- Pradžia
- Vartotojų blogai
- klavr
Stebėjimas. Žmonių. Ciniškas. Egzaltuotas… Žmonės prabėga lyg kaledoskope. Lyg voverės rate. Nežinantys, bet nepatenkinti savąja būtimi. Nors žydi obelys, o ievos tik tik pražydėjo. Nors alyvos žydi, nors pražydėjo slyvos…gyvenimas dar žydi…svajonės pražydėjo…
…praeina kryžkelės, namai praeina nepastebėti…pralyja dienos, prabėga norai. Sugrįžta baimės, atsigręžia dangus – pasklinda žalio vėjo kvapas. Nors akys nieko nebemato, žinai akimirksniu vis gimstančias mintis, dar nenugalvotas, nenumarintus dar jausmus jauti…
Dar viskas – prieš akis.
Dar matos – horizontas.
Dar – truputėlis laimės…
Akiminrksnio gaiva.
Laisvės amžinybe…
Čia visados tik vienas triukšmas. Giesmė ar klegesys vaikų.
Čia sapnas – tik naujos galimybės.
Čia raudos – iš džiaugsmo ir iš skausmo…
Čia – miršta aš. Ir gimsta čia pasaulis…
Ir dar. Ir dar. Ir dar…
Obelis už lango.
Baltos žvaigždės žaliame danguj.
Balti veidai migloje žalsvoj… Stebi mano išraiškas. Stebi mano potroškius. Stebi – drebančias rankas….
Kažkur kitur, nesugraibytoje tikrovėje viskas mums pavyksta.- Ne čia… ne po juostančiu dangum. Kur – žvaigždės šaltos, kur –šalti veidai…kur - būti tarp žvaigždžių , kur – nieko neturėti…
Kur – nėra žmonių….
Įrašas neturi komentarų.
Turite būti prisijungęs, jei norite komentuoti.
