Šiais laikais istorinės tapatybės formavimasis svarbus ne tik pačios tautos savimonei, bet ir lemia tarpvalstybinius santykius, žmonių bendravimą, net šalių ekonominę politiką. Knygoje „XX amžiaus Lietuvos ir pasaulio istorijoje“ (leidykla „Briedis“) pateikiamas naujas požiūris į Lietuvos istoriją, intriguojantys faktai, sugriauti mitai, iš užmaršties prikeliami didvyriai.

(c) eglė

Sunku patikėti, kad sovietmečiu už dalies joje minimų istorijos faktų skleidimą grėse atsidurti GULAGO kalėjime ar būti ištremtam į Sibirą. Kiti kruviną režimo prigimtį liudijantys dokumentai su užrašais „visiškai slaptai“ buvo visuomenei nepasiekiami – dešimtmečius dūlėjo tik aukščiausiems komunistų partijos pareigūnams prieinamuose archyvuose. 


Kada pasijutome esantys lietuviai? Kas buvo išrinktas Lietuvos karaliumi Mindaugu II? Józefas Piłsudskis – Lietuvos priešas ar gelbėtojas? Kada krepšinis tapo antrąja Lietuvos religija? Ar lietuvių tauta atsakinga už Holokaustą? Kodėl Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus nevažiavo į Maskvą švęsti Antrojo pasaulinio karo pabaigos? Kodėl iki šiol nepasmerkti komunistiniai nusikaltimai? Kada Lietuvoje susiformuos pilietinė visuomenė? Ar išnyks lietuvių tauta? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškoma knygoje.


Autoriai Ignas Kapleris, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius ir Živilė Tamkutonytė-Mikailienė nusprendė nušviesti Lietuvos ir pasaulio istorijos įvykius nuo lietuvių tautinio atgimimo iki šių laikų, ypatingą dėmesį skirdami skaudžiai sovietinės okupacijos patirčiai. Mat daugelis dabartinių problemų yra mūsų visuomenės okupacijos laikotarpiu patirto dvasinio genocido išdava. 


„XX amžiaus Lietuvos ir pasaulio istorija" skirta plačiajai visuomenei – įvairaus amžiaus ir išsimokslinimo žmonėms. Anot leidėjų, knyga padės jauniesiems skaitytojams daug ką sužinoti, o vyresniesiems - prisiminti.