- Pradžia
- Redakcijos blogai
- littlemisssunshine
Little Miss Sunshine: nuo bučinio su E.Iglesias iki policijos komisariato – tik 2 minutės kelio (98/foto)
Antradienis, 2009-04-28 14:59 Uncategorized | 17 komentarų
Mano darbo langą iš kitos pusės apkibo kažkokie pavasariški gyvuliai ir gadina visą pavasarį rodydami man savo pilvus. Jie, atvirai sakau, negerina posavaitgalinės mano būsenos, kuri dar neatsigavo ir, sprendžiant iš tam tikrų manojo organizmo kaprizų, taip ir nežada atsigauti iki ketvirtadienio vakaro.
Kad visa tai lengviau iškentėčiau, turiu sugrįžti į laikotarpį, kuomet situacija buvo blogesnė. Labai nuoširdžiai tikiu, kad pasimurgdžius šūde tam tikri reikalai pagerėja iki tokio lygio, į kurį galima tiesiog nekreipti dėmesio. Taigi, savaitgalį sužinojau visai nemažai. Vienas svarbiausių – kad reikia atidžiai rinktis draugus, bet, kokius bepasirinktum, jiems padėti vis tiek yra smagu.
Antra – kad ir kiek daug miegotum, labiausiai gaila yra tai, kad neįmanoma pakankamai miego prikaupti ateičiai.
O dabar – apie viską iš pradžių.
Penktadienį teko sudalyvauti vakarėlių vakarėlyje. Supratau tai, ką suprantu po kone kiekvieno vakarėlio pastaruoju metu – kur daug gviazdų, ten nulis nuoširdumo. Vis tik vieną nuoširdžią ir kartais žurnaluose pasirodančią merginą radau. Tai laikau dideliu pasiekimu, bet tai nereiškia, kad vakarėliuose manęs atsiras daugiau. Šeštadienį mano sulūžusią miegamojo lovą pakeitė nauja.
Tiesa, kol kas tik teoriškai, bet pažadėjo ją atvežti šią savaitę. Dabar nemiegu, laukiu.
Tada teko draugui pirkti 33-iojo gimtadienio dovaną. Ką nupirkti žmogui, kuris viską turi arba gali turėti viską, ko užsigeidžia? Nupirkau plastmasinį butaforinį gandrą. Nes jis viską turi, o štai gandro – ne 
Tada buvo gimtadienis, kuriame sužinojau, kaip įmanoma skaniai numauti šašlykus nuo iešmo, kam reikalingi asmeniniai vairuotojai ir kad kai turi vaiką, tai kad ir kieno gimtadienis būtų, visi dovanas neša būtent jam.
Tada nebaigiau žiūrėti filmo „Seven Pounds“ su Willu Smithu. O vakar supratau, kad tas filmas buvo vertas degtukų akyse. Ne pats pačiausias, bet vertas. Ne pirmą kartą susimąstau – kodėl juodaodžiai nesensta? B. Obama, W. Smithas… metai bėga, o jų veido oda – ne. Ar tik tai nereiškia, kad M. Jacksonas padarė esminę klaidą virsdamas tuo, kuo dabar virto? Aišku, juk jis – puikus pavyzdys, kad baltajam savo veidą prižiūrėti kur kas sudėtingiau…
O sekmadienį, pasisotinusi Oliverio receptais per televizorių, kaip kokia princesė grožio miegu mėgavausi iki pat žadintuvo vakare, kuris liepė eit rengtis ir pudruotis pasimatymui su Enrique Iglesias. Koncerte šokau, po koncerto laukiau.
Buvo verta. Nusifotografavom, apsikabinom, pasibučiavom.
Kaip jis kvepėjo neprisimenu, pamenu tik jo barzdotą skruostą ir gražią šypseną. Aišku, į nuoširdumą nepretendavo, bet kam čia jo reikia, kai susitinki kelioms minutėms, apie kurias po to plepa tik vienas iš dviejų susitikusiųjų?
Užkulisiuose - jokios panikos, nes viskas baigėsi. Bernas neėdrus, jo komanda, akivaizdu, taip pat:
Beje, jis pasirašė ant mano rankinės, kurios dar nespėjau pasiimt iš Siemens arenos. Kai jau pasiimsiu, tai būtinai parodysiu. O gal net kokį aukcioną organizuojam? Aš jau vieną jo autografą turiu iš praėjusio Iglesiaso karto Lietuvoje, antrą pasiėmiau tik todėl, kad nebuvo gaila baltos rankinės.
O bet tačiau, viską sugadino skambutis, kad bičiulis sumuštas apsauginių ir iš koncerto išvežtas į policijos komisariatą.Toms bukoms "Ekskomisarų biuro" beždžionėms tikrai reikėtų pasimokyti kaip minimum mandagumo. Ir ne tik dėl to, kad jie kartais demonstruoja savo raumenis ne vietoje ir ne laiku. Bet ir todėl, kad yra visiškai su arbūzais vietoje galvų. Todėl siūlau vyrams eiti daržų ravėti, o ne su žmonėmis bendrauti.
Po pusės nakties, praleistos ten, kur dar niekad neteko praleisti (tfu tfu tfu) - į darbą pirmadienį. Ir teisingai Antonas Čechovas pasakė: nėra tokio pirmadienio, kuris neužleistų progos antradieniui. Reikalai taisosi.
O dar juokingiausia yra tai, kad Bruce‘as Willisas reklamuos „Sobieski“ degtinę. O išvis juokingiausia, kad mes dažniausiai daug kalbame, bet mažai darome. Karsto lentos mus, kuprotus, lygina per vėlai, todėl gal padirbkim dar trupučiuką ir eisim po baltai žydinčiais krūmais pagulėti apkabinus savo svajones ir palaukti lapkričio.
Kodėl lapkričio? Nes tada irgi bus gražu. Ypač viduje. Nori? Lilmiss.sun@gmail.com
Trečiadienis
2009-04-29 00:36
o biciulis, tik nesakyk - Dragunas? Trečiadienis
2009-04-29 10:07
Tuscia cia apie ji sneketi … Bet jei draugas, tai padet vistiek reikia. Ane LMS 
O rankine siulau tikrai isstatyti viesai apziurai ir paskui dar aukciona paskelbti 
Nesakyk, galima butu daug uzdirbti is zmoniu tustybes Trečiadienis
2009-04-29 17:35
Ketvirtadienis
2009-04-30 14:22
))) Ketvirtadienis
2009-04-30 17:30
Ketvirtadienis
2009-04-30 17:56
Ketvirtadienis
2009-04-30 18:08
Ketvirtadienis
2009-04-30 18:12
Šeštadienis
2009-05-02 07:56
Šeštadienis
2009-05-02 07:58
Šeštadienis
2009-05-02 13:20
Sekmadienis
2009-05-03 01:10
Ketvirtadienis
2009-05-21 23:59
