Corbis nuotr.

Žinok, aš nebesu garbanota blondinė, ne kasdien šypsausi iš savo automobilio kitiems vairuotojams kamščiuose (nes paprasčiausiai kartais pamirštu tai daryt), dabar labiausiai mėgstu gyvenimą po kaldra ir niekur nedingau. Srebiu kaip makaronus į save naujausius sužinojimus ir patyrimus, bet noriu juos pasilikti sau. Optimistiškai tikiu, kad mano vieno ryžio dydžio misija čia jau buvo sėkmingai įvykdyta.

Matyt, suaugau. Šiandien man jau nebereikia viešos skelbimų lentos, kurioje išdrįsčiau pasakyti tai, ko nedrįsau pasakyti kažkam į akis. Draugams darausi nebeįdomi, nes nebegeriu alkoholio ir labiausiai mėgstu leisti laiką ten, kur nuo stogų nekrenta plytos ir kai apkabina, pasimuistai tik tada, kai pritrūksti oro. Nes šiaip apie tai ir svajodavai.

Džiaugiuosi, kad ateina laikas, kai supranti, kad dalinti save kitiems kartais skauda. Ne tau pačiam, o tiems, kam tavęs tuo metu labiausiai trūksta.

Pagaliau pas mane namie ėmė žydėti gėlės, supratau, kad žmonės GALI keistis, jei tik LABAI to nori, neįmanoma gyventi nieko nesužinant užtat įmanoma gyventi nieko nerašant.

O jei visai visai atvirai – tingiu. Žiūrėti į monitorių, kai už lango šviečia saulė, išsakyti gražiausius žodžius svetimiems, o ne mylimiausiems, jausti keistą pareigą nedingti net ir neturint ką parodyti ar pasakyti.

Na,  mylėjau Tave net 100 kartų. Gal jau užteks, ką? )))))

Corbis nuotr.

Paimk ir pagalvok, kiek svarbi Tau yra šiandien diena. Vien jau dėl to, kad tuoj ji bus “vakar”, o vakar buvo “rytoj”, todėl kad jos laukei arba ne, horoskopas išpranašavo milijoną, nusišypsojo policininkas arba perskaitei viduje dar kažkiek, o gal net ilgam, liksiančią knygą. Kiekvienos dienos svarba priklauso nuo požiūrio. Bet taip, vienos dienos būna vertesnės raudono markerio kalendoriuje už kitas. Kai kurios būna vertos net ir viso kalendoriaus.

Daugiausiai svarbiausių dienų metuose, matyt, turi pikti ir viskuo nepatenkinti žmonės. Pirmadienį jie piktinasi priešais sėdinčio kolegos kvepalais, antradienį – kažkieno kito parašyta knyga, trečiadienį – kamščiais gatvėse, ketvirtadienį – dulkėmis ore, penktadienį – artėjančiu vienišu savaitgaliu, o visą savaitgalį – nenusisekusiu savo gyvenimu, kuris net nežada pradėti sektis. O kitą savaitę piktinamasi tuo pačiu, bet plius ir dar kažkuo nauju.

Sako, pikti žmonės neverti kalbų ir galvojimų. O aš galvoju atvirkščiai. Tik pažindami nelaimingus žmones galime suprasti, kokie iš tiesų esame laimingi pirmadieniais užuosdami kolegos kvepalus, antradieniais – kažkieno parašyta nors ir visiškai neįdomia knyga, trečiadieniais – kad sėdėdami kamščiuose pagaliau randame ramaus laiko paplepėti su mama, ketvirtadieniais – kad atėjęs lietus išskalaus iš oro dulkes, penktadieniais – artėjančiu tingiu arba nelabai savaitgaliu su mylimuoju, o visą savaitgalį – tuo, kad yra kam iškepti bulvių plokštainį.

Šiandien mano gyvenime – labai svarbi diena. Ryte sušalau kojas eidama link automobilio, automobilis pranešė, kad nusėdo rakto elementas, todėl radau progą jį pakeisti, gavau net keturis pasiūlymus papietauti, ir tai tik dienos pradžia! 16.30 val. turiu labai svarbų pasimatymą, po kurio, jei viskas pavyks taip, kaip jau ilgai svajoju, būsiu pats laimingiausias žmogus pasaulyje su plačia šypsena, užstosiančia visą mano veidą.

Ar blogai būti kasdien laimingai? Niekada nesužinosi, kol nepabandysi. Jei neišeina, turėk aukštą spaudimą ir gydytojai Tau nurodys būti ramiai. O ramybė dažnai yra laiminga;) Tiesa, tas geras jausmas turi ir blogų pasekmių. Dabar visi nelaimingieji pasijus dar nelaimingesni. O tai reiškia, kad būdama laiminga, aš pasaulį darau truputį nelaimingą:) 

Who cares?

Svarbios ir Tau dienos, mielas drauge!