- Čia nėra laiko. Kiekvienas daro tai, ką nori. Saulė šiandien šviečia ilgiau, nes nori mus stebėti, nes tu jai patikai. Aš lauksiu tiek, kiek reikės. Kai ji nusileis, aš pakilsiu, o dabar maudausi… – girdėjo Magis mėnulio šnigždesį. Vaikas dar niekada nematė, kad mėnulis būtų su trumpais, ežiuku kirptais spalvotais plaukais. Jo ovalus veidas ir duobutės žanduose sukosi vis pranykdamos. Kaip pakerėtas berniukas grožėjosi mėnuliu.
(c) eglė
Magis yra pats paprasčiausias berniukas, toks, kaip daugybė kitų. Na, gal ne visai – jam, vaikystėje netyčia sužalotam tėčio, sunku vaikščioti, jau nekalbant apie lakstymą, kuris rūpi kiekvienam jo amžiaus vaikui. Bet tai, atrodo, ne pati didžiausia bėda, kai turi ypatingų galių. Aišku, Magis apie jas visai nenutuokė, kol vieną dieną neprasidėjo neįtikėtini dalykai – kėdė ėmė skraidyti, berniukas pradėjo suprasti žvėrių kalbą ir apskritai atsidūrė paslaptingoje vietoje, kur – stebuklas! – jis gavo stebuklingo tepalo ir pagijo.

„Nuostabūs Magio nuotykiai" („Eglės“ leidykla) yra fantastikos elementų kupinos aštraus siužeto pasakos vyresnio amžiaus vaikams. Pagrindinis herojus gali atsidurti vis kitame laike, kitame pasaulyje, kur jam tenka kovoti su piktaisiais burtininkais už gėrio pergalę. Ją ne visada lemta laimėti, o ir pasekmės ne visada linksmos. Panašu į Harį Poterį, ar ne? Kai kam turėtų priminti ir „Narnijos kronikas".

Knygos autorė Lidija Montė pasakas vaikams pradėjo rašyti visai neseniai. Tiksliau, anksčiau neužrašinėjo, tiesiog prasimanydavo įvairiausių istorijų ir pasakodavo savo anūkams. Dešimt metų išgyvenusi Jungtinėse Valstijose, ji nutarė išleisti savo pasakas gimtojoje šalyje gimtąja kalba. Lidija Montė – ištverminga ir atkakli, ką nors pradėjusi, būtinai eina iki galo ir tiki tuo, ką daro.

Autorės nuomone, tikėjimas stebuklu ir gėriu praskaidrina kiekvieno žmogaus, ypač vaiko, gyvenimą, padeda įveikti visus sunkumus ir negandas. Tokiu tikėjimu paremtos ir pasakos apie berniuką Magį.