Lengva man kalbėti, bet džiaugtis dar lengviau. Sunkiausia šiuo metu tapo rašyti, nes tai reiškia visai nepavasarišką poelgį, kurio, be to, aplinkiniai nei per vieną vietą nesuprastų ir nepateisintų. Tačiau neprofesionalu iš mano pusės rašyti tik tuomet, kai už lango lyja, o viduje – rasoja.

Todėl tsssss, bet akivaizdu, kad tai daryt teks vėl darbo metu. Praėjusi savaitė buvo, švelniai tariant, keistoka. Net puoliau tikrinti mėnulio fazių, nes įtartinai kojos pačios elegantiškai dėliojosi neužkliūdamos, veido odą tampė šypsena (ar pajutai, kad net ir pirmoji saulė kėsinasi juokingu įdegiu paversti pirmąsias nekaltas mimikos raukšleles?), ten kur ieškojau nebuvo nei vienos žibutės (užtat buvo milijonas kačiukų), o nuplautas ir dėmesiu pamylėtas automobilis kitus eismo dalyvius nervino savo įžūliu blizgėjimu. “Motin, baik būti laiminga, juk kažkur toli vaikai badauja”, - sakė man vienas kolega.

Nepaklausiau jo, todėl jau antrą kartą per labai neilgą laiko tarpą į mano namų duris pasibeldė policininkai.

Taupant klaviatūros amortizacines išlaidas - triukšmavau.

Žinojau, žinojau, kad dabar tai daryt galima tik iki 18 val. vakaro, bet tai kad aš iš darbo tik apie 19 val grįžtu. Kada man pagyventi? Be to, mano grindys dvigubos, kaimynės lubos – viengubos. Aš jos negirdžiu net skerdžiamos, ji sako, kad aš ant kulnų vaikštau (pasiūliau apmokėti ortopedo paslaugas, tai iškvietė policiją).

Negali pykti, moteriai sudėtinga laukti menopauzės su trimis vaikais nuo trijų skirtingų vyrų. Bet prie ko čia aš ir mano pavasaris?

Dar visai neseniai turėjau progą savo kailiu įsitikinti, kad posakis “paskolink draugui pinigų ir prarasi draugą” yra įvertintas nepakankamai. Praradau ne tik draugą, bet, matyt jau ir pinigus. Mano brangios blogo eilutės jo nevertos, todėl tiesiog draugiškai patariu pasimokyti geriau iš mano, nei iš savo klaidų.

Beje, po praėjusių metų liepos buvau tapusi beveik tikra, kad latviai yra visiški kosmonautai. O šie ėmė ir tai nusprendė įrodyti praktiškai. Šaunuoliai. Beje, čia tie patys latviai, pas kuriuos dabar praskolinta krizė?

Visi tikėjo, kad ČIA - tik balandžio pirmosios pokštas. Ir visi melagiai buvo apgauti:)

Didesnis pokštas įvyko truputį pavėlavęs – šeštadienį. Pirmą kartą siunčiu pagarbą Lrytas.lt už to pokšto pavadinimą: „Fėjos M.Petruškevičiaus gimtadienyje - princesėmis virtusių pelenių minia“. Žurnalistė šįkart buvo itin diskretiška. Prieš pirmąjį žodį apdairiai neprirašė epiteto „analinė“.

Bet kuriuo atveju, pavadinimas puikiai atitinka renginio turinį.

Girdėjai, kad „Humoro klubą“ į teismą jau žada tįsti ir Lūšnynų milijonieriumi pramintas Laimutis Pinkevičius, kurio vartuose, anot humoristų, išjungus šildymą susitraukė ir buvusios (?) mylimosios krūtys, vėliau apdainuotos Natalijos Zvonkės? Turiu įtarimą, kad pramogų pasaulyje kyla nauja mada. Pasigedus dėmesio dabar reikia pasibalnoti advokatus ir duoti teisman juokaujančius žmones.

Dėl pastarųjų humoro ir gašlumo kartelės šįkart nediskutuojam. Bet tai lets kamon, negi nebemokam pasijuokt iš savo papų ir gyvenimo būdo? Kai bus sunku, pagūglinkit Petruškevičių. Iškart palengvės. Kaip ką tik palengvėjo man.

Beje, pagalvojau, kad šiemet Velykas derėtų atšvęsti kažkaip šiuolaikiškiau. Turi bent kokią mintį kaip tai turėtų atrodyt? Tradiciškos bet nelabai Velykos. Gal kokį konkursėlį net?

Dar beje, niekaip nebeįveikiu Rapolo Rakalo išminties knygos „Ko trokšta merginos“. 300 psl už 30 lt apie vaikiną, emailus vadinantį „laiškučiais“, man ima būti per sudėtinga užduotis. Nekreipiant jau dėmesio į tai, kad jis pats, akivaizdu, nė nenumano, ko trokšta pats.  Ane, Rapolėli?:))))))

Taigi ikiukas! Laiškučius man rašykite į elektorninį paštuką lilmiss.sun@gmail.com. Ten ir konkursėlis, ir kitos linkmybėlės…

Ai, vos nepamiršau. Krepšininkų laimėjimo proga sugalvojau savaitei savo katę Lolitą perkrikštyti Chucku Eidsonu. Vis linksmiau miegot su žvaigžde nei su miaukiančiu plaukų kamuoliu, ja?