Corbis nuotr.

Žinok, aš nebesu garbanota blondinė, ne kasdien šypsausi iš savo automobilio kitiems vairuotojams kamščiuose (nes paprasčiausiai kartais pamirštu tai daryt), dabar labiausiai mėgstu gyvenimą po kaldra ir niekur nedingau. Srebiu kaip makaronus į save naujausius sužinojimus ir patyrimus, bet noriu juos pasilikti sau. Optimistiškai tikiu, kad mano vieno ryžio dydžio misija čia jau buvo sėkmingai įvykdyta.

Matyt, suaugau. Šiandien man jau nebereikia viešos skelbimų lentos, kurioje išdrįsčiau pasakyti tai, ko nedrįsau pasakyti kažkam į akis. Draugams darausi nebeįdomi, nes nebegeriu alkoholio ir labiausiai mėgstu leisti laiką ten, kur nuo stogų nekrenta plytos ir kai apkabina, pasimuistai tik tada, kai pritrūksti oro. Nes šiaip apie tai ir s … skaityti toliau >>

Corbis nuotr.

Paimk ir pagalvok, kiek svarbi Tau yra šiandien diena. Vien jau dėl to, kad tuoj ji bus “vakar”, o vakar buvo “rytoj”, todėl kad jos laukei arba ne, horoskopas išpranašavo milijoną, nusišypsojo policininkas arba perskaitei viduje dar kažkiek, o gal net ilgam, liksiančią knygą. Kiekvienos dienos svarba priklauso nuo požiūrio. Bet taip, vienos dienos būna vertesnės raudono markerio kalendoriuje už kitas. Kai kurios būna vertos net ir viso kalendoriaus.

Daugiausiai svarbiausių dienų metuose, matyt, turi pikti ir viskuo nepatenkinti žmonės. Pirmadienį jie piktinasi priešais sėdinčio kolegos kvepalais, antradienį – kažkieno kito parašyta knyga, trečiadienį – kamščiais gatvėse, ketvirtadienį – dulkėmis ore, penktadienį – … skaityti toliau >>

Nea, nepagalvok, nesu godi. Be to, atrodo, turiu viską, ko reikia kad būčiau labai labai laiminga. Aišku, kartais to neįvertinu, bet gyvenu ir mokausi. Kadangi savuoju turtu (aišku, ne visu) dalinuosi visai noriai, siūlau LMS turgelį: mainau šį turtą į kažkokį kitokį. Galbūt šypseną, galbūt bučkį per servetėlę, vėliavėlę su debesėliais, skanų namuose keptą mėlynių pyragą, šuniuką, Supermeno plakatą ar dar ką. Siūlyk viską, kas tik šaus į galvą, o po to žiūrėsim…

Beje, visu kuo garantuoju, kad autografai tikri ir autentiški (palyginau su tuo, kurį turiu iš praėjusių metų ant CD), todėl reikalas - laaaabai vertas dėmesio.  … skaityti toliau >>

Mano darbo langą iš kitos pusės apkibo kažkokie pavasariški gyvuliai ir gadina visą pavasarį rodydami man savo pilvus. Jie, atvirai sakau, negerina posavaitgalinės mano būsenos, kuri dar neatsigavo ir, sprendžiant iš tam tikrų manojo organizmo kaprizų, taip ir nežada atsigauti iki ketvirtadienio vakaro.

Kad visa tai lengviau iškentėčiau, turiu sugrįžti į laikotarpį, kuomet situacija buvo blogesnė. Labai nuoširdžiai tikiu, kad pasimurgdžius šūde tam tikri reikalai pagerėja iki tokio lygio, į kurį galima tiesiog nekreipti dėmesio. Taigi, savaitgalį sužinojau visai nemažai. Vienas svarbiausių – kad reikia atidžiai rinktis draugus, bet, kokius bepasirinktum, jiems padėti vis tiek yra smagu.

Antra – kad ir kiek daug miegotum, labiausiai … skaityti toliau >>

Corbis nuotr.

Atsiprašau visų kitų brangiųjų, bet pirmiausia linkėjimus šiandien turiu perduoti pajūriui, kur gyvena patys nuostabiausi mano pažįstami naminių čeburėkų gamintojai. Kukliais mano duomenimis, jie taip pat retkarčiais randa mane internete. Tiesa, to patikrinti neturiu didelių praktinių galimybių, bet ko jau ko, žemuogėmis kvepiančių ir kupinų maistingųjų medžiagų linkėjimų man visiškai negaila:) Į sveikatą, Pajūri!

Savaitgalį nutiko tai, ko mažiausiai iš savęs kada nors esu tikėjusis. Jei ne tam tikra aplinkybė, mieganti šalia aplinkui, būčiau šventą dieną išėjusi į darbą!!! Aišku, gali būti, kad būčiau kalendoriuje susipratusi vos įsijungus šv.atvelykio mišias per TV vietoj „Labo ryto“, bet čia jau velnias težino, kaip viskas būtų pasibaigę. Kam papasakojau, visi … skaityti toliau >>

„Ir Tave su šv. Velykomis“ – pranešime spaudai raudonuodama iš visos savo gėdos rašo kiškučių draugė ir velykinių kiaušinių marginimo specialistė Little Miss Sunshine. Vėliau dažniausiai būna daug geriau nei laiku, nes ir vėl atsiranda proga išsiskirti iš minios. Va, matyt, Tu jau seniai pamiršai su kuo yra proga sveikinti. Su tuo ir sveikinu. Leisk pasauliui suktis ir besisukdamas jis tavęs nepamirš.

Taigi garsiai dėkoju už visas internetines ir neinternetines dovanas. Ypač už nukainuoto maj … skaityti toliau >>

Lengva man kalbėti, bet džiaugtis dar lengviau. Sunkiausia šiuo metu tapo rašyti, nes tai reiškia visai nepavasarišką poelgį, kurio, be to, aplinkiniai nei per vieną vietą nesuprastų ir nepateisintų. Tačiau neprofesionalu iš mano pusės rašyti tik tuomet, kai už lango lyja, o viduje – rasoja.

Todėl tsssss, bet akivaizdu, kad tai daryt teks vėl darbo metu. Praėjusi savaitė buvo, švelniai tariant, keistoka. Net puoliau tikrinti mėnulio fazių, nes įtartinai kojos pačios elegantiškai dėliojosi neužkliūdamos, veido odą tampė šypsena (ar pajutai, kad net ir pirmoji saulė kėsinasi juokingu įdegiu paversti pirmąsias nekaltas mimikos raukšleles?), ten kur ieškojau nebuvo nei vienos žibutės (užtat buvo milijonas kačiukų), o … skaityti toliau >>

Corbis nuotr.

Ir atėjo ta diena, kai mano gyvenimas tapo saldus. Bet čia visai nėra ko pavydėti, nes man jis pats mieliausias buvo tada, kai buvo sūrus. Žinojau, tikrai visuomet nuoširdžiai žinojau, kad vieną dieną taip ir nutiks, bet vis tikėjausi, kad tai nebus šiandien ar rytoj. Bet tai nutiko būtent vakar.

Taigi, nutiko taip, kad gydytojai piktai prigrūmojo man savo nemaloniais įrankiais, jog daugiau gyvenime – šiukštu jokios druskos. Taip ir matau dabar Tave besijuokiantį iš Sarkozy dydžio mano problemų. Bet tai anaiptol nėra juokinga. Kad druska yra vienas geriausių mano užstalės draugų supratau labai seniai, kai ėmiau valgyti tik todėl, kad būtų su kuo pavartoti sūrumą. Pas gydytojus elgdavausi labai apdairiai – kai kurias maitinimosi būdo … skaityti toliau >>

Staiga į mane atėjo kone eilinis nušvitimas. Atostogauti mėgstu taip retai dėl to, kad grįžusi per savaitę spėju pavargti labiau nei per tą atostogų laukimo pusmetį. Bet va, vis pasirašau pabandyti, o gal šį kartą viskas bus kitaip? Jaunatviškas naivumas, ne kitaip. Bet tiek jau to.

Kaip viename spektaklyje visai neseniai sakė, gyventi verta tik atostogomis ir jų prisiminimais. Tas naivumas man šioje situacijoje gali būti pats tas. Tik trukdo atminties silpnumas. Pastarąją, turbūt, būsiu palaidojusi kartu su savo audringa paauglyste.

Beje, kaip manai, ar galima nupūsti vėją?

Ir dar. Ar galima būti per laimingam, kad kažką įstengtum parašyti?

Pasufleruosiu - visi atsakymai yra teigiami … skaityti toliau >>

Jei nebuvai, nežinai, nematei, nelietei, neragavai, tai galiu pasivarginti ir papasakoti, kas yra kosTmosas. Ne, ne, man tikrai nesunku. Jei negėrus nei lašelio laipsnių, nerūkius nieko, kas dega, bei nevalgius nieko, kas nelegalu ar pirkta vaistinėse, stovint ramiai tau atrodo, kad sukiesi į kitą pusę nei Žemė, užsimerkus jautiesi kažkuo tarp spalvotos papūgos ir apdujusio nuo meilės sau tinginio tripirščio, o garsus girdi plaukų ir pirštų galiukais, esi būtent ten, kur patekti nėra taip paprasta.

Kartais – netikėta. Dažnai – labai laukiama.

Aaaa, dar pamiršau, kad ten truputį pykina, bet taip ir turi būti. Organizmas nepratęs dažnai įeidinėti į tą glamūrinę būseną.

Bet ketvirtadienis – vėl laikas grįžt … skaityti toliau >>