Corbis nuotr.

Atsiprašau visų kitų brangiųjų, bet pirmiausia linkėjimus šiandien turiu perduoti pajūriui, kur gyvena patys nuostabiausi mano pažįstami naminių čeburėkų gamintojai. Kukliais mano duomenimis, jie taip pat retkarčiais randa mane internete. Tiesa, to patikrinti neturiu didelių praktinių galimybių, bet ko jau ko, žemuogėmis kvepiančių ir kupinų maistingųjų medžiagų linkėjimų man visiškai negaila:) Į sveikatą, Pajūri!

Savaitgalį nutiko tai, ko mažiausiai iš savęs kada nors esu tikėjusis. Jei ne tam tikra aplinkybė, mieganti šalia aplinkui, būčiau šventą dieną išėjusi į darbą!!! Aišku, gali būti, kad būčiau kalendoriuje susipratusi vos įsijungus šv.atvelykio mišias per TV vietoj „Labo ryto“, bet čia jau velnias težino, kaip viskas būtų pasibaigę. Kam papasakojau, visi išvadino darboholike. O aš tikrai labai nuoširdžiai nesuprantu tokio savo pamišimo priežasčių. Būčiau atsibudusi pirmadienį ir pagalvojusi, jog tai sekmadienis – visai kas kita. O dabar… Teks tvarkytis sąžinę.

Berods esu minėjusi, jog niekada nevagiu nei filmų, nei muzikos. Aš tiesiog jos pasiskolinu iš tų, kurie man juos pavagia. Taip lyg ir mažiau graužia tam tikrą vietą. Bet šiaip aš melavau. Aš to tiesiog nemoku daryti ir tingiu mokytis. Būtent beveik dėl to šeštadienio ryte atsidūriau Gariūnų verslo parke (skamba išdidžiai, tiesa?). Sukoriau tokį kelią dėl to, kad nusipirkčiau DVD, kuriuose 12 in 1 naujausi kino teatruose rodomi filmai. Okok, dar ir dėl to, kad ten Venus skutimosi peiliukai kainuoja perpus pigiau nei maksimoje…

Bet šiaip tai važiuota buvo nusidėti prieš įstatymus. Jei šiaip nesi ten buvęs, ar buvai ten dar mamos įsčiose, būtinai nuvažiuok kaip į nemadingų žmonių ir prekių muziejų. Dar nepamirškime – antisanitarinių kebabų, manekenų nudaužytomis nosimis ir saulėgrąžų naikinimo mašinų moteriškuose kūnuose sostinę. Neseniai su drauge juokavome, jog prieš kokį gerą penkmetį galėjai nesutikti panašiai apsirengusių apsipirkusi normalioje drabužių parduotuvėje. O dabar gali jaustis originalesne nusipirkusi kokį rūbą Gariūnuose nei kokioje veromodoje, mango ar aprangos galerijoje. Tačiau grožio minėtame verslo parke teks paieškoti kur kas ilgiau nei parduotuvėse. Bet kuriuo atveju, pamatyk kitokį pasaulį. Iš ten grįžti namo kaip į rojų.

Labai į temą kalbant apie tuštumą – Pinkevičių verslo planas.

Dar labiau į temą kalbant apie dvasios skurdą –  tikro siaubo, kurį bijo aptarnauti net kavinių padavėjai – Rūtos Mikelkevičiūtės skyrybų detektyvas. Dar niekur nemačiau moters, kuri kai jai reikėjo reklamuotis visai spaudai pliurpė apie tai, kokia ji šaunuolė įsivaikinanusi mergaitę, o dabar ant visos tos pačios spaudos trimituoja, kad paduos DELFI į teismą už šio fakto paviešinimą. Poskyrybinė depresija, ne kitaip.

Viskas, ko dar nežinojai apie žvaigždes, nes nedrįsai lįsti joms į kelnaites. Nerealiai drąsus ir atviras blogas. Po savaitės atsibos, bet kol kas pasilinksmink…

Ir pačiai pačiai pabaigai – pati pačiausia naujiena! Šiandien gavau bilietą į PASIMATYMĄ (meet`n`greet) su Enrique Iglesias. Pabraukiu ferrari spalvos raudonu markeriu – PASIMATYMĄ. Nes į koncertą tai pateksiu anyway. Prižadu kitą kartą viską papsakoti ir parodyti. Dabar belieka aplėkti visas parduotuves (į Gariūnų verslo parką matyt jau nespėsiu:), pasidaryt visus tirli pirli grožio reikalus ir prieš pasimatymą įkalt 50 ant drąsos. Palinkėk sėkmės, tik nepavydėk. Juk žadėjau – viskuo pasidalinsiu…

Lygiai taip, kaip šie vyrai dalijasi savo žavesiu bei talentu su visu pasauliu:

Visa kita - kaip ir visad lilmiss.sun@gmail.com. Jei ką, įkalk 50 ir Tu;)