„Matricos“ trilogija – totalitarinės visuomenės parafrazė. Ar kada nors pagalvojote apie tokią analogiją? Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Aurimas Švedas pagalvojo ir išleido knygą „Matricos nelaisvėje: Sovietmečio lietuvių istoriografija (1944-1985)“ (leidykla „Aidai“). Joje gvildenamos vis dar skaudžios, bet kartu reikšmingos Lietuvos dabarčiai ir ateičiai temos: istorijos klastotės ir tiesos, pasipriešinimo ir išdavikiško prisitaikymo.
(c) „Aidų“ nuotr.
Gruodžio 2 d. 18 val. salone PIANO.LT (Trakų g. 9/1, Vilnius, įėjimas iš Kėdainių g. – kartą ten buvau, labai rekomenduoju apsilankyti, galėsite pasimėgauti aristokratiškai intelektualiai jaukia aplinka). Žadama diskusija „Žaidimo taisyklės Matricoje“, į kurią pakviesti filosofė Nerija Putinaitė, istorikas Nerijus Šepetys, filosofas Kęstutis Girnius ir pats autorius. Turėtų skambėti gyvai atliekamas džiazas, o renginio dalyviai galės iššifruoti Matricos kodą ir laimėti unikalius knygos egzempliorius, išleistus 25 vienetų tiražu.

Kas buvo istorikas sovietų Lietuvoje? Žmogus, klusniai tarnaujantis prievartinei ideologijai ar profesionalas virtuozas, gebantis apgauti režimą? Knygoje pateikiami ir vieno, ir kito tipo istorikų portretai. Nemažai unikalios informacijos knygos autorius sukaupė iš tiesioginių pokalbių su istorikais ir kitais kultūros veikėjais, asmeniškai patyrusiais tuometinį ideologinį spaudimą. Knygoje kuriamą pasakojimą papildo autentiškos ano meto fotografijos.

Pasak A. Švedo, brolių Andy ir Larry Wachowskių cyberpunk stiliaus juostos ilgainiui sudomins praeities tyrinėtojus ne tik kaip priemonė apibrėžti XX-XXI a. sandūros emocinį ir intelektinį klimatą. Į „Matricos“ trilogiją jis siūlo žvelgti ir kaip į totalitarinės visuomenės parafrazę, stebinančią netikėtomis analogijomis su Sovietų Sąjungos istorija.

„Komunistinis viešojo ir privataus gyvenimo kontrolės mechanizmas ir jį slepiantis melo šydas daug kuo primena šiurpią „Matricos“ distopiją apie mašinų sukurtą kalėjimą žmogaus protui. O štai 1953-1956 m. SSKP elito išjudintas „atšilimo“ procesas sukelia asociacijas su Architekto sprendimu perkrauti Matricą, idant būtų sunaikintos prieštaringos sistemos anomalijos, imančios kelti pavojų pačiai sistemai, ir tokiu būdu atkurti pirminę programą. Galiausiai revoliucijos, neišsprendusios susikaupusių problemų, bet užfiksavusios trapią taiką tarp žmonių ir mašinų, siužetas tarytum primena totalitarinės valstybės likimą: Rusijos posūkį į demokratines reformas ir vėlesnį grįžimą prie „valdžios vertikalės“, kurio ideologai visuomenei pasiūlė naują Matricą. Čia SSRS žlugimas vadinamas didžiausia geopolitine katastrofa, Stalinas imamas vaizduoti ikonose ir tampa kompiuterinių žaidimų herojumi, o vienos iš revoliucijos iniciatorių – Lietuvos – likimą 2020 m. geriausiai nusako frazė bestseleriu tapusioje šiurpioje Michailo Jurjevo utopijoje: „pasigailėjimo nebus“.

Savo knygą A. Švedas parengė 2006 m. Vilniaus universitete apgintos disertacijos pagrindu. Daugiau informacijos apie ją galite rasti čia.