Laivas „Atlantic“ jau buvo išplaukęs, o visi žydai nugabenti į Mauricijaus salą, Didžiosios Britanijos koloniją. Iki 1945-ųjų rugpjūčio jie kalėjo Bobaseno kalėjime, kur per ketverius tremties metus 127 iš jų mirė ir buvo palaidoti Sen Marteno kapinėse.

(c)

Nathachos Appanah „Paskutinis brolis“ (leidykla „Tyto alba“, iš prancūzų kalbos vertė Asta Dumšienė) – pasakojimas apie atmintį ir jausmų prisotintą praeitį, knibždančią skausmingų bei žiaurių įvykių.

70-metis pasakotojas prisimena į vaikystę Mauricijaus saloje – negailestingą, prabėgusią pabėgėlių stovykloje, karštai mylimų brolių žūtį ir draugystę su Dovydu – žydų berniuku iš Bobaseno kalėjimo, kuri įkaitintu antspaudu paženklino visą likusį gyvenimą, truko taip neilgai, buvo liūdna ir juokinga, švelni ir graudi…

Šis romanas yra dviejų berniukų likimo istorija apie susitikimus, brolystę ir išsiskyrimą visiems laikams. Graudu žiūrėti, kaip Rajus po 60 metų bando suprasti, kas buvo jo tuometis draugas, kaip jis atsidūrė pasaulio pakrašty – Mauricijaus saloje, ir kokį siaubą jis turėjo išgyventi per trumpą savo gyvenimą.

Pasakojimas kupinas emocinės jėgos. Jame praeities žarijos teberusena po užmaršties pelenais; ir tereikia menko prisilietimo, kad rankoje ir sieloje liktų randai.

N. Appanah (gim. 1973 m. Mahebourge) – prancūziškai rašanti autorė, kilusi iš Mauricijaus salos. Nuo 1998 m. gyvena Prancūzijoje, kur studijavo leidybą ir žurnalistiką. „Paskutinis brolis“ – ketvirtas jos romanas, 2007 m. įvertintas FNAC premija.