Turiu gerą žinią visiems Andriaus Užkalnio gerbėjams (ir net tiems, kurie nežino, kas jis per vienas). Šiemet turėtų pasirodyti ne tik dar viena jo knyga apie Jungtinę Karalystę, bet ir kelionių pasakojimai bei įspūdžiai iš gyvenimo Afrikoje laikų.

Pernai pasirodžiusi šio žurnalisto, jau 15 metų gyvenančio Londone, knyga „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ tapo savotišku fenomenu. Vienas bičiulis prieš Kalėdas „Facebooke“ stebėjosi, kad jos negali rasti nė viename knygyne. Šalia buvo prirašytas komentaras: „O kas tas Užkalnis?“ Na, nieko keisto – žmonės juk gali neklausyti Lietuvos radijo ir nesidomėti leidybos naujienomis. Bet, sako, knygos apie anglus ir Angliją jau pasirodė trečias leidimas.

A. Užkalnio tekstai – visiškai subjektyvūs, jis nevynioja žodžių į vatą ir tokiu būdu atskleidžia nemažai įdomių dalykėlių, kurie britus kartais parodo ne pačioje gražiausioje šviesoje, o kartais tiesiog priverčia skaniai juoktis.

Vilniaus knygų mugėje surengtame pristatyme autorius sakė rašęs tam tikriems žmonėms: kurie jau gyvena JK ir kuriuos vieni dalykai pradžiugino, kiti – papiktino; kurie ruošiasi važiuoti; kurie niekada nenuvažiuos dėl amžiaus, plonos piniginės ir pan., ypač iš vyresnės kartos. Bet labiausiai A. Užkalnis sakė galvojęs apie skaitytoją Lietuvos provincijoje, kurio vaikai ar anūkai gyvena JK ir turie yra susidarę tam tikrą įspūdį iš padrikų šaltinių.

Žurnalistas prisipažino kai ko iki šiol nesugebėjęs pamėgti, pavyzdžiui, britų įpročio teatre drabužius, užuot atidavus į rūbinę, numesti ant emės prieš save. Tačiau jis žavisi spauda (tiek periodine, tiek knygomis), japoniškais restoranais ir žmonių šypsenomis, kai jiems palaikai duris.

Leidkla „Baltos lankos“ sutiko išleisti A. Užkalnio knygą, pamačiusi tik pusę jos. Prieš Kalėdas turėtų pasirodyti nauja knyga – joje žurnalistas žada pateikti atsakymus į daugybę klausimų, kuriuos žmonės uždavė per pirmosios knygos pristatymus. Be to, pavasarį laukiama pasirodant truputį kitokie A. Užkalnio pasakojimai – perredaguoti straipsniai, spausdinti žurnale „Istorijos“, apie keliones nuo Japonijos ir Dubajaus iki Indijos ir Šveicarijos. Be to, jis žada papasakoti apie savo gyvenimą Afrikoje, kur jis keletą mėnesių dirbo.

„Manęs klausia, kodėl aš taip geranoriškai reaguoju į atsiliepimus internete, net neigiamus, įžeidžiančius. Man malonu, kai su manimi kalbasi klausytojai ir skaitytojai, net jei sako: o, storas išsišiepęs bebras parašė kažką tokio. Tai yra geriau, nei kai žmonės neskaito nieko. Rašytojas privalo rašyti skaitytojui“, – pasakojo A. Užkalnis.

JK jau 15 metų gyvenantis lietuvis dirba BBC monitoringo padalinyje – čia stebi, ką rašo pasaulio žiniasklaida. Netrukus 40-ąjį gimtadienį švęsiantis žurnalistas su žmona ir dviem dukromis nusprendė greitu laiku parvykti į Lietuvą. „Dar ne viską pamačiau Anglijoje, bet man dabar atrodo, kad Lietuvoje yra žymiai įdomiau ir čia didesnės galimybės: galiu leisti knygas, kurias perka ir skaito, kalbėti Lietuvos radijuje, rašyti periodikoje. Jei niekada nepažiūrėsiu, kaip man seksis gyventi grįžus į Lietuvą, niekada to nesužinosiu. Man dar 27 metus reikėtų laukti, kol ateitų pensija Didžiojoje Britanijoje. Nenoriu tiek laukti ir po visko galvoti: o kaip būtų buvę, jei būčiau grįžęs…“