JONO BRAGOS blog’as 2010 03 09

Kai turi galimybę kovo menesį Turkijoje pagulėti prie baseino ir pasilepinti dar ne dažnos, bet jau pakankamai kaitrios saulės spinduliais, nesinori galvoti apie tai, kad Lietuvoje vis dar šalta ir be galo daug sniego. Bet Lietuvos futbolo teisejų stovykla Turkijoje jau eina į pabaigą ir, nori to ar ne, vis dažniau mintimis grižtame į gimtinę.

            Teisėjai surengė stovyklą čia jau ketvirtus metus iš eilės ir pagal praleistą  čia dienų skaičių, pagal teisėjautų rungtynių skaičių, o taip pat pagal pasirengimo sezonui lygį, manau, kad šis pasirengimo laikotarpis buvo geriausias. Ar iš tikro taip - greitai sužinosime. Kovo pabaigoje tikriausiai prasidės Lietuvos čempionatas ir mes turetume neapvilti. Per dvi savaites 36 futbolo teisėjai ir asistentai suteisėjaus Turkijoje apie 40 rungtyniu. Tai būtu neįmanomas dalykas pas mus, bet cia, Antalijos regione, kur yra apie 70 futbolo aikščių, kurios visos turi apšvietima, o apie ketvirtadalis ir nedideles tribūnas žiūrovams ir kur per sezoną, atvykdamos ir vel išvykdamos,  apsilanko iš įvairių šalių,  apie 700 futbolo komandų, tai yra normalus dalykas. Reikia pasakyti, kad tai yra ir labai geras biznis šiuo metu turizmo kompanijoms ir viešbučiams, kol dar poilsiaujančių turistų skaičius yra ribotas.

            Lietuvos teisejai apsistojo Vera Mare viešbutyje netoli Beleko. Viešbutis yra keturiųų zvaigždučių lygio, kuriuo esame patenkinti, kadangi laiko poilsiui turime nelabai daug. Dieną rungtynės, o vakare ir sekančios dienos rytą rungtynių analizė ir truputis teorijos, kadangi pries išvyką į Turkiją turėjome su FIFA pagalba surengtą teorijos seminara, kuri vedė Valentinas Ivanovas. To seminaro tęsinys – praktika. Bandome patikrinti visus, kiek įmanoma pagal gaunamų rungtynių skaicių, teisėjus ir asistentus, kurie yra pretendentai teisėjauti A lygoje šiame sezone. Turime galimybę patikrinti ir netolimoje ateityje galimus A lygos aikštes teisėjus. Vienas is ju Donatas Rumšas is Palangos turėjo galimybe pasirodyti gal būt pačiose sunkiausiose parengiamojo laikotarpio rungtynėse, kur susitiko Rusijos I lygos komanda Vladivostoko “LUČ” ir Ukrainos A lygos komanda, kuri pateko į Ukrainos taurės pusfinalį – “VOLYNJ”. Jaunas vaikinas iš Palangos tikriausiai net nesapnavo apie tokias rungtynes. Neįsileisiu į pernelyg didelius komentarus, bet pasakysiu, kad rungtynių metu treneriai ant suolelio nešokinėjo, kaip bepročiai, o po rungtynių. D. Rumšas sulaukė padėkos iš abiejų trenerių. Kalbant apie trenerius, o taip pat ir žaidėjus ,reikia pasakyti, kad Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos profesionalus klubai, nekalbant apie Švedijos ir Norvegijos klubų trenerius ir žaidėjus, yra labai stipriai yra pažengę į priekį futbolo kultūros atžvilgiu. Manau, kad nuo futbolo kultūros, nuo supratimo vieni kitiems, prasideda dideli dalykai. Kai po rungtynių klausdavome trenerių nuomones apie teisėjavimą, dažniausiai jie atsakydavo, kad jie užsiima savo problemomis, o teisėjavimas buvo geras arba labai geras. Reikia pasakyti, kad labai dažnai girdėjome, kad teisėjavimas buvo labai geras. Kai į vienerias rungtynes per klaida atvyko ir vietinė teisėjų brigada, Rusijos I lygos komandos treneris iš karto pareiškė, kad turkai tikrai čia neteisėjaus. Jau praeitais metais Miša, žmogus, kuris rūpinasi mūsų aprūpinimu rungtynėmis, pasakė, kad jums atvykus aš galiu nebijoti vakare neišjungti telefono belaukdamas blogų atsiliepimų apie teisėjavimą.

Stengiasi visi , pradedant jaunais ir baigiant patyrusiais, teisėjai.

Turime pilną išlaikymą, kitaip tariant geriam ir valgom kiek lenda, tačiau neteko vadovams pastebėti režimo laužymo atvejų. Tačiau atsirado viršsvorio problema, apie kurią pasakėme Sauliui Atmanavičiui ir Viktorui Chileckiui. Seminaro vadovų nuomone jau seniai praėjo tie laikai, kai A lygoje teisėjavo “bombonešiai”. Reikia pasistengti, kad jų nebebūtu.  Kiekvieną rytą einame į mankštą, kas taip pat veikia drausminančiai. Mankštas veda nepamainomas mankštų specialistas Gercas Žakas. Daugelis maudomės jūroje. Vanduo apie šešiolika – aštuoniolika laipsnių. Atsistatymui yra pirtis, o joje baseinas. Jame vandens temperatūra dvidešimt šeši laipsniai.

            Iš vadovų paminėjau G.Žaka. Be jo dar dirba Turkijoje Sergejus Sliva, Gintautas Ratkevičius, Vitalijus Kazlauskas, Saulius Stankūnas, Algimantas Sakavičius, Algimantas Galminas, Alius Lungys, Rimas Bukartas. G. Ratkevičius yra didelis maudynių jūroje mylėtojas ir siekia, kad kiekvienas teisėjas grįžtu į namus daugiau užgrūdintas. Labai didelį krūvį neša V.Kazlauskas, kuris filmuoja rungtynes.  Pasitaiko, kad per dieną reikia filmuoti netgi dvi rungtynes. Tačiau jis tai daro su entuziazmu. Šiek tiek prigeso jo entuziazmas, kai sužinojo, kad profesionalus operatorius klube uždirba apie du tūkstančius Eurų. Pažadėjome jam papildomą lėkštę sriubos ir Vitalijus apsiramino. Jūs tikriausiai suprantate, kad juokauju. Teisėjai be humoro prapultu.

            Jeigu rimtai, tai reikia pasakyti, kad mūsų akimis didelę pažangą per trumpą laiką kaip teisėjas padarė Jurijus Paškovskis, kuris be kitų mūsų geriausių arbitrų jau užsitikrino vietą A lygoje.

            Galima būtu kalbėti labai daug. Gerų dalyku yra žymiai daugiau negu blogų, bet nesinori prisikalbėti. Tikiuos greitai patys pamatysite. Mes visi laukiame čempionato pradžios. Norime, kad jis būtu įdomus ir nenuspėjamas. Juk tai mūsų šalies futbolo čempionatas. Man tai norisi, kad jam pasibaigus futbolo treneriai, sirgaliai pasakytu – vis tik kaip gerai, kad pas mus šalyje neteisėjauja “turkai”.

Su pagarba visiems,

Jonas Braga