Kodėl anglai nemėgsta kviestis svečių į namus ir žavisi visokia bjaurastimi? Apie ką jie svajoja visą gyvenimą ir kokia yra svarbiausia angliško auklėjimo misija? Kodėl džinas geriamas su toniku, o guvus protas laikomas beveik beprasme akrobatika? Kodėl sodininkystė mažutėliame namo sklypelyje arba laivų modelių kūrimas iš degtukų anglui daug svarbiau už rimčiausią darbą? Galiausiai, kodėl anglai taip myli savo šalį ir kuo Anglijoje iš tikrųjų verta pasimėgauti?
(c) „Baltų lankų“ nuotr.
Šitos knygos aš seniai laukiau. Skaitydama Andriaus Užkalnio tekstus internete ar klausydama jo per radiją vis galvodavau, kad šitam personažui reikėtų nestabdyti savęs ir suguldyti viską į ilgalaikes laikmenas. Ir pagaliau, pagaliau! A. Užkalnis presents šiek tiek socialinės publicistikos – knygą „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ (leidykla „Baltos lankos“).

Štai ką sako jis pats: „Apie Angliją sugalvojau parašyti todėl, kad mums ši šalis, nors dėl dešimčių tūkstančių lietuvių ir artima, dvasiškai vis dėlto yra labai toli. Lietuvoje Angliją mažai kas myli, o supranta ją dar mažiau kas; šioje šalyje gyvenantys lietuviai į ją dažnai žiūri kaip į keistą, nemylimą ir nemylinčią pamotę, laikinus namus. Anglijos keistybės, nesuprantami dalykai, anglų įpročiai ir papročiai lietuviams yra priežastis šią šalį pašiepti, piktintis ja ar dar kartą sau patiems įrodyti, kad tai – kvailių šalis, nesusipratimas, nesąmonė.“

A. Užkalnis, publicistas ir keliautojas, prieš penkiolika metų įsikūręs Anglijoje, jau ilgą laiką pasakoja ir rašo apie Jungtinę Karalystę. Šioje knygoje patyrimai ir įspūdžiai fiksuojami rimtai ir skrupulingai, bet kartu linksmai ir nenuobodžiai, pateikiant skaitytojui žinomų pavyzdžių. Be to, autorius ieško atsakymo, kodėl ir iš kur kyla mitai, ir kokias reikšmes jie įgyja šiandien. Suvilgęs plunksną šmaikščiu rašalu A. Užkalnis įprasmina ir paaiškina daugelį anglų keistenybių – jų prisirišimą prie tradicijų, požiūrį į pasaulį, užsieniečius, kalbą ir pačius save.