Jau pranešta, kad startuoja trečiasis "TrioBet Baltijos futbolo lygos"  sezonas, kad prieš kelias dienas Rygoje vyko burtų traukimas. Ir pranešta, kad dėl šio turnyro rungtynių transliacijos pasirašyta sutartis su Viasat Sport Baltic.

Ištraukus burtus ir pradėjus planuoti, kokias rungtynes galėtų pamatyti televizijos žiūrovai, teko pasiklausyti gana įdomios diskusijos, kiluios latvių ir estų stovyklose. Viena pagrindinių transliacijos sąlygų – rugtynes reikia rodyti tokiu laiku, kada jas gali žiūrėti daugiausiai žiūrovų. Tai yra, vakare apie  19 val. Kai lauke jau tamsu.

Tai mūsų kolegoms iš Latvijos ir Estijos iš karto sukėlė papildomų problemų – mat kaimynai, pradėję rinkti, kokias rungtynes reiktų transliuoti iš jų šalių, rinkosi ne komandas, kurios žais,
o…. stadionus. Todėl, kad ir Latvijoje, ir Estijoje nėra pakankamai stadionų, kuriuose būtų įrengtas apšvietimas – iš penkių stadionų, kuriuose vyks rungtynės, Latvijoje tik dviejose įrengtas apšvietimas (beje, Venspilyje nėra), Estijoje – tik viename.

Lietuvoje padėtis kitokia. Iš šešių stadionų, kuriuose vyks Baltijos lygos rugtynės,  keturi turi apšvietimą , dar viename planuojama netrukus turėti. Mūsų sporto objektų būklė, pasirodo, geresnė negu kaimynų ir mes galime pasiūlyti tikrai daug stadionų.  Tad diskusija, iš kur turi būti transliuojamos pirmosios 4 rungtynės, baigėsi tuo, kad iš Lietuvos bus rodomos 2, iš Latvijos ir Estijos – po 1 rungtynes.

O jeigu dar pridėtumėm Kauno, Vilniaus „Žalgirio“, baigiamus Alytaus ir Kėdainių stadionus tai turime net 8 stadionus su dirbtiniu apšvietimu…

Pagal vietų skaičių dar įdomiau – daugiau negu 2500 vietų turi 2 stadionai Latvijoje ir 1 Estijoje… Pas mus – 12…

Nenoriu sakyti, kad tai LFF nuopelnas, nes niekada nemaniau, kad tai LFF atsakomybė statyti stadionus.

P.S. Rygoje klausantis, kaip kolegos ieško apšviestų stadionų savo šalyse, galvoje pradėjo „suktis“ sena pesimistų melodija: „Lietuvoje nėra sąlygų žaisti, Lietuvoje nėra sąlygų žaisti….“. Hipnotizuojanti melodija…

P.S.S  Šiaulių stadionas prieš 13 metų ir dabar (video)

Nuolat pabrėžiu, kad futbolo vystymuisi vieni svarbiausių objektų – futbolo akademijos. Turėjome gražius planus ir ne mažiau gražius pažadus dėl finansavimo, leidusius galvoti, kad per šiuos ir kitus metus Lietuvoje pavyks įkurti ir padoria įranga aprūpinti bent 6 regionines futbolo akademijas. Apie tai rašiau čia. Deja, objektyvios bei subjektyvios priežastys viską gerokai sujaukė. 

Tačiau dėl to nesustojome vietoje, pradėjome įgyvendinti alternatyvų planą. Ir šio veiksmo rezultatas – iki 2012 metų tikimės pastatyti  10 “pilnų matmenų“ dirbtinių aikščių atidarymą visoje Lietuvoje. Dirbtinės aikštės buvo numatytos kaip Futbolo akademijų dalis.

Daugelis gal esate susipažinę su dirbtinėmis dangomis – jų mūsų šalyje jau yra gana daug, o vienas geriausių pavyzdžių, kokia danga patogi ir ilgaamžė – futbolo akademijos Kaune aikštės. Ši danga po atviru  dangumi „trinama“ jau aštuntus metus, manau, drąsiai tarnaus dar tiek pat metų. Šioje bazėje šiuo metu baigiama įrengti ir paskutinė - jau trečioji dirbtinė aikštė.

Tokia danga mūsų oro sąlygoms tinka kone idealiai – ji nebijo drėgmės, todėl niekada nebus purvo prie vartų, ji nebijo ir šalčio, todėl žaisti tokioje aikštėje galima labai ilgai, ypač, kai pastarosios žiemos Lietuvoje rimtu šalčiu pagąsdina tik po kelias dienas. O kai temperatūra netoli nulio, aikštė tikrai tinkama rungtyniauti. Dar vienas gana svarbus aspektas – šios dangos yra sveikesnės žaidėjams negu  natūrali žolė, nes ant jos nepilamos jokios trąšos.

Dirbtinių dangų projektas pasiekė tokį etapą, kuomet jau galima kalbėti apie galutines datas. LFF, padedama UEFA, atrinko 4 realiausius dirbtinių aikščių dangų gamintojus. Gamintojai pateikė garantijas, kad dangos bus aukščiausios kokybės. Manau, iš atrinktų gamintojų liks du – mat mūsų pageidaujami terminai tokie, kad vienas tiekėjas gali nespėti per kelias savaites pagaminti dangų 10 aikščių. Dangas LFF skirs kaip indėlį aikštėms įrengti, būsimiems aikščių savininkams už ją mokėti nereikės.

Labai norėtųsi, kad tokios aikštės atsirastų kiekvienoje apskrityje. Ar taip bus, parodys laikas, nes futbolo klubų atstovai irgi turi parodyti iniciatyvos, kad jų mieste būtų galima įrengti aikštes.

Natūralu, kad dovanodami dangą, miestams, futbolo klubams turime ir reikalavimų. LFF nori, kad aikštės atitiktų I lygos reikalavimus – tai yra, būtų apšvietimas ir ne mažiau kaip 500 vietų žiūrovams. Taip pat norime, kad aikštės savininkais arba bendrasavininkais taptų klubai. Manome, kad geriausias variantas būtų, jeigu šių objektų savininkais taptų klubai, savivaldybė ir savivaldybės  sporto mokykla. Toks pavyzdys jau yra Gargžduose – šis miestas ūkiškumo pavyzdžių galėtų tapti ne vienam kur didesniam miestui bei klubams.

Dirbtinių dangų aikščių projektas - vienas iš žingsnių stiprinant klubus. Būdami aikščių bedrasavininkiais klubai turėtų tvirtesnį pagrindą visomis prasmėmis. Tikiuosi, tai taptų akstinu rūpintis ne tik sunkia kasdienybe, bet ir skirti dar daugiau laiko bei dėmesio vaikų ugdymui, futbolo populiarinimui visuomenėje. Pavyzdžiui, tame pačiame Kaune ateiti pažaisti ant dirbtinės dangos gali visi pageidaujantys.

Visiškai nuo nulio įrengti dirbtinės dangos aikštę kainuoja apie 2 milijonus litų. Danga sudaro apie trečdalį išlaidų, tai yra, vienai aikštei reikalinga danga kainuoja apie 700 tūkstančių litų. Suprantame, kad tai nemažos išlaidos, tačiau, kiek žinome situaciją, „nuo nulio“ įrenginėti nepradėtų turbūt nė vienas klubas, nes vis jau turi aikščių, yra padarę ir daugiau darbų. Kai kurie klubai jau pasistūmėjo dar toliau – pavyzdžiui Gargžduose ir Kėdainiuose jau daromi pagrindai būsimoms aikštėms, jos bus įrengtos pagrindiniuose miestų stadionuose.

Todėl tikiuosi, kad ir kitų miestų klubai suskubs derinti sąlygas su vietos savivaldos atstovais, ir rudenį galėsime džiaugtis viena po kitos atidaromomis dirbtinės dangos aikštėmis. LFF atlikti darbai jau rugpjūtį leidžia pradėti pirmuosius dangų klojimo darbus.

Vakar pasiekėme dar vieną mažą pergalę. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė, kad viešosios įstaigos Vilniaus futbolo akademija vykdomas futbolo aikštynų projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, ir siūlys Vyriausybei suteikti projektui šį statusą.

Šis, atrodytų, mažas žingsnelis yra labai svarbus šio projekto įgyvendinimui. Jeigu kitą trečiadienį Vyriausybė priims siūlomą sprendimą, tada įvyks esminis lūžis šio projekto eigoje. Vilniaus apskritis žada perduoti žemės sklypą bendrai LFF ir Vilniaus miesto savivaldybės viešajai įstaigai, o tai reiškia, kad pagaliau galėsime pradėti projektavimo darbus. Šis projektas jau artėja prie amžiaus statybos statuso. Viskas prasidėjo dar 2004 metais, kai pradėję projektą Kaune sulaukėme Vilniaus valdžios dėmesio ir G. Babravičius pasiūlė atkreipti dėmesį į N. Vilnią. Po to buvo paruošta vizualizacija, kuri, nors ir buvo nelabai reali leido pradėti detalaus plano ruošimo darbus.

O tada prasidėjo. Nors Vilniaus meras A.Zuokas deklaravo paramą projektui, tačiau išdygo įvairios biurokratinės kliūtys. Juokingiausia (bent jau dabar) istorija buvo su „ežiukų migracija“. Tada paaiškėjo, kad pro būsimo komplekso teritoriją migruoja ežiukų pulkai į vietą, kur jiems yra labai patogu atlikti veiksmus, leidžiančius didinti savo populiaciją. Nors šiandien ima juokas, tačiau ši kliūtis sustabdė detalaus plano tvirtinimą daugiau negu pusei metų. Po to buvo derybos su visuomene, tampymasis miesto komitetuose ir pagaliau 2005 metų lapkričio 23 d planas buvo patvirtintas.
Atrodė, pagaliau pajudėsime… tačiau tada prasidėjo politika, meras persigalvojo… po to rinkimai ir naujos valdžios formavimas. Projektas buvo užšaldytas beveik metams.

2007 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr.1-335 ,,Dėl VšĮ Vilniaus futbolo akademija veiklos“ nusprendė kaip dalininko įnašą perduoti VFA žemės sklypo, kuriame planuojamas statyti futbolo aikštynų kompleksas, teritorijoje esantį ilgalaikį turtą, reikalingą numatomai veiklai plėtoti.

VšĮ Vilniaus futbolo akademija įvykdė atvirą viešąjį konkursą, futbolo aikštynų komplekso galimybių studijos ir projektinio pasiūlymo parengimo paslaugoms pirkti. 5 įmonių konsorciumas 2008 m. kovo mėn. pradėjo futbolo aikštynų komplekso projektinius pasiulymus (galimybių studiją, verslo planą, architekturinę dalį). Paruošta galimybių studija ir projektinis pasiūlymas taps pagrindu pirkti futbolo aikštynų komplekso techninio projektavimo darbus.

Tačiau nuo 2004 metų, kai buvo paruoštas pirmasis projektas, kito reikalavimai, atsirado daugiau patirties įgyvendinant analogiškus projektus ir paruošta nauja galimybių studija. Naujoji studija pareikalavo ir detalaus plano tikslinimo. O tai kainavo laiko ir nervų.

Pagaliau šį rudenį Vilniaus miesto savivaldybė pritarė detalaus plano patikslinimui.

Bet nepaisant visų pastangų bei visų institucijų geranoriškumo – kalba juk eina apie vaikus ir jų ugdymą – iki šiol Vilniaus futbolo akademija negali disponuoti žeme. Tris kartus buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities administraciją su prašymu ne konkurso tvarka išnuomoti žemę – vis rasdavosi įvairių „svarių“ priežasčių, kodėl negalima to padaryti. Kaip juokauja projekto vystytojai, buvo liepta sunešioti geležines kurpeles, o tada ateiti…

Šią savaitę Vyriausybės strateginio planavimo komitetui pritarus idėjai pripažinti Vilniaus futbolo akademiją  valstybei svarbiu ekonominiu projektu, atsiranda realios prielaidos įveikti ir šią kliūtį. Jei artimiausiu metu Vyriausybė pritars šiam siūlymui ir pripažins šį projektą svarbiu, kliūčių išnuomoti žemę nebeliks visiškai. Kaip žurnalistams sakė premjeras Gediminas Kirkilas, apskritis turės tai padaryti. Taigi, jau ketvirtasis šiemet kreipimasis į Vilniaus apskritį gali būti lemiamas ir kitų metų vasarą galėtume pradėti projektavimo darbus.

Vilniaus futbolo akademija – tai didelis ir brangus projektas. Dabar planuojama jo kaina yra apie 100 mln. Lt. Tačiau žinome, kad kartais realus gyvenimas koreguoja planus – gali kisti medžiagų ir darbų kaina, atsirasti papildomų, šiuo metu nenumatytų darbų. Todėl siekiant, kad VFA kuo greičiau pradėtų veikti, bei užtikrinti projekto įgyvendinimo tolygų finansavimą, projektas yra padalintas į keletą įgyvendinimo etapų.

Projektą numatoma įgyvendinti 3 etapais:

Pirmajame etape būtų statomas pats Futbolo akademijos pastatas, Lietuvos futbolo federacijos ir rinktinės rengimo centro statiniai. Būtų įrengtos trys treniruočių aikštės, persodinti medžiai ruošiant teritoriją ir išsaugant parką. Taip pat būtų atlikti darbai kurie yra įsipareigoti bendruomenei - Gerovės gatvės rekonstrukcija, platinant ir pratęsiant gatvę, įrengiant papildomą parkavimo juostą, bendruomenės naudojamų parko pėsčiųjų takų ir pliažų sutvarkymas.

Antrajame etape -  dengto futbolo maniežo statyba ir pagrindinio stadiono statyba.

Ir trečiajame etape būtų įrengta dar viena lauko treniruočių aikštė, pastatytas viešbutis sportininkams bei svečiams. Darbus užbaigtų Sporto ir laisvalaikio centro statyba bei galutinis viso komplekso gerbūvio sutvarkymas.

Numatomi keletas šio projekto finansavimo šaltinių – dalį lėšų skirtų LFF, dalį žadėjo pridėti UEFA, taip pat tikimės panaudoti ir ES pinigus numatytus atitinkamiems projektams kofinansuoti. Galbūt finansiškai prisidės ir Vilniaus savivaldybė.

Pirmojo etapo techninį projektą projektuotojas turėtų parengti iki 2010-ųjų sausio, tuomet viešojo konkurso būdu parinktas generalinis rangovas darbus pradėtų gegužę. Tokiu atveju pirmojo etapo objektus būtų galima atidaryti iki 2011 metų liepos.

Taip teritorija atrodo dabar:

Taigi epopėja gana sudėtinga, tačiau tikiuosi jį bus sėkminga.
Pažadu gana detaliai aprašyti ją visą.

Gal nustebsite, kodėl pradėjau nuo Vilniaus - juk Kaunas jau pastatytas ir bent teoriškai būtų galima juo girtis.

Realiai, Kauno FA yra pradžia ir bandymų poligonas, o Vilniaus FA yra mūsų svajonė - pasvajokime kartu.

Ar Lietuvos Vyriausybei rūpi futbolo ir apskritai sporto ateitis? Atsakymą į šį klausimą galime sužinoti jau netrukus. Pratęsdamas blogo skyrelį apie konkrečius darbus, norėčiau trumpai papasakoti apie LFF vykdomą programą dėl futbolo akademijų ir infrastruktūros plėtros, ir ko tikimės iš Vyriausybės.

Tarp valstybės raidos strategijos prioritetų yra dalis skirta ir sporto vystymui, bet kaip žinia, Lietuvoje nė vieno tarptautinius reikalavimus atitinkančio stadiono nėra, ir bandydami surengti aukštesnio rango varžybas susiduriam su rimtomis problemomis. Kitas dalykas – trūksta ir kompleksų, kuriame sportininkai galėtų gyventi, treniruotis ir kita.

Ne mažiau svarbu tai, kad sportuoti nėra kur ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams – pavyzdžiui, labai daug mokymo įstaigų futbolo aikščių nėra tinkamos.

Siekdami pakeisti situaciją – padidinti futbolą žaidžiančių moksleivių skaičių iki 30 tūkstančių ir pakelti bendrą Lietuvos futbolo lygį – prašome Vyriausybės paramos. LFF projekte numatyta įkurti bent 6 futbolo akademijas (dvi Kaune ir Marijampolėje jau veikia), ir įrengti 20 pilnų matmenų futbolo aikštelių. Bendras lėšų tam poreikis yra daugiau nei 250 mln. litų, o iš valstybės tikimės tik penktadalį – beveik 50 mln.

Apie tokio projekto naudą turbūt rašyti neverta – belieka tikėtis, kad šią medžiagą pateikus Vyriausybei gausime palaikymą bei pritarimą finansavimui. Jei negausime – lauksime kitos Vyriausybės, ir vykdysime savo lėšomis ką sugebame.

Platesnę informaciją apie projektą galite rasti čia - http://www.lff.lt/docs/LFFE-2008-09-14-pristatymas_LRV_strateginis.pdf