- Pradžia
- Vartotojų blogai
- kritikas_p
Jau dvidešimt Nepriklausomybės metų gyvename nuolatinės mokesčių reformos sąlygomis. Mokesčių įstatymai, mokėjimo tvarka bei tarifai kinta taip dažnai, kad apskaitos programų kūrėjai nespėja daryti pakeitimus. Mokesčiuose pasiklysta net finansų mokslo daktarai, bei ekspertai, mokesčių inspektoriai. O ką daryti tik pradinį išsilavinimą turinčiam smulkiam verslininkui ar turgelio močiutei? O mokesčių surinkimas negerėja, biudžetas praskolintas ir deficitinis. Verslas pasimetęs, jam lengviau ir pigiau samdyti brangius teisininkus ir konsultantus, verstis šešėliniu verslu, nei be klaidų vesti sąžiningą apskaitą. Užsienio investuotojai didžiausiu lanku aplenkia šitą mokesčių pelkę. Sovietų valdžia savo politikai įgyvendinti prieš kitaminčius ir opoziciją naudojo saugumą ir kitas represines struktūras. Dabar Lietuvoje šiam tikslui naudojama mokesčių politika, Mokesčių inspekcija ir FNTT. Jei tik vyriausybė nepajėgia įgyvendinti savo užsibrėžtų planų - lauk mokesčių reformos, nors apie tai rinkimų pažaduose nebuvo net užsiminta. Apkaltinama ankstesnioji vyriausybė, pasaulinė krizė, o padidintus mokesčius turime sumokėti mes - eilinį kartą apgauti rinkėjai ir, kaip taisyklė, tie, kurių pajamos mažiausios ir tik iš samdomo darbo.
Dabar naujas vajus. Pastaruoju metu mūsų išrinktieji vis dažniau kalba apie nekilnojamojo turto (ir automobilių!) mokestį.
Turtas yra tai, kas lieka sumokėjus mokesčius nuo pajamų ir/ar pelno. Tai kodėl turtą reikia dar kartą apmokestinti? Ar sėkmė ir sąžiningai uždirbtas turtas yra nusikaltimas? Juk ekonomiškai nepagrįstas turto mokestis yra bauda už sėkmę ir turtą. Tai yra gryna politika - bolševikinė nusavinimo politika. Pavyzdžiui, jei turto mokestis yra 1% turto vertės, valstybė per 100 metų turto mokesčio pagalba nusavina sumą lygią to turto pradinei vertei. Bet turtas juk nyksta, amortizuojasi, jo vertę reikia nuolat atstatyti, papildomai investuojant, ieškant efektyvių jo panaudojimo būdų. Mokestis už sukauptą turtą ekonomiškai pateisinamas tik ta apimtimi, kokia valstybė prisideda prie jo aptarnavimo, jį išsaugant ir gausinant, visuomenei efektyviausiu būdu jį naudojant. Ar šiandien valstybė dažnai prisideda prie visuotinės sėkmės ir gerovės?
Kol kas padeda tik "saviems"! Lietuva "prichvatizuota" ir praskolinta. Kaltininkai nerasti ir nenubausti. Šešėlinė ekonomika siekia 40%. Visuomenės atskirtis ir nedarbas tik didėja. Kas trečias darbingas - be darbo, išlaikytinis, nieko nekuria. Apie 40% žmonių vos išgyvena iš minimalių pajamų (įskaitant pensininkus). Reiškia, turtas naudojamas ne gamybai, visuotinos gėrovės kūrimui ir valstybės tvirtėjimui. Tokiomis sąlygomis toks mokestis turi vieną pavadinimą - REKETAS. Atimti ir padalinti. Tik nežinia kam, greičiausiai vėl saviems, tiems kurie prie lovio…
Kitas dalykas, jei valstybė radikaliai pakeistų mokesčių bei teisingumo politiką ir imtųsi tikrų žingsnių visuotinos gėrovės kūrimui.
Yra įvairios turto formos: finansinis turtas, tame tarpe pinigai, nekilnojamas, nematerialus turtas, tame tarpe prestižas ar garbė, intelektinis turtas, kvalifikacija…
Laisvos rinkos sąlygomis nėra ir neturi būti jokių kliūčių vieną turto formą pakeisti kita. Todėl ekonomiškai pagrįsto turto mokesčio tarifas ir tvarka turi būti vienoda visoms jo formoms. Kitaip skirtingi tarifai sukuria papildomą nišą šešėliniam verslui ir pinigų plovimui. Yra galimas laikinas truputį skirtingas įvairių turto rūšių apmokestinimas, siekiant optimizuoti šalies gamybos ir vartojimo valdymą bei struktūrą. Spekuliacijos turtu pateisinamos tik vienu tikslu - ekonomiškai pagrįstai turto rinkos kainai apibrėžti. Tada tai pasireiškia ekonomikos suklestėjimu, nes viskas turi tikrą kainą ir išvengiama savanaudiškų spekuliacijų bei rinkos iškraipymų. Ar taip yra Lietuvoje? Ar vertinamas darbas, kvalifikacija, garbė, intelektas?
O ar apskritai girdėjote apie intelektinio turto ar kvalifikacijos ar garbės rinką Lietuvoje? Ji merdi, jos tiesiog nėra! Bedarbiui su aukštuoju mokslu dažnai jokios kvalifikacijos neturintis valdininkas ar verslininkas - "darbdavys" niekinamai žiūrėdamas į akis pareiškia: "tu aukštąją baigei seniai, todėl esi praradęs kvalifikaciją!", ir te pasiūlo darbą už minimumą… Už tokius žodžius reiktų paduoti į teismą, bet bedarbis juk neturi pinigų… Valstybei tai nerūpi. O juk darbuotojų kvalifikacija yra vienas svarbiausių išteklių, dėl kurio varžomasi pasaulio rinkoje! Tai turtas, kurį sunku pamatuoti, bet lengva prarasti.
Siūlymai įvesti nekilnojamojo turto mokestį, neapmokestinant finansinio turto, pasitarnautų šešėlio ir užsienio finansų magnatų naudai ir dar labiau paskatintų pinigų išvežimą ten kur nekilnojamas turtas pigesnis, skatintų kapitalo koncentraciją, nekilnojamojo turto pardavimą užsieniečiams, bei skurdą. Ar galima kalbėti apie nepriklausomybę ar savarankiškumą, kai didžioji nekilnojamojo turto dalis priklauso užsieniečiams? Ar norime gyventi ne savo namuose, bet brangiame viešbutyje ar išnuomotame name, kuriuo tampa Lietuva? Tai sau gali leisti tik pasakiškas pajamas turintys ponai. Kokios Lietuvos ir jos piliečių vidutinės pajamos? Ar lietuviai gali save vadinti pasaulio piliečiais, kai neįgali susimokėti net už transportą, šilumą, tuo labiau už namo renovaciją? Čia - baudžiavos laikų kumetynas.
Kokia mokesčių reforma padėtų išeiti iš krizės?
Visa veikla vykdoma ir pasibaigia arba vartojimu arba turtu, kuris vėl naudojamas vartojimui arba pelnui gauti. Vartojimas gana protingai ir pagrįstai apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), nors jo pavadinimas neteisingas. PVM sumoka galutinis vartotojas, todėl tai yra vartojimo mokestis, tik jo surinkimo tvarka susieta su pridėtine verte, kad būtų sunkiau šį mokestį nuslėpti.
Visai kitaip yra su pajamomis. Pelno ar pajamų mokesčių skaičiavimo ir rinkimo tvarka nustatyta iškreiptai, nes orientuota į finansinių apskaitos rodiklių ar pajamų pinigais (finansiniu turtu) apmokestinimą. Verslo ir nedarbinės pajamos, gautos falsifikuojant apskaitą, neparodant pinigų srautų ar juos maskuojant, lieka šešėlyje. Atsiskaitymai turtu, barteriniai mainai, turto dovanojimas ar registravimas kitų vardu, spekuliacijos turtu ir turto nuoma yra pagrindiniai šešėlinio verslo įrankiai ir pajamų šaltiniai. Kodėl vyriausybė nieko apčiuopiamo nedaro šia kryptimi?
Apmokestinant samdomą darbą ir legalias pajamas ar pelną, jų dalis, panaudojama vartojimui, apmokestinama dvigubai - pajamų (pelno) mokesčiu ir PVM! Ši našta tenka skurdžiausiems visuomenės sluoksniams, nes jiems trūksta lėšų vartojimui ir jų nelieka kaupimui ar turtui įsigyti, bei jį renovuoti. Be to, jie dar privalomai kaupia sveikatai ir pensijai. Tuo tarpu pelno dalis turto forma praktiškai išvengia apmokestinimo ir tuo naudojasi turčiai, nes beveik neturi darbinių pajamų, o popierinį pelną lengva sumažinti, "išlaidomis" ir "investicijomis" paverčiant tikrą pelną šešėliniu turtu. Todėl reiktų apmokestinti ne pajamas ar pelną, ne turtą apskritai, bet viso turto prieaugį, tuo labiau, kad brangų ir nekilnojamąjį turtą privalu registruoti. Tereikia pasirūpinti, kad neliktų galimybės tiek materialų tiek ir finansinį turtą nelegaliai išvežti ar registruoti už šalies ribų ir taip vengti mokesčių. Štai čia reikia "kasos aparatų", o ne turgeliuose! Ar vyriausybė ir užsienio bankų filialai suinteresuoti tokia apskaita? Tokia mokesčių reforma nedaroma tik todėl, kad ji nenaudinga korupcijoje skendinčioms aukščiausioms valdžios institucijoms (tame tarpe finansų ministerijai su visais jos padaliniais) ir jų proteguojamam ir/ar atstovaujamam šešėliniam verslui, bei korupcijoje skęstančiai valdininkijai ir politikams.
Yra dar viena labai slidi galimybė slėpti turtą ir mokesčius. Tai - sutartinė teisė, kai sumanus teisininkas kartu su verslininku sukurpia virtualų neekvivalentinių mainų scenarijų ir jį apiformina, kaip dvišalę ar daugiašalę sutartį. Neekvivalentiniais sutartiniais mainais galima pateisinti ne tik išnaudojimą, reketą, bet ir šešėlinį atlyginimą, kai adata mainoma į dramblį, ir tokį sandorį pateisinti "rinkos" kaina, fiktyviais konkursais arba "nematerialia " turto verte. Pabandyk teisiškai įrodyti tokio sandorio nesąžiningumą, šimtmečio neužteks! Todėl ir triumfuoja sparnuota AMB frazė "vsio zakonno!" Taip buvo "prichvatizuota" visa Lietuva. O Teisingumo ministerija bei Prokuratūra iškalbingai tyli. Ar tokias sutartis apsimokėtų pasirašyti, jei reikėtų sumokėti mokesčius nuo tokio turto nominalių kainų skirtumo? (Visuotinis turto perkainavimo ir neekvivalentinių mainų pagautės mokestis)
Kita sutartinės teisės neekvivalentinių mainų grimasa - darbo sutartis, kai už įsipareigojimą dirbti dar nežinia kokį ir kiek pastangų ir/ar kvalifikacijos iš tikrųjų pareikalausiantį darbą (fjūčerinė sutartis!), tau pažadamas fiksuotas, dažniausiai minimalus, atlygis. Koks protingas žmogus dirbs visa jėga ir iš širdies už grašius, net ir pakankamai didelius? Čia tik lenktyniaujama, kas ką apgaus. Viena kuri nors sutarties pusių, dažniausiai stiprioji - "darbdavio" pusė, būtinai laimi, bet pralaimime visi, nes gamyba ir ūkis merdi.
Toks darbuotojų išnaudojimas slopina jų suinteresuotumą dirbti visa jėga, o verslininkams leidžia gauti užsibrėžtus pelnus minimaliai investuojant į inovacijas ir naujausias technologijas. Kam reikalingas verslas, siekiantis pelno vergovinės ar feodalinės gamybos būdais? O Kubiliaus vyriausybė gina tokį neefektyvų "smulkų verslą", nes bijo, kad jo bankrotas dar labiau sumažins valstybės biudžeto pajamas. Bet juk tai - ekonominis aklumas, siekis išgyventi bet kokiomis priemonėmis ir nieko nekeisti. O gal tai yra kieno nors užsakymas vyriausybei, kuri atlieka tik marionetės vaidmenį?
Verslas, skirtingai nei samdomieji, gyvena pagal plūdės principą - jis investuoja tik ten ir tik tiek, kad lengviausiu būdu gautų pelną, nes visada turi pasirinkimą. Jis gali nieko nedaryti, turto išgyventi jam visada pakaks. O samdomajam reikia valgyti ir maitinti savo vaikus, čia pasirinkimo jis neturi… Jei verslo niekas neverčia investuoti, jis ir neinvestuos. O pelnas yra tai, kas lieka iš pajamų atėmus sąnaudas, tame tarpe samdomo darbo kaštus. Jei valstybė, deklaruojanti, kad vykdo rinkos ekonomikos politiką, leidžia visų prekių kainas nustatyti rinkai, o samdomo darbo kainą dirbtinai laiko tris kartus mažesnę nei ES rinkoje, tai verslas niekada neinvestuos į modernias technologijas, jis nori jaustis vergvaldžiu ar feodalu. Suprantama, lipdama iš krizės vyriausybė taip nori padidinti eksportuojančios pramonės konkurencingumą ir biudžeto pajamas bei stabdyti infliaciją, bet šitaip smukdoma ir vegetuoja vidaus vartojimo rinka, bei smulkus bet inovatyvus verslas. Tikra samdomo darbo rinkos kaina be abejonės pradžioje didintų nedarbo mastus, bet leistų samdomiems darbuotojams pradėti kaupti ir investuoti, tame tarpe ir į savo verslą, ir taip palaipsniui užleisti savo darbo vietas, mažiau versliems bedarbiams. Tai be abejonės išjudintų vartojimą ir vidaus rinką, bei didintų biudžeto pajamas, padėtų eksportuojančiai pramonei rasti vertų partnerių šalies viduje.
Ar valdžioje atsiras sveikų jėgų užkirsti kelią tokiai "tvarkai"? Jei ne, tai tik masinė evakuacija iš Lietuvos mus išgelbės. O gal valdžioje tik ko laborantai, laborantai ir intrigantai? Čia 100 litų prie minimalios algos ir/ar neapmokestinamo minimumo neatsipirksi. (Darbo rinkos kainą labai paprasta sureguliuoti įvedant papildomą solidarumo mokestį darbdaviams, proporcingą tikros įmonės darbo kainos skirtumui nuo vidutinės tokio pat darbo rinkos kainos. Pradžioje šio mokesčio tarifas gali būti nedidelis, o priklausomai nuo rezultatų ir jų kitimo, galima artėti prie optimalaus tarifo, taip priartinant darbo kainą prie vidurkio Lietuvoje, po to regione, galiausiai ES rinkoje.) Ekonomika gydoma, taip pat, kaip atrandama Amerika. Čia kiaušinio nepastatysi ant smaigalio jį ritinėdamas, čia reikia, kaip Kolumbui, nebijoti sulaužyti pašvinkusios ekonomikos kiaušinio lukštą, kad ją tinkamai pastatytum. Ir nebijoti, kad pradžioje pasklis ne koks kvapelis. Amerika yra ir neišnyks. O ar bus klestinti Lietuvos ekonomika ir Valstybė?
Valdžia (net ir atstovaujamoji valdžia!) sveiksta tik tada, kai nebeturi ko valdyti - nebeturi ką drožti…
****************
Šias mintis buvau pasiūlęs 2011.05.09 "Žinių radijo" skilčiai Pasiūlymai valdžiai, bet jie, matyt, negavo leidimo skelbti, todėl kantriai laukęs ir kiek praplėtęs skelbiu jas savo tinklaraštyje. Tai irgi vienas iš valdžios bei verslo krizės požymių. Tai ką darysim?
Antradienis
2011-06-21 12:14
Sekmadienis
2012-06-10 17:52
Sekmadienis
2012-06-10 17:53
 Gegužė 2013 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
