Nežinau, ar čia tas baisus dalykas iš k…. raidės, ar kas lėmė, kad mes visai ėmėme prarasti pagarbą. Sau, kitam.. Jau susitaikiau, kad versle, viešose įstaigose, turguje bei dar daug kur pagarbos nėra, tačiau kai tai persiduoda meno, kultūros žmonėms, skauda širdį…

Nekantraudama šiemet laukiau Teatro dienos ir „Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonijos. Iš smalsumo, kas laimės, iš nuojautos, kad bus tikra, graži šventė, juk renginį režisuoja Anželika Cholina…

Nors mūsų kultūros grandų pasirodymai buvo nuostabūs, kaip viską sugadino neatidirbtos, nenuspėtos, nepagalvotos detalės ir kai kurie išsišokimai.

Minusas 1: O. Koršunovas=kiaulė

Neabejojame, mūsų režisierius Oskaras Koršunovas talentingas, bet dar aiškiau darosi, kad kažkas negerai su jo proto blaivumu…

Suprantu, staigmena buvo, kad metų režisieriumi tapo ne jis, nors tiek pat labai džiaugiuosi už Gintarą Varną, bet šitaip raukytis ir vaipytis, kad arogancija imtų plūsti net iš ausų, tai jau žinote…

Nors jo santykiai su moterimis labai „kitokie“ nei stereotipiškai yra įprasta, tai tikrai tylime, nieko nesakome, bet kai garbingo amžiaus moteris Galina Dauguvietytė po tokių gražių pagyrimų Oskarui, paliekama viduryje scenos ir vos paeidama bando nuo jos nulipti, tai jau žinote!

Oskaras sau nužygiuoja vienas į kėdę pasiimti visų bučinių iš kolegų…

Minusas 2: Kultūros ministras nejaučia saiko

Jeigu jau esi kultūros ministras, o Kultūros ministerija apdovanoja nusipelniusius teatro scenai, nereiškia, kad sau asmeniškai galima leisti tiesioginio eterio metu atsistoti vienam scenoje ir blevyzgoti, kiek daug buvo padaryta, kai aš patekau į sceną.

O jeigu jau kalbi, tai geriau eilėmis, juk ne į pokalbių laidą papuolėme, reikia nepamiršti, kur esi…

Minusas 3: A. Baukutė arba kvaila, arba tyčiojasi

Tarsi po spektaklio įžengusi į sceną ir nuaidėjus plojimams, A. Baukutė ištaria – „tiesiog laukiu pakartojimo.

Kultūrini žmonės iš pagarbos taip ir padaro, o netrukus paaiškėja, už ką.

„Gerbiami kolegos, aktoriai. Jūs pastebėjote, kad šioje salėje Teatro dienos proga daugiau iš Seimo. Tai rodo, kad teatras nenumirs. Neleisiu bent jau aš! Taip, be jokios abejonės“, - iškart paaiškina ji, tiesa, šis jos pasirodymas susilaukia tik švilpimų.

Bet nuo šiol žinosiu, nežinant žmonių reakcijos, reikia iš anksto paprašyti paploti.

Ir kaip galima paskelbiant, kad geriausia 2008-ųjų aktorė yra Rasa Samuolytė, jai linkėti: „Mano rankos stebuklingos ir gauna ne tik kryžių, bet ir vaidmenį keturiems metams“.

Neduok dieve tokios nelaimės tokiai nuostabiai aktorei! La Kultūros Ministerija linki jai dar ilgia mus džiuginti nuostabiais, tikrais, nuoširdžiais vaidmenimis scenoje.

Minusas 4: kam taip kankinti žmones, kad šie alpsta scenoje?

Žinoma, visko būna ir žmonės pasijunta blogai net scenoje. Gerbiu Marijų Žiedą, kad jis nualpęs ir greitai atsigavęs užkulisiuose, vėl pasirodė scenoje ir perskaitė tekstą. Didelė atsakomybė ir profesionalumas.

Tačiau kaip gali A. Cholina taip kankinti žmones, kad nemato, jog jiems reikia pavalgyti, atsipūsti.

„Šiandien visą dieną buvo labai daug darbo, įtampa ir aš iš visų labai daug reikalauja, dėl to gal taip gavosi“, - pareiškė ji po renginio.

Tai noriu paprašyti – duokite žmonėms atsikvėpti ir nerežisuokite viso renginio paskutinę dieną!

Minusas 5: ką scenoje veikė robotukės?

Liūdna buvo žiūrėti į juodai aprengtus modelius, kurios elgėsi kaip robotukai – atžygiuoja ir viską stengiasi padaryti pagal planą - palaukia, kol kas iš jų rankų paims apdovanojimus, tada toji, kuri laiko gėles, neša ir paduoda jas būtent ta puse, kaip suplanuota, tada kita prikiša mikrofoną žmogui prie veido.

Ir neduok dieve, kažkas ne taip… O jeigu kryžiaus teikėjas pamiršta, ką jam scenoje daryti? Visi stovi ir nejaukiai tyli. Pagalbininkės irgi, juk ne taip tartasi buvo…

Gėlių teikėja žino – tik ji ir niekas kitas negali įteikti raudonų rožių puokštės, o ji įduodama į kairę laureato ranką. O jeigu „suplanuotoji“ ranka jau užimta apdovanojimais? Vis tiek užkrauna pagal planą…

Darbas padarytas tvarkingai, moterys ramios. Tai gal kitą kartą vietoj lieknučių mergaičių pastatyti aktorius, kurie išsisuks iš bet kokios situacijos? Gal ir neatitiks grakštumo standartų, bet gi čia ne podiumas..

Daugiau nebevardinsiu, nes nuotaiką ir taip ilgam susigadinau…

Farsas – tinkamiausias ceremonijos apibūdinimas. Jeigu to ir buvo tikėtasi, tai sveikiname. O La Kultūros Ministerija tik norėjo pagarbos, padėkos mūsų teatro žmonėms, galbūt ne tokio išreklamuoto, labiau kamerinio, bet nuoširdaus vakaro…