Naršydama internetiniuose puslapiuose, vakar Facebook.com aptikau kiek neįprastą narį. Mano dėmesį sukaustė jo portretinė nuotrauka – pyragėlyje iškepta galva… Urr… šiurpu.. 

Pasirodo, tai – kraupiojo žmogžudžio Svynio Todo dienoraštis. Pramoniniame Rytų Londone aštriais barzdos skutimo peiliuko ašmenimis papjovęs apie 160 žmonių, kuriuos vėliau kepė ir siūlė kitiems valgyti, žymusis kirpėjas išsilaipino…. Klaipėdoje.

Išsilaipinęs  suvokė, kad pataikė ne į tą šalį, ne tuo laikmečiu, tačiau apsistojęs Vilniuje per patį Seimo "langų daužymo įkarštį ir seimūnų špygų rodymo įkarštį", buvo maloniai nustebintas ir sužavėtas agresija, riksmais, kraujais, neapykanta, nepagarba ir visomis kitomis žmogiškomis "negrožybėmis", apsidžiaugė. Pats pasislėpęs jų prisidėjo svaidydamas mėsos faršą.

Kaip supratau, patiko Svyniui lietuvių būdas ir jis nusprendė pasiūlyti mums savo paslaugas… kirpėjo… Palinkėkime vieni kitiems ramybės…

Jeigu manimi netikite ir tingite naršyti internete, štai įrodymas - du Lietuvoje „viešinčio“ Svynio Todo įrašai:

 

Ketvirtadienis, 19:10 Mano nuotykiai prasideda…

Pagaliau išsilaipinau. Užrašas sako „Sveiki atvykę į Švyturio šalį“. Keistas šitas uostas – čia nekvepia žuvim, o aludėje nepasitinka moterys, kurios būna meilios už pinigus.

Šlaistausi miesto gatvėmis. Vyrai čia vaikšto nuskustom barzdom, nors kirpyklose – vien moterys. Panašu, kad jos smailinasi kojų ir rankų nagus.

Vietiniai sako, kad vyrai geriau nesuras už „Gillette“. Kvailiai… Geriau už seną skutiklį, kuriuo galima iki mėsų nuskusti klientą, būti negali.

Jau žinau, kad pataikiau ne į savo šalį ir ne į savo laiką. Bet tokia smulkmena man tikrai nesutrukdys įvykdyti keršto plano.

Tik būtų gerai susirasti draugų… Gal kas norite su manimi draugauti? Jaučiu ypatingą simpatiją potencialiai bandelių mėsai ir esu tikra kompanijos siela. Galiu pralinksminti visus – ypač tuos, kuriems jau laikas skustis barzdą arba pasidaryti depiliaciją.

Antradienis, 14:05 Wonderful nightmare in Vilnius

_{Įvykiai prie Seimo rūmų. Svynio Todo piešinys.}

Penktadienį atvykau į kitą miestą – atrodo, kad pakliuvau kaip tik ten, kur norėjau. Čia tikra pasakų iš rūsio šalis!

Miesto centre kilo dūmai, šnypštė ir akis graužė dujos, žmonės svaidė akmenis, plytgalius, laužė suolus, keikėsi, svaiginosi, mėtėsi kiaušiniais ir drabstėsi purvais, kraujavo, rėkė iš skausmo… SWEEEET!

Aš pats nusipirkau faršo ir mėčiau į praeivius pasislėpęs už namo kampo. Vienam sviedžiau trijų kotletų dydžio gabalą ir pataikiau tiesiai į snukį!

Dar iš mušeikų kišenių pavyko pavogti visai neblogų įrankių savo skustuvų rinkiniui – durklą, nerūdijančio plieno kinžalą, aštriabriaunį kastetą, virtuvinį peilį ir kinietiškų bombioškių. Savo būsimiems klientams galėsiu pasiūlyti ypač įvairiapusiškas paslaugas.

Einu ieškot jaukaus apipelijusio rūsio su žiurkėmis savo naujai kirpyklai!

 

Tai va…

Atkeliavęs senojo, pramone dvokiančio Londono, kurio gatvėse virė prekyba ir gyveno daugybė žmonių, Svynis Todas iš „rafinuoto džentelmeno“ tapo šiuolaikišku žmogumi, save pristatančiu net interneto portaluose.

Puiki transformacija, žaidimas su laikais, kurią pradėjo režisierė Dalia Ibelhauptaitė, vasario 19 d. pristatysianti miuziklą "Svynis Todas: Demonas kirpėjas". Sena istorija, šią žiaurią žmogystą atvesdinusi į muziejus, vaikų pasakas, filmus ir teatrus, įgauna naują veidą.

Štai kaip ją suvaidino patys „bohemiečiai“: Dalia Ibelhauptaitė, Gintaras Rinkevičius ir Juozas Statkevičius. Argi tai ne nuostabiai kraupu?

 

 

Paveikta neskanios, bet efektingos  reklamos, nuoširdžiai laukiu tęsinio,

La Kultūros Ministerija

 

_{Didžiojo Maskvos teatro baleto trupės programa.  A.Solomino nuotr.}

Iš patirties žinau, kad menininkai - šiek tiek jautresnės sielos žmonės, kuriems labai svarbus santykis su žiūrovu, klausytoju, jo meno vertintoju, nesvarbu, koks jis bebūtų – meno žinovas ar nesusipratęs stebėtojas.

Nieko nepagalvokite, nevadinu savęs meno žinove, greičiau – stebėtoja, tačiau besidominčia. Bandau užčiuopti įdomius meno akcentus, o, galbūt, vėliau, atsiras ir gilesnės įžvalgos

Neseniai Lietuvoje viešėjo Didžiojo Maskvos teatro baleto trupė su ne tik Rusijoje, bet ir už jos ribų garsiais baleto artistais.

Vieną iš stipriausių pasaulyje turinčios šalies baleto mokyklų auklėtiniai čia atvyko ne pasirodyti Lietuvos publikai, o tik vieno verslininko V.R. banko darbuotojams ir kviestiniams svečiams, skubotai vadinamiems „elitu“ (kas tas „elitas“ – jau kito komentaro tema).

Kad minėtieji žiūrovai neužmigtų, Maskvos Didžiojo teatro baleto trupės vadovas Genadijus Janinas nusprendė programą „supaprastinti“ ir pasirodymus sudarė iš didžiausio pasisekimo susilaukusių baleto spektaklių – „Spragtukas“, „Gulbių ežeras“, „Bolero“, „Pikų dama“, „Spartakas“ bei kitų.

„Kad publika neužmigtų“, - juokavo latvių kilmės baleto artistė Ilzė Liepa.

Ir I. Liepa, ir garsiausia Rusijos baleto žvaigždė Nikolajus Ciskaridzė pritarė, kad yra didžiulis skirtumas, kam šoki, tačiau didžiausias iššūkis, anot I. Liepos, ir yra pavergti jų širdis ir priversti žavėtis.

Taigi, sėdžiu paskutinėje Operos ir baleto teatro balkono eilėje ir per kėdės kraštą stebiu reginį – vienas po kito parodomi gražiausi populiariausių spektaklių pasirodymai. Skamba plojimai. Skystoki, drįstu teigti. Šiek tiek įsibėgėjus vakarui – sustiprėja, tarsi bangos – tai stipriau, tai tyliau ima banguoti. Dar baleto artistams nepasitraukus iš scenos, vėl greitai stoja mirtina tyla.

Netrukus žiūrovai randa smagią atrakciją – baleto artistui darant sudėtingus numerius, jie ima visi į taktą ploti, tarsi tai būtų užstalės daina. Taip pat jie ploja Svetlanai Zacharovai bei Andrejui Merkujevui, Ilzei Liepai ir Nikolajui Ciskaridzei, taip pat ir Natalijai Osipovai bei Ivanui Vasiljevui.

Vėl kitas pasirodymas, vėl tylu, įtampa didėja, artistų šokimas sunkėja, vėl publika įsismagina ir vėl visi muša į taktą taip, kad išties darosi „linksma“. Visi kartu smagiai linksminasi. Publika neužmigo, tikslas kaip ir pasiektas.

Tačiau visai nelinksma pasidarė, kai į sceną nusilenkti atėjus visiems artistams buvo pristatytas kiekvienas atskirai, vienas iš garsiausių ir geriausių Rusijos artistų Nikolajus Ciskaridzė ne tik nesusilaukė daugiausiai plojimu (esu tikra, kad Maskvoje tai – neįmanomas reginys), bet ir buvo pamirštas vakaro vedėjų.

Vėliau sutiktas šventės svečias paklaus – ar lietuviai nesupranta meno, ar ne jis jiems nepatiko,ar jie jo nepažįsta?

Neaišku, kas virė baleto artisto širdyje, bet esu tikra, jis puikiai suprato, kad vyksta šokti užsakytame vakare, nors tokių užsakymų šis teatras nepropaguoja (bent jau taip tikino vienas iš jo atstovų).

Galiausiai išeini iš vieno iš garsiausių pasaulio teatrų pasirodymo ir kažkaip negera širdyje. Kažkas ne taip… Kažko pritrūko, nors menininkai gi tie patys, juk šiuos pastatymus jie atlieka su tokia pačia energija ir savo teatre…

Netrukus kyla dar vienas klausimas, ar užsakytas ir supaprastintas menas – vis tas pats menas?

Suabejojusi La Kultūros Ministerija

_{Didžiojo Maskvos teatro baleto trupės programa.  A.Solomino nuotr.}

 

La Poverina, skaitmeninė litografija. Ninos Bondeson darbas.

Sausio 23 d. (penktadienį) 17 val. Baroti galerijoje duris atvers Vilniaus grafikos meno centro kuruojama švedų menininkės Ninos Bondeson grafikos darbų paroda.

 

Švedų menininkė Nina Bondeson 1988 m. baigė grafikos studijas Karališkoje dailės akademijoje, Stokholme. 2000 m. – dailės ir naujųjų medijų studijas Göteborgo universitete. 1989 – 2007 m. surengė personalines parodas ir dalyvavo grupinėse parodose Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Meksikoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Čekijoje, Zambijoje.

 

Paroda „Sinjoros Canedottos daiktų tvarka“ – pirmasis menininkės prisistatymas lietuviškai auditorijai. Ekspozicijoje pristatomi iki 2005 m. sukurti grafikos darbai.

 

Daugiausiai tai itin pamėgtų dviejų grafikos technikų – skaitmeninės grafikos ir litografijos – kompozicijos, itin stebinančios siurrealistine dvasia. 2008 m. liepą ši Ninos Bondeson darbų kolekcija eksponuota Vilniaus grafikos meno centre.

 

Ninos Bondeson darbų paroda Baroti galerijoje veiks iki vasario 12 d.

 

 

_{Corbis nuotr.} 

Pailsėję nuo Naujametinio šurmulio ir vėl įsisukę į kasdienius rūpesčius, jau esame pasiruošę naujiems pojūčiams, spalvoms, garsams ir reginiams. Antroji sausio pusė mums išties bus dosni ir pakvies į ne vieną teatro premjerą.

 

R.Tuminas vėl ėmėsi A. Čechovo „Žuvėdros“

Pirmiausia norėčiau apžvelgti ilgai lauktą šiuo metu visą energiją Maskvos „Sovremennik" teatrui energiją liejančio Rimo Tumino spektaklį pagal Antono Čechovo kūrinį „Žuvėdra“.

1993 metais pristatęs „Žuvėdrą“ Islandijos nacionaliniame teatre Reikjavike ir gavęs Islandijos nacionalinę premiją, o 2001 m. - Škotijoje, Dandi miesto teatre, jis vėl ėmėsi naujo pastatymo. Šį kartą – su savo studentais, studijuojančiais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Kaip ir kitose A. Čechovo pjesėse, šioje labai svarbi ansambliška skirtingų charakterių plėtotė. Skirtingai nuo XIX a. pabaigoje populiarių melodramų, ryžtingi personažų veiksmai vyksta ne scenoje, bet užkulisiuose, pavyzdžiui, Konstantino mėginimas nusižudyti. Veikėjai kalba užuominomis - tai vienas pirmųjų potekstės teatro pavyzdžių.

 

„Žmogus iš La Mančos“ - apie tikėjimą ir tiesą

Sausio 24, 25 ir 31 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus pakvies į nuotaikingo Dale‘o Wassermano, Joe Dariono ir Mitcho Leigh miuziklo „Žmogus iš La Mančos” premjerą, kurio režisierius - Adolfas Večerskis.

Kūrinys parašytas Don Kichoto tema – šis personažas iš to paties pavadinimo Miguelio de Cervanteso Saavedra’os (Migelio Servanteso) romano „Don Kichotas“ gyvuoja daugiau 400 metų. Miuziklas, kurio premjera įvyko Brodvėjuje 1965-aisias, buvo parodytas 2328 kartus ir pelnė penkis prestižinius „Tony“ apdovanojimus.

_{Miuziklas „Žmogus iš La Mančos“. D.Matvejevo nuotr.}

„Man Don Kichotas įdomus kaip idėja žmogaus, kuris negali išsakyti tikrosios tiesos, nes aplinka nenori jos girdėti. Aplinka kiekvieną tokį Don Kichotą, kas jis šiandien bebūtų – ar šiuolaikinis mokytojas, gydytojas, menininkas – spaudžia jį į kampą ir sako: „Nešnekėk ir daryk taip, kaip visi daro, tuomet viskas bus gerai“. Aš tuo netikiu. Dabartinis mūsų gyvenimas reikalauja atsigręžti ir rasti meilės sau, nes meilė sau pagimdo meilę savo artimui, kaip Biblijoje. Šiandien paniekinti prigimtiniai, šventi dalykai, todėl tenka grąžinti tą laiką, kuriame buvo Don Kichotas – tikėjimas ir tiesa, - apie naujo spektaklio sumanymą yra pasakęs režisierius Adolfas Večerskis.

Miuzikle sudainuos ne vienas žinomas žmogus - Česlovas Gabalis, Inga Jankauskaitė, Vaida Genytė ir Marius Jampolskis.

 

Spektaklis visiems, nuo 5 metų

Spektaklį šeimai „Permainų medis“ sausio 17 d. 12 val. Lietuvos rusų dramos teatre pristatys jaunosios kartos režisierius Antanas Gluskinas.

„Šis spektaklis apie paprastus, bet svarbius mums dalykus, – savo mintimis dalinasi režisierius, -kiekvienas žmogus turi šansą, galimybę pakeisti savo gyvenimą, savo elgesį. Mes kiekvieną dieną galime būti gerai nusiteikę arba pyktis su savo artimaisiais ir vėl su jais taikytis. Todėl pjesė ir vadinasi ,,Permainų medis“ - tai yra galimybė permainoms“.

Veiksmas vyksta Indijoje, kuri vaizduojama lyg pasakiška vieta, kur susipina daug kultūrų ir religijų. Veiksmas vyksta prie stebuklingo medžio, kurio vaisių suvalgius galima pavirsti į kitą būtybę. Jei vaisių suvalgo demonas, jis pavirsta gyvuliu, jei žmogus – tai angelu ir panašiai. Valgydami tuos permainų medžio vaisius jie keičia savo gyvenimą, jiems suteikiama galimybę tapti geresniems.

Dainų spektaklyje bus, tačiau tai ne muzikinė pasaka. Visos dainelės išdėliotos, įpintos į veiksmą. Visa muzika atliekama gyvai.

Marguerite Duras muzika

Į premjerinį spektaklį „Muzika 2“ sausio 23, 24 d. 18 val. Meno forte kviečia Povilas Budrys, Viktorija Kuodytė ir Audronis Liuga. Tai – bendras aktorių darbas.

Pjesę „Muzika“ Marguerite Duras sukūrė Britų televizijos užsakymu septintajame dešimtmetyje. Po dvidešimties metų ji parašė antrąjį pjesės veiksmą ir visą pjesę pavadino „Muzika antroji“.

Pjesėje „Muzika antroji“ vaizduojamas dviejų vienas kitą kažkada mylėjusių žmonių susitikimas. Po trejų išsiskyrimo metų jie atvyksta į tą patį miestą, kuriame gyveno, kad užbaigtų teisinius skyrybų formalumus ir „beveik netyčia“ ateina į tą patį viešbutį paskutinį kartą pamatyti vienas kitą…

Spektaklis „Muzika 2“ – tai bandymas įsiklausyti į aktoriaus vidinę muziką. Tai – jausmų ir minčių tiesos paieškos, mezgant intymų dialogą su savimi, partneriu ir žiūrovu. Aktoriai yra šalia žiūrovų, o jų vaidmenys – tai gyvenimo atspindžiai, nušviečiantys trumpą susitikimą.

Taip pat svarbu

Sausio 16 d. penktadienį, 18.30 val. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“ skiria dirigentui Jonui Aleksai atminti. Prieš spektaklį, 17.30 val. teatro Raudonojoje foje kviečiame į minėjimą, pagerbti šios iškilios asmenybės atminimą. Netekome jo jau beveik prieš ketverius metus, o šių metų sausį būtume šventę jo 70-mečio jubiliejų.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sausio 9 d. balete „Don Kichotas” ir sausio 30 d. balete „Bajaderė” pagrindinius vaidmenis šoks Anastasija ir Denis Matvijenko, šokėjų pora iš Sankt Peterburgo, gastroliuojanti viso pasaulio didžiosiose baleto scenose, turinti savo gerbėjų ratą tiek Sankt Peterburge, tiek Ukrainoje, tiek visoje Europoje. Šiuo metu abu yra Sankt Peterburgo Michailovo operos ir baleto teatro pagrindiniai solistai.

Negaliu nepridurti, kad šį sausį turime paskutinę galimybę išvysti kai kuriuos spektaklius Kauno valstybinio dramos teatro Didžiojoje scenoje, kuri, žadama, bus rekonstruojama apie du metus. Ta proga ir taikoma 30 proc. nuolaida.

 

Štai kokie spektakliai dar mūsų laukia:

_{Arthur Miller „Visi mano sūnūs“ (rež. Jonas Vaitkus) 13d. 18 val.}

_{Nikolaj Erdman „Savižudis“ (rež. Agnius Jankevičius) 16 d. 18 val.}

_{Marius Macevicius „Antoskos Kartoškos“ 17 d. 19 val.}

_{Keturakio „Amerika pirtyje“ (rež. Valdas Lencevičius) 18d. 18 val.}

_{Beirutas. Corbis nuotr.}

Kol mes visi koneveikiame savo Lietuvėlę, burnodami ant valdžios, milžiniškų kainų, nenustojančio lyti lietaus ir apsiniaukusio dangaus, duobėtų kelių, piktų veidų ir daugybės kitų kažkam, atrodytų, labai svarbių dalykų, yra pasaulyje žmonių, liejančių ašaras, kad dar galėtų čia sugrįžti.

Vienas mano geras draugas, Lietuvoje pragyvenęs daugybę metų ir šiuo metu sugrįžęs į savo tėvynę Libaną, atsiuntė odę Lietuvai, kurią nevalia būtų įgrūsti į dar vieną kompiuterio archyvą ir pamiršti. Gal perskaitę ir mes rasime keletą mūsų šalies privalumų?

Tik patikslinu, kad jis yra gydytojas, ne poetas , todėl teko šiek tiek paredaguoti klaidas, o skiltį apie moteris pasilikti tik draugų žinioje. Nepyk, Armando, ir ačiū už odę.

Pasiilgau, Lietuva!

Negaliu patikėti, kad tiek mėnesių praėjo,

Nei vienos dienos apie Lietuvą nešnekėjau.

Taip gera ten yra…

Buti, gyventi, jausti, draugauti, šokti, juoktis ir verkti..

Atiduočiau viską, kad gyvenčiau ten dar kartą

Tarp tų,

Kurie buvo arčiau manęs nei šeimos nariai.

Tie, kuriuos vardinu tikrais mano draugais

Važiuodavom į visas puses

Į klubus, „tūsus“, miškus, jūrą ir upes

Man čia bloga, nepaisant, sveikas esu.

Lietuvoje geriau net jei vaikštanti trauma visada būčiau

Ten Mamontovas, Egliukai, Kadagių slėnis

Ten Laisvės Alėja, Kaunas ir Kalėdų senis

Ten gera, ten, kur lyja lietus

Ten gera, geriau nebus..

Ten miško uogų pyragas, ten „RyRalio“

Ten ta vietelė, kurią vadinu namais

Ten visaip „faina“ kiekvieną dieną

Ten gera netgi jei „marozų“ pilna

Čia?…

Čia sužinojau, kas yra tikri „lūzeriai“

Kaimiečiai, nemokantys nieko

Daugiau nei apie kukurūzus nešneka

Čia - vieta, kur laimė laikinai miršta

Kur šypsena pasikeičia, mirtinai sužeista

Čia žmones klausia tik kada vesiu

Kada tos vestuvės bus, kada tą žmoną rasiu?

Čia tik oras yra „fainas“,

Ne jums…

Nes žinau - per karšta jums čia, per liūdna

Kai žmonės kasdien klausia, ar reikia pieno?

Čia pilna karvių š…, laukinių šunų

Čia taip man sunku,

Tarsi į širdį man įdūrė vinis

Lietuva, kur lietus lyja, kur mėlynas dangus

Kur daug arbatos

Ten boružėlės gražios ir skanios varškės

O čia sumaišo boružėlės su braškėmis

Intelektas neranda čia vietos gyventi

Nes žmonėms svarbiausia valgyti karvę, avį arba antį

O mano draugai, kaip jūsų pasiilgau,

Apie jus galvoju visada,

Kai einu, kai sėdžiu, prieš miegą ir kai valgau

Kai Mamontovą klausau, dainuojantį apie paskutinį traukinį

Kai „RyRalio“ dainos groja

O Lietuva, kiek kartų pirmyn mano mintyse esi minima.

Jau koką valandą verkiu rašant tą poemą

Tikiuosi vėl susitiksim, kai varysiu ten kažkurią žiemą

Geriau man nebeverkt, baigt poemą ir varyt rūkyti kaljaną

Geriausias dalykas, kurį radau šalyje, pasivadinusia Libanas.

Armando

 

 

_{Beirutas. Corbis nuotr.}

Nors ir paknopstom, su kontraversiškais vertinimais, vis dėlto, prasidėjo „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” metai. Daug šurmulio, žinoma, ne dėl nieko – kai kurie projekto vadovų sprendimai sukelia pyktį, abejones ir daugybę neatsakytų klausimų.

Neviltį kelia ir neseniai atskriejusi naujiena, kad į kultūros sostinę patekti iš didžiausių Europos sostinių, pavyzdžiui, Briuselio ar Berlyno, teks per Rygą.

Bet šiek tiek pamiršę nepasitenkinimus, apsidairykime, kad kai ko nepelnytai nepražiopsotume. Juk žadama, kad šiais metais mūsų laukia ypatingi metai, kupini daugybės garsių menininkų parodų, koncertų, spektaklių ir projektų.

Taigi, ką po fejerverkais ir muzikos nutviekstos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” įžangos mums dar šį sausį žada „Kultūros sostinės 2009“?

Įkvėpta jaunatviško maksimalizmo, pasiraitoju rankoves ir skubu šiais metais jus informuoti apie įdomiausius šių metų kultūrinius įvykius, žinoma, nebūtinai susijusius tik su „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” programa.

O kol kas trumpai apžvelgsiu, ką būtent ji mums žada sausį? Ir štai ką randu – mūsų laukia keletas įdomių renginių:

N. Pirosmani paroda

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje jau veikia garsiojo Gruzijos dailininko Niko Pirosmanišvili (Pirosmani) paroda „Pirosmani“.

Jeigu ir neteko susipažinti su šio menininko kūryba, greičiausiai girdėjote Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Pirosmani, Pirosmani", kurį šis pastatė dar 1981 metais Jaunimo teatre.

Parodoje galima pamatyti 35 svarbiausius jo tapybos darbus, kurie aprodo visą dailininko kūrybą, štai keletas iš jų:

_{N.Pirosmani Ortačalo gražuolė (diptiko dalis)}

_{N.Pirosmani. „Berniukas ant asiliuko“}

_{N.Pirosmani "Piknikas"}

Daugiau menininko darbų galite pamatyti virtualioje parodoje http://www.ldm.lt/VPG/Pirosmani_vp_1.htm

 

Smuikų mėgėjams

9-15 dienomis į Lietuvos nacionalinę filharmoniją pakvies projektas „Hommage a Heifetz“, kuris ne tik po keturių metų pertraukos grąžins mums Lietuvos ir užsienio jaunųjų smuikininkų Jascho Heifetzo konkursą, bet ir pažindins su Vilniaus daugiakultūrinėmis tradicijomis ir Lietuvoje prieglobstį radusių kitų tautybių menininkais.

Sausio 9 d. „Europos koncertas“. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, solistai.
Sausio 9–15 d. Tarptautinis Jaszos Heifetzo smuikininkų konkursas.
Sausio 13 d. koncertas „Hommage à Heifetz“. Dalyvauja orkestras „Kremerata Baltica“, solistas ir dirigentas Gidonas Kremeris.

 

Svečiuosis legendinė Comédie Française 

29-30 d. į Vilniuje savo kūrybą pristatys legendinio teatro iš Prancūzijos Comédie Française trupė su dviejų spektaklių programa. Nacionalinio dramos teatre ji suvaidins du spektaklius: šiuolaikinio italų dramaturgo Spiro Scimonės „Fiestą“ (režisierius - Galin Stoev (Belgija) ir Jeano Baptiste‘o Moliere‘o „Juokingąsias pamaivas“ (režisierius - Danas Jemmettas (Didžioji Britanija).

_{Comédie-Française spektaklis „Juokingosios pamaivos“. Autorius: © Brigitte Enguerand}

_{Comédie-Française spektaklis „Fiesta“. Autorius: © Brigitte Enguerand}

Pažintis su Helsinkiu

Žvelgiu toliau… Nuo sausio 14 dienos prasideda metus truksiantis projektas „ARTscape/MENOrama“. Kiekvieną mėnesį galerijoje „Vartai“, kino teatre „Skalvija“ ir Vilniaus mokytojų namuose bus pristatomi esamų ir būsimų Europos kultūros sostinių vaizduojamojo meno, muzikos ir kino kūrėjai.

Pirmasis mėnuo dedikuojamas Suomijos sostinės Helsinkio (2000) pristatymui: Dailė - Skundų choras; Eemil Karila, Aurora Reinhard; Džiazas - Miko Innanen & Innkvisitio; Kinas - Aku Louhimies filmai.

Hm… Kada ir kaip į juos patekti, kol kas neskelbiama, bet per savaitę, tikiuosi, viskas turėtų paaiškėti. O jūs vis pasitikrinkite oficialiame „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” tinklalapyje kulturagyvai.lt

Tai tiek kol kas žinių, ramiai pradedame „Kultūros sostinės 2009" sausį (apie Naujųjų sutiktuves šį kartą nekalbu), bet nekantriai laukiame, kol viskas įsivažiuos.

Pažadu viską stebėti ir jus informuoti, jūs taip pat nesnauskite ir man praneškite.

Jūsų La Kultūros Ministerija

P.S.: Pamiršau paminėti, kad gryno oro mėgėjai vis dar turi galimybę iš spintų traukti apdulkėjusias pačiūžas ir išbandyti jas Vilniaus Rotušėje išlietoje čiuožykloje.

Po žvaigždžių atidarymo koncerto, šventė šį kartą laukia vaikų. Sausio 11 ir 18 d. 17 val. čia vyks „Ledo pasaka", o sausio 31 d. 13 val. vaikų dailiojo čiuožimo konkursas.