Apie tuos laikus, kai žmonės dar gyvena laisvės, t.y. neorganizuotos pirmykštės būklės, sąlygomis, esu girdėjęs ir skaitęs daug neįtikėtinų dalykų. Keisčiausia man visada atrodė, kad tuolaikė, tegu ir vos užsimezgusi, valstybės valdžia taikstėsi su tuo, kad žmonės gyvena neturėdami nieko panašaus į Valandalentę,: be privalomųjų pasivaikščiojimų, be tiksliai sureguliuoto maitinimosi grafiko; gula ir keliasi tada, kada tik jiems šauna į galvą; kai kurie istorikai pasakoja, kad tais laikais net naktimis gatvės degdavo žibintai ir vaižinėdavo ar vaikščiodavo žmonės.

(c) eglė
XXVI amžius. Inžinierius D-503 pasakoja apie savo gyvenimą totalitarinėje Vieningojoje Valstybėje. Iš pradžių jis, vienas iš daugelio numerių (šitaip vadinami žmonės), entuziastingai vaizduoja visuomenę, kurios gyvenimo sąranga grįsta matematikos principais. Jis nė neįsivaizduoja, jog galima gyventi kitaip – be butų permatomomis stiklo sienomis, žmonių santykius reguliuojančių rožinių talonų, Sergėtojų Biuro, Šventosios Valandalentės, visagalio Rūpintojo ir Žaliosios Sienos. Tačiau vieną dieną D-503 susipažįsta su revoliucijai besiruošiančia I-330, ir visas jo gyvenimas pradeda keistis.
Antiutopija „Mes“ (leidykla
„kitos knygos“, iš rusų kalbos vertė Irena Potašenko), kurią Jevgenijus Zamiatinas parašė 1921 m., neabejotinai turėjo įtakos tokiems kūriniams, kaip George’o Orwello „1984“, Ray Bradbury „451° Farenheito“ ir Aldouso Huxley’io „Puikus naujas pasaulis“.
Kaip ir daugybė kitų garsių praėjusio šimtmečio rusų romanų, „Mes“ pirmiausia buvo išleistas užsienyje. Sovietų Sąjungoje kūrinys ilgai draustas ir pasirodė tik prasidėjus perestroikai – 1988 m. Lietuvos auditorijai J. Zamiatinas labiau pažįstamas neakivaizdžiai, iš kito kūrinio – paskutinis režisieriaus Vytauto Žalakevičius filmas „Žvėris, kylantis iš jūros“ sukurtas pagal šio autoriaus apsakymą „Potvynis“.
Literatūros tyrinėtojai mano, kad impulsą sukurti romaną J. Zamiatinui suteikė proletkulto (proletarinės kultūros, kurios vienu iš svarbiausių bruožų laikomas siekis pakeisti gyvenimo chaosą organizuota, dėsninga ir planinga veikla) ideologų Аleksandro Bogdanovo bei Aleksejaus Gastevo sukurta utopija, kurios pagrindinė mintis – globali pasaulio pertvarka, galinti įvykti tik „anuliavus žmogaus sielą ir meilės jausmą“. Bet antiutopijos idėjas rašytojas brandino anksčiau: jau Pirmojo pasaulinio karo metais, dirbdamas Anglijoje, jis parašė apysakas „Saliečiai“ ir „Žmonių gaudytojas“.
J. Zamiatinas laikomas vienu iš antiutopijos žanro pradininkų. Antiutopija – tai utopija „atvirkščiai“. Pastarasis terminas siejamas su 1518 m. datuojamu Thomaso More’o romanu. Jame aprašoma ideali, harmoninga visuomenė, gyvenanti Utopijos saloje, kurioje nėra tironijos, nevyksta karai ir panašiai. Antiutopija (kitaip chronotopija, uchronija, distopija) – tai polemika su utopija arba utopiniu mąstymu. J. Zamiatinio „Mes“ – ne tik proletkultininkų projektų, bet ir fordizmo, teilorizmo, futuristinių užmojų parodija.
Kaip straipsnyje
„Teisingumo triumfas“ pažymėjo vertėja I. Potašenko, romanas yra racionalistinės mąstymo sistemos, kurioje žmogus suprantamas kaip priemonė, ir humanistinės sistemos, kur žmogus suprantamas kaip tikslas, priešprieša. Autorius parodo, kaip lygybė pavirsta lygiava, protingai organizuota valstybės santvarka – prievartiniu žmogaus elgesio reglamentavimu, o technikos pažanga patį žmogų paverčia mechanizmu. Pasak Ericho Frommo, vienas iš svarbiausių klausimų, kurį užduoda trijų antiutopijų autoriai (J. Zamiatinas, A. Huxley’is, G. Orwellas) – tai filosofinis, antropologinis, psichologinis ir tam tikra prasme religinis klausimas: ar žmogaus prigimtis gali būti pakeista taip, kad žmogus pamirštų laisvės, orumo, sąžiningumo, meilės siekį – kitaip tariant, ar žmogus gali pamiršti, kad jis – žmogus?
Prieš 300 metų paskelbtas istorinis „Lex sensualis“: „Kiekvienas numeris turi teisę gauti bet kurį kitą numerį kaip seksualinį produktą.“
Na, o toliau – tik technikos klausimai. Jus kruopščiai ištiria Sekso Biuro laboratorijose, tiksliai nustato lytinių hormonų kiekį jūsų kraujyje – ir parengia jums tinkamą Sekso Dienų Tabelį. Paskui jūs nurodote, kad savo dienos pageidaujate naudotis tam tikru moterišku (arba tam tikru vyrišku) numeriu ir atsiimate talonų knygelę (rožinę). Štai ir viskas.