„Ir Tave su šv. Velykomis“ – pranešime spaudai raudonuodama iš visos savo gėdos rašo kiškučių draugė ir velykinių kiaušinių marginimo specialistė Little Miss Sunshine. Vėliau dažniausiai būna daug geriau nei laiku, nes ir vėl atsiranda proga išsiskirti iš minios. Va, matyt, Tu jau seniai pamiršai su kuo yra proga sveikinti. Su tuo ir sveikinu. Leisk pasauliui suktis ir besisukdamas jis tavęs nepamirš.

Taigi garsiai dėkoju už visas internetines ir neinternetines dovanas. Ypač už nukainuoto majonezo bonkutę, perrištą kaspinu:) Originalu. Be to, jo pavadinimas mano mylimiausias, bet akcija galiojo tik iš Lenkijos vežtiems, todėl skonis buvo labai kitoks. Atsiprašau, kad pažvelgiau dovanotam arkliui į dantis. Tai nepasikartos.

Dabar turbūt maga sužinoti, kas gi tos trys gražuolės paveikslėliuose viršuje. Ogi čia irgi dovana.

Viena mano blogo skaitytoja nusprendė taip mane įsivaizduoti, o kartu mes sugalvojome išrinkti labiausiai LMS`išką LMS. Tad rengiam balsavimą: labiausiai aš esu paveikslėlyje “numeris vienas”, “numeris du” ar “numeris trys”? Visa erdvė diskusijoms – komentaruose.

Jei ne į temą, tai šios mano Velykos buvo tvirtos. Ne tik kiaušinių, bet ir tradicijų atžvilgiu. O tradicijas aš labai myliu. Ypač tas, kurios yra kone vyresnės už mane pačią.

Taigi, (ne)sužinojimai – taip pat tradiciniai:

1. Policininkams kelyje dabar vietoj grynųjų sueina jau ir sausainių pakelis ir jogurto buteliukas. Už 20 viršytų kilometrų per valandą. Tiesa, pamiršau šypseną. Bet iš jos – finansinė nauda tik man, o ne žaliesiems draugams.

2. Viena pažįstama neišvaizdi lesbietė grasina rašyti knyga apie vyrus. Čia mėnesio įvykis. Gerai, kad ji dažnai grasina, bet retai kanda. Nors, visai nekantriai laukčiau istorijų apie neatrastas teritorijas.

3. Jau sakiau, kad turiu per daug lakią vaizduotę straipsniams su žemėlapiais vyrams, kaip ir ko ieškoti moteryse. Aktualus klausimas vyrams: ar tikrai perskaitę tokius straipsnius vyrai išbando reikalus praktiškai? Ar šioje vietoje taip pat galioja “pabandyk liežuviu pasiekti alkūnę” statistika?

4. Dar vienas mane neraminantis klausimas: jei Tau padovanotų siurblį, ar atiduotum savo veidą mainais kone buitinei fotografijai, kurios ateitis – spaudos puslapiuose? Žinau, kad Blėdžiai net žiedus ima nemokamai, pasižadėję išplatinti pranešimą spaudai apie kadaise darnią buvusią savo santuoką. Bet siurblį… Nu nežinau…

5. Kaip šalia tokio vyro galima taip gerai atrodyti? Beje, dar klausimas iš Starošaitės vitrinos. Ar visiškas analfabetizmas virtuvėje gali taip suploninti moterį?

6. Prisipažinkit, kas aukojot pinigų Sashai Son(g)? Tai žinokit, kad jūsiškiai galėjo nueiti kokiai nors bitei, omniteliui arba teledu. Užuojauta.

7. Kur dingo mano atmintis?

8. Rodau nykštį Šiaulių akropoliui. Ne tik už dar nepribezdėtas kino sales, bet ir už nuo žurnalo nužengusį tam kraštui nebūdingai mandagų apsaugininką, liepusį perstatyti ne vietoje blondiniškai priparkuotą automobilį. Jis paskambino man į mobilųjį! (okok, ant automobilio panelės buvau palikusi savo vizitinę). Bet vis tiek malonu, ką?

Beje, galiu papasakoti, kaip baigėsi mano istorija su prarastu draugu, kuriam paskolinau pinigų. Trumpa istorija, bet pamokanti. Vėluojantį atiduoti skolą jau gerą mėnesį vaikiną ėmiau kamuoti kasdien. Jis, kaip tikras vyras (iš tikro tai jame tikrumo nė lašo) maitino mane pažadais apie šviesų rytojų. Kai jau jo fantazija atrofavosi ir, matyt, nebegamino naujų ir bent kiek įdomesnių pasiteisinimų, jis atėjo ir man pareiškė, kad iš tikro tai aš jam esu skolinga pinigų ir kai jam juos atiduosiu, tai jis mus malonus ir gražins man skolą. Aš vis dar šoke ir vis dar stebiuosi kai kurių ufonautų išmone. Nuo to žymiojo jo pareiškimo praėjo savaitė, o aš vis dar stebiuosi ir stebiuosi. Ta prasme, vis dar esu labai užsiėmusi stebėjimusi, todėl turiu eiti ir tęsti šį jau įpročiu tampantį užsiėmimą.

Gal ir Tu turi kokių stebėjimosi vertų istorijų? Papasakok jas komentaruose arba čia: lilmiss.sun@gmail.com.

Tai kietų atvelykio kiaušinių ir neprasilošusių bei nemeluojančių, kad serga vėžiu draugų!