakoja apie savo gijimą ir pacientus.
Pavyzdžiui: „Jeigu gražiai uždėsite puodą ant galvos, konservų dėžutes ant ausų, o į nosį įversite šluotą, kaip buliui žiedą, ir nutaisysite ilgesingą karvės žvilgsnį, Jūs irgi atrodysite ohoho kaip.“
„Kvailio patirtis, arba Kelias į praregėjimą“ yra sveikas būdas (tartis su gydytoju ar vaistininku nebūtina) praleisti lietingą savaitgalį (tokį kaip šis), praskaidrinti nykią kelionę troleibusu ar laukimą prie gydytojo kabineto poliklinikoje (jei pasiseks, netrukus tokius nemalonumus pamiršite).
M. Norbekovas – psichologijos mokslų daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, keleto Rusijos ir užsienio akademijų tikrasis narys ir narys korespondentas, daugelio patentuotų išradimų ir mokslo atradimų autorius. Žodžiu, rimtas žmogus.
Taip, sis autorius sugeba pateikti idomiu izvalgu ir naudingu iprociu musu veiklai. Nors iprotis retas musu zemeje suvokia kaip teigaima dalyka (apie tai esu rases www.veik.lt/kas-yra-iprotis )
Dziugu, kad Norbekovo knyga isleido ir i LT kalba, tikiuosi ju bus daugiau.
beje, knyga vertina daug kam, nuo jauno iki senio, nuo sveikuolio iki visisko ligonio.
Helen
Pirmadienis
2009-06-08 19:11
Pirmadienis
2009-06-08 19:11
Na, tai jau ne pirma knyga. O ir šitos jau antras leidimas. Su malonumu perskaičiau knygą ,,Kvailį mokyti- tas pats, kas numirusį gydyti" .Padėjo ištverti gana sunkų gyvenimo periodą- tiesiog kitaip į viską žvelgti. Laukiu nesulaukiu, kada rasiu laiko šią knygą perskaityti.
O, net ir nezinau, kad tai jau antra knyga. Skaiciau ja originalo kalba. Patiko man pasakojimai kaip jie vare lauk mokymu dalyvius. Idomus poziuris.
Grazina
Ketvirtadienis
2009-06-11 11:34
Ketvirtadienis
2009-06-11 11:34
Knyga tikrai puiki. Pirmas leidimas isejo pries keleta metu, bet lentynose jos seniai nebeliko, tikrai verta perskaityti ir pasinaudoti patarimais.
