Visai neseniai prasidėjo naujausias mūsų programos “Sugrąžinkime vaikus į stadionus” projektas “Futbolo festivalis. Tik geros emocijos”.

Šis projektas vykdomas išskirtinai tik Mažosiose universaliose dirbtinės dangos (MUDD) aikštelėse, kurių šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 80.
MUDD aikštelių įrengimą 2004 m. pradėjo Lietuvos futbolo federacija ir per pora metų įrengė 47 aikšteles. Vėliau MUDD aikštelių statybas perėmė Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Kadangi „Futbolo festivalis“ startavo jau įsibėgėjus rudeniui, sulaukėme iš dalies pelnytos kritikos, kad orai jau nelabai palankūs pradinukams sportuoti lauke.

Tačiau vienas iš mūsų tikslų buvo parodyti, kad MUDD aikštelės labiausiai ir praverčia tokiu metų laiku, kai kitur telkšo balos ir purvas, o čia galima smagiai žaisti futbolą.

Vykdant Lietuvos futbolo federacijos ilgalaikę masinio futbolo vystymo programą „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“, kartais tenka susidurti ir su graudžiai juokingomis istorijomis. Ne išimtis ir projektas „Futbolo festivalis. Tik geros emocijos“.

Jei neskaitėte aprašymų apie šį projektą aukščiau pateiktose nuorodose, trumpai papasakosiu apie jį.
„Futbolo festivalis. Tik geros emocijos“- tai projektas, skirtas 7-10 metų vaikams, kuriame vyrauja tik geros emocijos ir kuriame nėra pralaimėjusiųjų. Čia visi tampa nugalėtojais. Visi gauna prizų. Visi gali pažaisti futbolą.

Šis festivalis yra organizuojamas specialiai vaikams, ir svarbiausia yra ne išsiaiškinti vieną nugalėtoją ar įteikti kam nors taurę. Jau vien todėl, kad vaikai dalyvaus, susiburs, bendraus, jie ir bus nugalėtojai. Kaip minėta, projektas vykdomas išskirtinai tik MUDD aikštelėse.

Taigi, dabar ta graudžiai juokinga istorija, kad „Futbolo festivalis“ - per aukštas lygis kai kurioms mokykloms…

Viename Lietuvos mieste, kuriame įrengta MUDD aikštelė, buvo organizuojamas „Futbolo festivalis“. Jame planavo dalyvauti per 70 vaikų, tačiau netikėtai jų ženkliai sumažėjo. Teko pasidomėti, kodėl taip įvyko.

„Galbūt rudeninis oras išgąsdino“, – pagalvojo organizatoriai. Tačiau viskas buvo dar banaliau.

“Mums per aukštas lygis dalyvauti apskrities mastu rengiamame turnyre“, - organizatoriui pasakė viena mokytoja, motyvuodama savo apsisprendimą nevykti į “Futbolo festivalį”. „Dalyvaus komandos iš 4 rajonų, nebus mums ką ten veikti. Mūsų mokyklos popamokinėje veikloje futbolo būrelio nėra. O kitose mokyklose, kurios atvyksta į festivalį, yra…“

Kitos mokytojos motyvas buvo dar labiau pritrenkiantis: “Mūsų stipriausi ketvirtokai dalyvaus kvadrato varžybose, o kiti vos pataiko į kamuolį. Tad negalėsime kovoti dėl prizinių vietų. Pralaimėsime visas varžybas”.

„Jūs galite atsivežti ir pirmokus, antrokus ar trečiokus, nebūtinai ketvirtokus. Juk festivalis skirtas 7-10 metų vaikams, ne tik dešimtmečiams”, – pasiūlymą pateikė organizatorius.

„Mes norime nugalėti. Pirmokai ar antrokai pralaimės. Jie juk mažiukai“, – paaiškino kūno kultūros mokytoja.

„Rezultatai šiame festivalyje yra visiškai nesvarbūs“, - kiek sutrikę pradėjome aiškinti. „Rezultatai nebus fiksuojami, rašomi ar skelbiami. Vaikai paprasčiausiai pažais futbolą, gaus dovanų ir laimingi grįš namo. Juk čia tik geros emocijos. Visi laimi. Be to, vaikai gali būti skirstomi į dvi amžiaus grupes – 7-8 ir 9-10 metų. Tad jūsų pirmokai ir antrokai žaistų su kitų mokyklų pirmokais ir antrokais“.

Mokytojai po šio pasakymo sutriko dar labiau nei mes. Jų veiduose aiškiai atsispindėjo sumišimas ir visiškas nesupratimas.

„Kaip tai nebus rezultatų? Ir nugalėtojų nebus?“, – perklausė viena mokytoja.

„Norėčiau jus patikslinti – nugalėtojai bus visi vaikai“, - kantriai aiškinome. „Nebus pralaimėjusiųjų. Paprasčiausiai nebus fiksuojami rezultatai ir nebus skelbiamas vienas nugalėtojas ar prizininkai. „Futbolo festivalio“ idėja būtent tokia – nėra pralaimėjusių. Visi gauna prizus. Visi laimingi grįžta namo“.

„Nesuprantu“, - ištarė mokytoja, vis dar su ta pačia pasimetusio žmogaus veido išraiška.

Tokioje situacijoje belieka laukti. Kaip sako lietuvių liaudies išmintis: „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“.

Tačiau baigti šį įrašą visgi norėtųsi gera emocija, kuri vyravo visuose “Futbolo festivaliuose”:

„Kai, pasibaigus „Futbolo festivaliui“, paklausiau vaikų, ar Jums patiko, turbūt pirmą kartą gyvenime išgirdau 70 pradinukų darnų ir griausmingą atsakymą: “Taaaaaaiiiiip!!!”. Jie dar net prizų nebuvo gavę, jie ką tik buvo baigę žaisti futbolą… Neįtikėtinas jausmas… Jo nenupasakosi. Tai ne pergalę iškovoti čempionate“, – iš karto po „Futbolo festivalio“ renginio Užpalių Mažojoje dirbtinės dangos aikštelėje sakė organizatorius Arūnas.

Kiekviename iš festivalių dalyvavo viduniškai apie 70 vaikų, nors pasitarus su mokytojais ir atsižvelgiant į rudeninius orus, buvo planuota, kad dalyvaus ne daugiau kaip 50 vaikų viename turnyre.

Ar tokių istorijų bus daugiau? Sužinosime netrukus, nes kitą savaitę prasidės registracija į dar vieną Lietuvos futbolo federacijos projektą - “Futboliukas. Mažasis futbolo brolis”.

Tikiuosi, kad ateityje vis daugiau mokytojų pradės suprasti - vieną dieną nugali vieni, kitą - kiti, todėl nereikia išaukštinti pergalės. Pergalės ateis, kai išmoksime džiaugtis žaidimu.

O iki tol kviečiu paskaityti aprašymus – tokių emocijų nesuvaidinsi…

Mus vienija futbolas. Tai ne tušti žodžiai. Rugsėjo 10 dieną tuo galėjo įsitikinti visi. Kalbu ne apie tą dieną iškovotą antrąją mūsų rinktinės pergalę atrankoje į 2010-ųjų pasaulio čempionatą. Kalbu apie prieš šias rungtynes vykusį finalinį šeimų turnyrą "Coca cola futbolo savaitgalio lyga".

Turbūt net smagiau matyti tėvus su vaikais žaidžiančius futbolą. Smagu ir pačiam su sūnumis palakstyti po aikštę ir išmėginti jėgas su šeimomis iš Marijampolės, Simno, Butrimonių ar kitų Lietuvos vietų.

Pasitaikė proga pagainioti kamuolį puikioje Marijampolės futbolo klubo treniruočių aikštėje. Kodėl gi ne. Kadangi iki pilnos komandos sudėties trūko poros žmonių teko ieškoti pastiprinimo. Ilgai ieškoti nereikėjo, pasirodo su tokiomis pačiomis problemomis susidūrė ir Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas. Tad sudarėme jungtinę dviejų šeimų komandą.



Turbūt pirmą kartą į rinktinės varžybas teko atvykti ne su kostiumu, o su sportine apranga. Keistas jausmas, bet kartu ypatingas. Buvo truputį baugu, ar mūsų komandos "titulai" neslėgs varžovų. Juolab, kad prieš rungtynes visi norėjo kartu nusifotografuoti… Veltui nerimavau. Futbolo aikštėje nesvarbu ar esi Lietuvos Ministras pirmininkas, ar futbolo federacijos prezidentas, futbolo aikštėje nėra titulų, reikia žaisti. Gausi į koją lygiai taip pat kaip ir kiti, stums tave lygiai taip pat, lygiai taip pat patirsi į kūną atsimušusios stipriai smūgiuoto kamuolio skonį.

Net ir lietus, kuris mus užklupo žaidžiant pirmas rungtynes neatšaldė noro žaisti, priešingai, priminė kaip būdamas vaikas su draugais laksčiau su kamuoliu nepaisant oro sąlygų ar paros meto.

Tokie turnyrai geriausiai atspindi olimpinį principą "svarbiausia dalyvauti ir pasistengti laimėti". Stengėmės iš visų jėgų, deja, grupėje teko pripažinti būsimųjų nugalėtojų pranašumą. Likome antri grupėje ir nepatekome į atkrintamąsias… truputį gaila, bet tas malonus nuovargis, permirkusi apranga… futbolą žaisti yra gerai.

O prasidėjo viskas dar 2003 metais, kai nusprendėme pradėti ambicingą ir, daugelio futbolo administravimo senbuvių nuomone, neįgyvendinamą uždavinį – pasiekti Sovietų Sąjungos laikų masinio futbolo dalyvių Lietuvoje skaičių – 40 000 per metus. Esu įpratęs, kad daugelis nepatiki kol nepamato realybėje, todėl daug nešnekėdami bei pasitelkę žaismingąjį Omnitel "Ežį" pakvietėm vaikus praleisti vasarą aikštelėse prie savo mokyklų, žaidžiant futbolą linksmai. Tuomet dalyvavo vos 1000 vaikų.

Toliau sekė daug ir intensyvaus darbo ruošiant projektus, įtikinėjant naujus rėmėjus bei sėkmingai plečiant organizatorių ratą. Šiandien galime pasidžiaugti kad sėkmingai judam savo užsibrėžto tikslo link. 2008 metais jau vykdome 9 skirtingus turnyrus, o dalyvių skaičius artėja prie 18 000. Tikiu, kad iki 2012 metų pasieksime savo ambicingą tikslą – turiu energingai ir pasiaukojančiai dirbantį kolektyvą, bei nuostabų organizatorių tinklą. Malonu, kad šį darbą įvertina vis daugiau valstybinių institucijų, pripažindami LFF daugiausiai ir efektyviausiai masiniam sportui dirbančia federacija.

Kviečiu susipažinti su mūsų darbu ir pateikiu vien vykdomų programų pavadinimus:
Vaikų globos namų turnyras "Pažink pasaulį futbolo aikštėje"
Gatvės futbolo turnyras 3×3 "Ežio Spirdalas"
Lietuvos seniūnijų mokyklų futbolo žaidynės "Ežiogolas"
Vasaros futbolo stovykla  "ERGO Linksmoji futbolo mokykla"
Vasaros futbolo stovykla "Vasara su rinktine"
Futbolo turnyras 3×3 uždarose patalpose "Futboliukas"
Futbolo festivalis 7-10 m. vaikams
Jaunimo stovykla "Lyderis"
Tarpmokyklinės varžybos - Dvigubas smūgis

Jeigu norite plačiau susipažinti su šia LFF veikla, turite idėjų arba norite prisidėti prie šių idėjų įgyvendinimo parašykite programų koordinatoriui Vaidotui - v.rastenis@futbolas.lt