Po ganėtinai ramios žiemos mėnesių pastarąją savaitę futbolo visuomenė tarsi
pabudo – atrankos burtai bei naujasis treneris suveikė kaip elektros impulsas.
Tai – geras ženklas, reiškia, jau pasiilgome veiksmo. Tik ar verta tiek skepsio
demonstruoti procesams dar neprasidėjus? Man tai priminė studentų būseną
laukiant egzaminų – kažkas neišlaiko ir pratrūksta….
Nuomonę apie burtus išsakiau viešai jau ne kartą, tačiau, mintys apie būsimas rungtynes
dažnai sugrįžta. Tad trumpai pasvarstysiu
ir čia.
Be abejo, pirmiausia prisimeni ispanus…
Viena vertus įdomu, kad išbandysime jėgas su Europos čempionais, tačiau ši komanda labai pažengusi nuo tų metų, kai ją pagąsdinome Vilniuje (0:0), ir vasarą Pasaulio čempionate neveltui bus viena favoričių.
Čekija turės naujos kartos komanda, o su Škotija esame tiek kartų žaidę, kad sunku ką nors naujo pasakyti, išskyrus tai, kad tai tikrai yra įveikiamas varžovas. Beje, kitą dieną po burtų sulaukiau skambučio iš škotų žurnalisto, kuris priminė apie Sauliaus Mikoliūno istoriją (nuoroda). UEFA susirinkimuose kolegoms retkarčiais vis dar primenu, kad Saulius iki šiol liko vieninteliu žaidėju, kuris buvo nubaustas panaudojus vaizdo įrašus….
Lengvų rungtynių nebus ir su Lichtenšteinu (praėjusioje EČ atrankoje jie jau nuliūdino latvius ir
islandus), tačiau tikiu rinktine, ir kad galime pakovoti dėl antros vietos.
Pereinant prie trenerio klausimo, trumpai paaiškinsiu, kodėl pasirinkome
lietuvį vietoje užsieniečio. Pirma - Savo komandoje neturime tiek „žvaigždžių“
kad jas suvaldyti reikėtų žmogaus iš šalies. Kitas dalykas - rinktinę galintys
treniruoti specialistai nesutinka visada gyventi Lietuvoje. Eksperimentas su
Jose Couceiro nepavyko – kelerius metus Algimanto Liubinsko trenerių štabo ruošta
komanda vadovaujant Jose nebuvo pakankamai motyvuota ir tai atsispindėjo
rezultatuose pernai. Galima būtų kalbėti ir daugiau, bet tai jau praeitis.
Geriau žvelkime pirmyn.
Dėl naujojo trenerio išrinkimo norėtųsi paneigti susidariusią nuomonę, kad
pasirinkimo procesas nebuvo skaidrus Buvo kalbama su įvairiais kandidatais ir
LFF generalinis direktorius bei rinktinių direktorius prieš Naujuosius metus
apsistojo ties Raimondo Žutauto kandidatūra. Trenerio rinkimas – tai ne
rinkimai į Seimą, kuomet visi kandidatai stengiasi kuo viešiau išreklamuoti
save. Su kandidatais į trenerius derybos vyksta be viešinimų. Tokia šios
procedūros specifika, kad ir kaip tai nepatiktų žiniasklaidai, norinčiai
sužinoti, informuoti, pakomentuoti. Ir galutinis kandidatas – tai kelių mėnesių
darbo rezultatas.
Labai realūs kandidatai iš rinktinės
trenerio paminėtų devynių buvo trys. R. Žutauto kandidatūra parinkta kaip
tinkamiausia. Tai, kad neįvardijami kiti treneriai, tai gana suprantama – jeigu
jie norės, papasakos patys, LFF neturėtų to daryti. Suprantu, kad futbolo
mėgėjams tai įdomu, bet paklauskite savęs ar Jums malonu būtų viešai skaityti,
kad Jūsų nepriėmė į darbą ir dėl kokių priežasčių?
Kalbant apie naujojo trenerio patirtį - labai įdomu buvo apie „Žutą“, kaip kad
jį vadina Izraelyje, diskutuoti su Izraelio ir Rusijos futbolo specialistais. Jie
labai palankiai atsiliepė apie „Žutos“ lyderio sugebėjimus ir sveikino mūsų
sprendimą. Žiniasklaidoje tas nebuvo paminėta, tačiau Raimondui buvo siūlomas
“Alanija“ vyr. trenerio postas – tai
rodo, kad futbolo pasaulyje neliko nepastebėtas Raimondo bendras darbas su garsiu
„CSKA“ treneriu Valerijumi Gazajevu.
Svarbu tai, kad Raimondas kartu su savo asistentais Arminu Narbekovu ir Donatu
Vencevičiumi galės skirti žaidėjų stebėjimui Lietuvoje ir užsienio
čempionatuose, o trenerių užsienyje įgyta patirtis įneš naujų vėjų į mūsų
futbolą.
Naujų trenerių sėkmės ieškoti futbolo istorijoje toli nereikia – galime
prisiminti Rijkaardą, Klinsmanną, Guardiolą.
Na o pabaigai, noriu padėkoti tiems Lietuvos rinktinės gerbėjams kurie palaiko
Lietuvą visada, nepriklausomai nuo to kas vadovauja Lietuvos futbolui ar rinktinei. Neskubėkite su kritika – sezonas tik
prasideda, patausokite jėgas :)
2010 metų vasario 7 diena, sekmadienis. Šią dieną daugelis aktyviausių
futbolo gerbėjų savo kalendoriuose turbūt pasižymėjo iš anksto.
Ir ne veltui –2010 metais tai turbūt svarbiausia diena Lietuvos futbolui.
Burtai ne tik lems artimiausias nacionalinės rinktinės perspektyvas, bet ir apskritai
mūsų visų galimybes.
Kaip ir kiekvienas futbolo gerbėjas noriu ir svajoju, kad Lietuvos rinktinė
žaistų Pasaulio ar Europos čempionato finaliniame etape. Ypač to norėtųsi 2012 metais, kai Europos čempionatas
vyks taip arti, ir nemažai sirgalių turėtų galimybę nuvykti palaikyti komandos.
Norint įgyvendinti šią svajonę, reikia ne tik labai gerai
žaisti,bet sulaukti ir sėkmės burtų traukime. Šiuo klausimu kaimynams latviams
sekėsi daug geriau.
Žvelgiant į šių metų burtų krepšelius, iš pirmojo kažką išskirti sunku. Futbolo
madų galbūt nediktuoja tik Rusija ir Kroatija, tačiau paskutiniame Europos
čempionate jos pasirodė įspūdingai.
Iš antrojo norėtųsi išvengti Serbijos, Turkijos ar
Graikijos, trečiojo – Bulgarijos ar Bosnijos. Penktajame labai nesinorėtų
Juodkalnijos, nenudžiugintų ir Kazachstanas ar Islandija, šeštajame – Azerbaidžanas
ir nelemtos Farerų salos. Šios komandos
turbūt nebūtų palankios mūsų rinktinei žaidimo ar sunkių kelionių prasme.
Kitas burtų aspektas – finansinis. Lietuvos futbolo federacijos neremia
valstybė todėl išgyventi reikia mums patiems. LFF turi skirti lėšų visų futbolo rinktinių išlaikymui, nacionalinei
futbolo akademijai, kuri per metus kainuoja 2 milijonus, organizuoti
nacionalinius čempionatus, masinio futbolo projektus ir t.t. Sunkmečio
laikotarpiu tai padaryti vis sunkiau ir
sunkiau.
Kai atėjau dirbti į LFF, joje buvo 5 milijonai litų skolų. Vienintelė viltis iš
jų išbristi ir buvo burtuose ištraukti didelę valstybę ir uždirbti iš
televizijos transliacijų. Šiuo atžvilgiu pasisekė – gavome Vokietiją, padengėme
skolas ir pradėjome galvoti apie ateitį. Paprastas pavyzdys - finansinis skirtumas tarp Vokietijos ir
Kroatijos rinktinių yra 330 kartų.
Viena patraukliausia šiuo požiūriu Anglijos rinktinė mums įdomi ir dėl kitko.
Neabejoju, kad jei tektų žaisti su anglais, svečiuose mūsų rinktinę palaikytų
tūkstantinė tautiečių minia.
Kiekvienas iš Jūsų, be abejo, turi savo variantus . Juos dar galite surašyti Facebook’e
ir jei būsite tas vienintelis orakulas – su savo draugais galėsite išvysti
rinktinės rungtynes stadione.
Beje, kaip benusisektų burtai, greitai galime sulaukti gerų naujienų. Derybos
dėl rinktinių rungtynių transliacijų su viena iš mūsų televizijų – jau finišo
tiesiojoje.
Šiandien
gavau laišką:
Gerb. Prezidente,
jums rašo futbolą mylintis ir Lietuvos futbolo aktualijomis besidomintis
studentas.
Norėčiau pasiteirauti dėl galimybės gauti pakvietimus į Lietuvos U-21 rinktinės
varžybas su U-21 Anglijos rinktine. Dėl susiklosčiusios sudėtingos ekonominės
situacijos bei noro esantį futbolo biudžetą skirti kitoms reikmėms (kaip kad
dalyvavimas mėgėjiškame Umbro Cup turnyre), nėra galimybės savo lėšomis įsigyti
bilietus į minėtas rungtynes. Nepaisant noro išvysti artimiausią rinktinės
pamainą ir perspektyviausius Lietuvos futbolininkus bei palaikyti savo šalies
komandą, nemanau, kad galėčiau tai padaryti savo lėšomis. Todėl tikiuosi, kad
galėsite man ir mano draugams padovanoti penkis pakvietimus į šias rungtynes.
Nemanau, kad LFF dėl to patirtį didelį materialinį nuostolį, tačiau šiuo puikiu
žestu paskatintų tolimesnį mūsų domėjimąsi Lietuvos jaunimo ir nacionalinėmis rinktinėmis
ir padėtų išvengti papildomų išlaidų šiuo sunkiu laikotarpiu bei suteiktų
moralinio džiaugsmo. Tikiuosi galėsite patenkinti šį mano prašymą.
Iš anksto dėkoju.
Pagarbiai,
(pavardė nesvarbu)
Pridedu savo atsakymą:
Sveiki ……,
Aš labai tikiuosi, kad Jūs juokaujate. Netikiu, kad galite rimtai rašyti tokį
laišką.
10 litų už rungtynes su Anglijos rinktine, kurios daugelis žaidėjų yra
geriausios pasaulyje lygos žaidėjai Jums atrodo netinkama kaina?
Šios kainos ekvivalentas yra 2 bokalai alaus. Netikiu, kad būdami studentai Jūs
su draugais jo negeriate ir negalite vardan tokių rungtynių jų atsisakyti.
Pats buvau studentas ir taupydavau pinigus, kad galėčiau važinėti į Vilnių ar
net po Sovietų Sąjungą paskui savo mylimą Žalgirį. Niekada nekildavo mintis,
kad futbolui reikėtų gailėti pinigų.
Jeigu Jūs rašote rimtai, tai Jūsų laiškas parodo esminę Lietuvos problemą –
visi norėtų, kad futbolo lygis Lietuvoje būtų kaip Anglijoje, bet prie to
prisidėti ar už tai mokėti nenori. Televizijos nenori mokėti už teises,
Valstybė nenori remti vaikų užimtumo, savivaldybės nenori net suteikti žemės
sklypų žmonėms, kurie savo pinigais nori stadionus pastatyti.
Neaišku, kas turėtų už tai sumokėti, kas turėtų mokėti treneriams, žmonėms už
minimalų atlyginimą besistengiantiems, kad futbolo situacija gerėtų ir kad mes
galėtumės džiaugtis pergalėmis.
Visada lengva kritikuoti kitų darbą, ir visi pyksta, kai paklausi – o ką jūs
dėl Lietuvos futbolo padarėte? Daug nereikia – ateikite į stadioną, nupirkite
rinktinės šaliką, įsigykite mūsų rėmėjų produkciją ir mes kartu galėsime
sakyti, kad padarėme labai daug.
Atsisveikindamas dar kartą išreiškiu viltį, kad Jūs pajuokavote ir kad išvysiu
Jus ir Jūsų draugus stadione.
Pagarbiai,
Liutauras Varanavičius
LFF Prezidentas
O gal aš neteisus?…
Bilietus
įsigyti galima čia:
Šią savaitę
per spaudą nuvilnijo žinios apie lažybų skandalą Latvijos futbole. Už
dalyvavimą lažybose ir manipuliavimą rungtynių rezultatais Daugpilio „Dinaburg“
vienuolikė buvo pašalinta iš Latvijos bei Baltijos lygos čempionatų, o klubo
prezidentas ir vyriausiasis treneris iki gyvos galvos diskvalifikuoti iš
Latvijos futbolo federacijos organizuojamų varžybų.
Šis sprendimas kelia daug diskusijų Latvijoje. Nuomonės ir faktai kiekvieną
dieną keičiasi. Todėl sunku ką vertinti kol nėra pilnai žinomi visi faktai.
Nesinorėtų daryti staigių išvadų, kaip kad paskubėjo pasidžiaugti Zigmas
Jurevičius, šios dienos straipsnyje Lietuvos ryte. Tokie faktai yra sunkiai
įrodomi ir pradėjus per anksti „ploti“ galima stipriai nusvilti.
Nors apie šį darbą nepriimta daug ir atvirai kalbėti, tačiau noriu pasidalinti
mintims, nes Lietuva tą darbą pradėjo dar 2008 metais pirma pasaulyje
pasirašydama susitarimą su FIFA. Po to šią sistemą perėmė
UEFA.
Prieš trejus metus FIFA, o šiais metais jau ir UEFA siekdamos užkirsti kelią
manipuliavimu varžybomis pradėjo taikyti Early Warning System (EWS). Nuo 2006
m. yra stebimos pagrindinės lažybų bendrovės visame pasaulyje, o tuo pačiu šių
futbolo organizacijų narių aukščiausių lygų nei rinktinių varžybos.
Įtarus nesąžiningą žaidimą – pradedamas tyrimas, o radus svarių ir neginčytinų
įrodymų – informuojama federacija, imamasi atitinkamų priemonių.
Pavyzdžiui balandį Makedonijos klubui „FK Pobeda“ buvo skirta aštuonerių metų
diskvalifikacija dalyvaujant Europos futbolo turnyruose, paaiškėjus, jog ekipa
sąmoningai pralaimėjo vieneriose rungtynėse. Panašių įtarimų šešėlis krito ant
dar trijų Makedonijos futbolo klubų.
Iš viso šiuo
metu Europoje tiriama apie 40 įtartinų atvejų. Pagal šioje sistemoje turimą
informaciją – o informacija gaunama iš beveik 1000 lažybų kontorų, įskaitant
didžiausią pavojų keliančias Azijos lažybų kontoras – Lietuvoje įtarimų, jog
manipuliuojama rungtynėmis nėra – per metus grafoje ties mūsų šalies vardu
„dega“ 0 (nuliukas)…
Ko, deja,
negalima pasakyti apie mūsų kaimynus Latvius. Šiuo metu dar anksti kalbėti, ar
Latvijos futbolo federacija turėjo visus įrodymus dėl Daugpilio klubo
dalyvavimo lažybose, tačiau pateikiamoje UEFA medžiagoje įtarimų dėl kaimyninės
šalies varžybų rezultatų tikrai būta.
Tačiau negalvojame kad esame apsaugoti nuo tokio blogio. LFF ir toliau aktyviai
bendradarbiaus su lažybas prižiūrinčiomis organizacijomis ir esant bent
menkiausiam įtarimui imsis varžybų nuostatuose ir mūsų Įstatuose numatytų
veiksmų. Gaila, kad Lietuvoje esame vienintelė Federacija kuri tuo rūpinasi,
nors, pasak lažybas organizuojančių įmonių atstovų problemų kitose sporto
šakose daugiau…
Nusivylimas.
Pyktis. Gėda. Nėra žodžių, kuriais galėčiau įvardinti tuos jausmus, kurie
supurtė vakar stebint mūsų rinktinės varžybas. Nepaleidžia jie ir šiandien
grįžtant į Lietuvą.
Galva verda nuo minčių ir svarstymų, emocijų. Todėl šiandien tikrai nesinori
priiminėti jokių sprendimų ir rodyti pirštu į vieną ar kitą. Kyla daug
klausimų, į kuriuos šiandien dar nerandu atsakymo.
Pernai federacijoje svarstėme – ko reikia rinktinei, kad ji parodytų savo
galimybes ir kovotų taip, kad Lietuva įsitvirtintų futbolo žemėlapyje.
Gero trenerio? Pinigų? Sąlygų treniruotis ir žaisti? Manėme kad taip. Suspaudėm
savo biudžetus, perdėliojom eilutes, atėmėm iš vaikų, jaunimo, masinio futbolo
programų… Skyrėme daugiau nei galėjome sau leisti. Juk rinktinė, tai futbolo
piramidės viršūnė, o komanda jau subrendusi, susižaidusi… Atrodė, jog
tereikia paskutinio stumtelėjimo iš mūsų pusės.
Klydom. Motyvacijos, noro dirbti ir kovoti pasirodo nenupirksi.
Futbolo veteranai prisimena ankstesnes rinktines: į varžybas dieną prieš, be
stovyklų, be geriausių viešbučių ir aikščių… bet su nepalaužiamu noru
laimėti. Laimėti bet kokia kaina, bet kokiame stadione, prieš stipriausią ar
silpniausią komandą. Už Lietuvą.
Kažkada tai buvo didelė garbė. Šiandien – matau norą žaisti tik tada, kai stebi
tūkstantinės žiūrovų minios Paryžiaus stadione, kai „kabinami auksiniai
medaliai“ įveikus austrus ar rumunus. Farerų salų komanda… laimėtos
rungtynės? Silpni varžovai? Mažai žiūrovų? Nedidelė garbė?
Didelė gėda tai tikrai. Matau, kaip vyrai pyksta patys ant savęs. Tai mūsų
pyktis čia jau nepadės.
Treneris… Keista, bet atsakomybės neprisiima. Deja, bet gal tai normalu
užsieniečiui, kuris negyvena mūsų kasdienybe, o problemą perkelia ant žemo
lygio Lietuvos čempionato ir prastų žaidėjų.
Bet… tiek to. Po mūšio kumščiais niekas nebemojuoja.
Reikia priimti realybę ir atsiprašyti tų, kuriuos nuskriaudėm dėl rinktinės
„pergalių“. Reikia bent jau augantiems futbolininkams įdiegti troškimą kovoti
dėl Lietuvos, o ne asmeninės garbės. Reikia … Na, gal patys supras…
Šiandien valdo emocijos. Rytoj reiks pradėti dirbti ir gerai išmokti šitą
pamoką.
Praėjusį
penktadienį Lietuvos futbolo federacijos Vykdomasis komitetas priėmė
sprendimus dėl šių metų futbolo sezono. Ir nors dauguma jų didelių diskusijų
nesukėlė, tačiau sprendimas dėl FBK Kaunas ir FK Atlantas dalyvavimo I lygos
čempionate buvo sunkus ir čia nuomonės išsiskyrė.
Tačiau
priešingai negu LFF atstovų pasisakymai buvo interpretuoti spaudoje, sprendimas
neleisti šiems klubams dalyvauti I lygoje nebuvo priimtas dėl tų klubų vadovų
veiksmų šiais metais. Tie veiksmai galėjo turėti įtakos Vykdomojo
komiteto narių balsavimo motyvacijai, tačiau sprendimo esmė buvo visai kitokia.
Manau, kad iki šiol tai nebuvo tinkamai išaiškinta ir todėl kilo laibai daug
neteisingų interpretacijų.
Įžeidimus ar
nesportiškus pasisakymus vertins LFF Drausmės komitetas ir tik tada bus aišku
kokios sankcijos bus taikomos klubams ar jų vadovams, o sprendimo, neleisti FBK
Kaunas ir FK Atlantas esmė yra labai paprasta – I lyga yra atskiras čempionatas.
Klubai, kovojantys jame, siekia patekti į LFF A lygą ir pagal tai planuoja savo
biudžetus, infrastruktūros projektus bei kitus veiksmus. Todėl papildomų
komandų įjungimas į I lygą, ypač tokių, kurios stipriai sumenkina kitų komandų
šansus kovoti dėl išėjimo į A lygą yra neteisingas jų atžvilgiu. Konkrečiai
pavyzdžiais galėtume laikyti FK Alytį ir FK Nevežį. Abi komandos turi rimtų
ambicijų kitais metai žaisti A lygoje. Abejose miestuose vyksta rimti stadionų
rekonstrukcijų darbai – Alytaus miesto stadiono rekonstrukcija numatyta
pabaigti šių metų rudenį, o Kėdainių net anksčiau – vasaros pabaigoje. Šalia
Kėdainių stadiono jau įrengtos geros kokybės treniruočių aikštės. Šios komandos
atsisakė šiemet prisijungti prie A lygos, tikėdamos kad per metus bus pasiruošusios
ir galės kokybiškai rungtyniauti aukščiausiame šalies futbolo divizione.
Tuo tarpu
FBK Kaunas ir FK Atlantas iškovojo teisę žaisti A lygoje ir turėtų žaisti
būtent ten. LFF VK nariai kovo 20 dienos posėdyje išreiškė viltį, kad šių
komandų vadovai apsispręs ir tam buvo padaryta savaitės pertrauka. Tačiau,
tenka apgailestauti, bet taip neįvyko.Vietoj to buvo toliau išsakomos
pretenzijos LFF ir tuo pačiu reiškiamas pageidavimas žaisti I lygoje. Manau,
kad didelė dalis anksčiau išsakytų pretenzijų turėjo pagrindo ir LFF ėmėsi
pakankamai radikalių žingsnių, kad į visas jas būtų sureaguota. Kovo 24
dieną A ir I lygos klubams buvo išsiuntinėtas dokumentų paketas dėl šių
metų varžybų organizavimo. Iki tol LFF, pirmoji pasaulyje įdiegė Ankstyvo
perspėjimo sistemą (EWS) Nacionaliniame čempionate ir susiderinus su Valstybės
jėgos struktūromis užsitikrino, kad šiais metais bandymai įtakoti varžybų
baigtį bus tiriami iš karto, o pakeistas Drausmės kodeksas numatys žiaurias
sankcijas tai bandantiems daryti.
Pagal
susitarimą su Nacionaline Futbolo Klubų Asociacija (NFKA), A lygos klubų
sukurtas trenerių komitetas turės savo žodį LFF VK skiriant visų amžių
rinktinių trenerius. LFF ir apskričių asociacijų įstatai numatys didesnę klubų
įtaką LFF ir apskričių federacijų veikloje. Teisėjavimo išlaidos sumažintos
beveik 40 procentų. Atsisakyta imti mokestį už legionierius. Pagal sutartį su
MITRE, kiekvienas klubas gaus po 50 kamuolių sezonui. Tuo pačiu, perėmus A
lygos organizavimą iš NFKA, buvo nuspręsta nerinkti jokio startinio mokesčio iš
A lygos dalyvių. Bendra nauda, palyginus su praėjusiu sezonu vienam klubui
sudaro beveik 70 tūkstančių litų, o tai yra net 560 tūkstančių litų visai A
lygai. Įvertinus visą tai, nėra keista, kad net 3 klubai iš I lygos pareiškė
norą žaisti A lygoje jeigu tam atsiras galimybė. Tačiau keista, kad tai
neįtikino FBK Kauno ir FK Atlanto vadovų.
LFF atsako
už viso futbolo vystymą Lietuvoje. Klubų vadovams sunku suprasti, kad A lyga
sudaro mažiau negu 10 procentų viso Lietuvos futbolo. Tačiau ji
mums svarbi – joje auga rinktinės pamaina, joje liejasi emocijos daugumai
ištikimiausių Lietuvos futbolo fanų. Todėl mes negalime leisti jos sugriauti ar
padaryti ją pajuokos objektu. LFF 5 sezonus vykdo licencijavimą ir šios proceso
įtaka Lietuvos futbolui yra sunku pervertinti. Tik šio proceso dėka, mes iki
metų pabaigos Lietuvoje turėsim net 13 minimalius A lygos kriterijus
atitinkančius stadionus. O pridėjus planuojamas Mažeikių ir Pakruojo stadionų
rekonstrukcijas – jų bus net 15. Dabar didžiausias dėmesys yra skiriamas vaikų
Akademijų plėtrai ir treniruočių bazėms. Todėl sprendimas laikinai pristabdyti
A lygos licencijavimo reikalavimus buvo skausmingas, tačiau jis buvo priimtas,
kaip kompromisas, kad A lygos ir I lygos čempionatai įvyktų.
Suprantama,
kad futbole atsiranda įvairių idėjų, kurios gali vadintis skambiais vardais –
tačiau idėjos, kurios skirtos tam kad būtų panaikinta viena ar kita lyga,
apjungtos kelios lygos, atsisakyta nacionalinio čempionato dėl Baltijos lygos
ar panašiai negali būti toleruojamos. Jos griauna futbolą iš esmės. Futbolo
administravimas yra tuo patrauklus – kad nieko nereikia išradinėti – visos
taisyklės ir variantai jau išrasti – o jeigu sugalvojama daryti kitaip negu
tradiciškai priimta – dažniausiai laukia labai didelis nusivylimas.
Tačiau
futbolas žaidžiamas dėl žiūrovų. Galbūt kai kurių klubų vadovai nesutiks,
tačiau mano pozicija visada buvo būtent tokia. Tuo pačiu futbolas yra
profesija, manija ar jauno sportininko tikslas. Todėl dabartinė situacija man
kelia didelį skausmą. Pagal taisykles LFF VK priėmė teisingą sprendimą, tačiau
turime situaciją, kada dėl nesuprantamų priežasčių FBK Kauno ir FK Atlanto
žiūrovai, futbolininkai, darbuotojai neturės aukščiausio lygio futbolo. Tai
nėra gerai ir tokia situacija negali tenkinti nei vieno, kam rūpi futbolas
Lietuvoje.
LFF
prezidento balsas Vykdomojo komiteto posėdyje yra 1 iš 11, bet aš tikiu, kad
šių klubų vadovams atmetus ambicijas ir pareiškus norą grįžti į A lygą galima
rasti tinkamų sprendimų. A lygoje gali žaisti 10 komandų. Tačiau ar tai
įvyks?…
Karas
naudingas tik tiems, kurie jį žiūri iš šalies. Futbole negali būti pašalinių,
taigi bent jau mums, šis karas tikrai nenaudingas…
… šiek
tiek naujienų pratęsiant ankstesnę temą…
Bilietai į rungtynes Kaune ir toliau sėkmingai perkami - jau nupirkta 3500,
tačiau vietų ten yra beveik 9000…
Šiek tiek ilgiau užtruks derinimas dėl traukinių.
Dėl rungtynių Prancūzijoje. Lėktuvas bus - detalės labai greitai….
O pabaigai pažiūrėkit naujo tipo anonsą…
Dėl darbų
gausos jau senokai nerašiau į šitą blog`ą. Apie artėjantį Lietuvos čempionatą,
laukiančius sunkumus, iškylančias problemas, naujas-senas intrigas ir paranojas
parašysiu po draugiškų rungtynių, o dabar noriu kreiptis į jus dėl artėjančio
„dublio“ su Prancūzijos rinktine. Jau dabar neabejoju, kad tai bus
įsimintiniausia Lietuvos futbolo metų savaitė. Žinau ir tikiu, kad jūs būsite
su rinktine ir kad mes kartu tikėsim, kad stebuklą galima sukurti. Taigi dar
kartą: „KUR JŪSŲ RANKOS!!!!!!”
Jų labai reikės per pirmąsias rungtynes Kaune. Ir nors negaliu nesidžiaugti
tuo, kad iki šiol bilietai.lt jau yra pardavę apie 3000 bilietų, tačiau tai
reiškia, jog dar yra likę laisvų daugiau nei pusė Dariaus ir Girėno stadiono
vietų. Vis tik tikiu, kad stadionas bus pilnas ir audringas palaikymas padės
mūsų rinktinei „užkurti pirtį“ prancūzams. Rinktinės vyrai tiki jumis ir aš
viliuosi, kad jūs tikite jais. Ekonominė situacija nelepina visų ir nors
finansavimas mums mažėja, didėja mokesčiai, tačiau mes nemanome, kad šią
problemą reikėtų perkelti ant jūsų. Bilietai į rungtynes kainuoja beveik
mažiausiai iš visų panašių rungtynių – tik 50 litų.
Federacija su savo rėmėju „Lietuvos geležinkeliais“ pradėjo derinti specialaus
traukinio reiso klausimus pirmosioms rungtynėms su prancūzais Kaune. Pirmasis
reisas per rungtynes su Farerais pasiteisino su kaupu, iš to nemažai išmokome,
ištaisysime kai kurias smulkmenas. Antrasis reisas privalo būti tik geresnis ir
susilaukti didesnio susidomėjimo. Jei turite kokių nors pasiūlymų, dabar būtų
pats laikas juos išsakyti žemiau esančiuose komentaruose. Noriu, kad tai būtų
nepamirštamos rungtynės visiems. Tuo pačiu tikiuosi kad tikri rinktinės fanai supras
situaciją ir nepasiduos provokacijoms bei neapsunkins ir taip sudėtingą LFF
finansinę situaciją – nereikia nei įžeidžiančių plakatų, nei degančių fakelų.
Aš žinau, kad geriausias „įžeidimas“ bus mūsų iškovoti taškai.
O po to, po kelių dienų jau Paryžiaus Stade de France stadione kausimės dėl
maksimumo. Mes gi išmokom: „Everyzzing izz pozzible“. Ir ten mus priims
prancūzų futbolo šventovėje. Nustelbti 70 000 minią yra sunku, bet mes jau ta
darėm Rumunijoje. Todėl tie kas gali – mes jūsų labai lauksime. LFF iš Prancūzų
federacijos išreikalavo teisę i maksimaliai 3500 vietų, tačiau suprantame kad
tokio lankomumo kol kas tikėtis sunku. Tačiau, kaip sako anglai – „kiekvienas
yra skaičiuojamas“ – o tai reiškia kiekvienas jūsų yra didelė paspirtis mūsų
komandai.
Norėdami
padėti jums dalyvauti, pirmą kartą organizavome prekybą bilietais į išvykos
rungtynes per savo partnerių www.sportfan.lt
parduotuvę. Nors šita internetinė parduotuvė veikia dar visai neseniai, tačiau
jie įsipareigojo sudaryti visas sąlygas Lietuvos rinktinės fanams iš visos
Europos įsigyti bilietus. Kaip mane informavo parduotuvės atstovai,
susidomėjimas bilietais tikrai nemenkas, o tą jaučiame ir mes federacijoje,
kadangi į mus taip pat dėl bilietų kreipiasi įvairiose Europos šalyse
gyvenantys lietuviai.
Deja, labai prašau atkreipti dėmesį į tokį faktą, kad bilietais bus prekiaujama
tik iki vasario 27 dienos, nes pasibaigus šiam terminui Prancūzijos
futbolo federacija bilietų daugiau, nei bus rezervuota, neskirs. O tikrai
norėtųsi, kad mūsų vyrus Paryžiuje palaikytų kuo daugiau tautiečių, kad Stade
de France minioje plėvesuotų kuo daugiau trispalvių.
Galiu išduoti, kad LFF šiuo metu veda derybas su viena kompanija dėl specialaus
vienos dienos kelionės paketo į rungtynes Paryžiuje. Jei derybos bus sėkmingos,
fanai turės galimybę specialiu reisu rungtynių dieną nuvykti iš Vilniaus į
Paryžių, jiems užsakytu autobusu nuvažiuoti į stadioną ir atgal, o iš karto po
rungtynių apie vidurnaktį grįžti atgal į Lietuvą. Kelionės kaina turėtų būti
apie 900 litų.
Laukiu idėjų, pasiūlymų ir… iki dar vienos istorinės akimirkos…
Aš visada
kreipdavau dėmesį į kritiką. Už tai gaudavau velnių…
Visi
pykdavo, kad reaguoju į fanų pasisakymus, kad bendrauju su jumis, kad atkreipiu
dėmesį į tai ką jūs sakote… net ir Sūduvos bloger‘is apkaltino mane, kad
lendu ten kur nereikia…
Tačiau aš
nesustosiu… Aš buvau fanas ir net jeigu tai „ne lygis“ aš nesustosiu… aš ir
toliau galvoju, kad futbolas yra dėl mūsų visų – fanų, futbolistų, trenerių, ir
mūsų visų turinčių futbolą širdyje…
Taigi
nepykit kritikai ir visi futbolą nemėgstančių laikraščių tinklapių rašytojai,
nesugebantys išsiblaivyti po eilinės jūsų krepšininkų pergalės…
Ir apie ką
paskutinis triukšmas? Ogi apie tai, kad krizinės situacijos ekonomikoje
spaudžiama LFF nusprendė nepragerti 50 000 litų o už juos nupirkti kamuolius
vaikams, kurie neturi su kuo žaisti… Šiuo metu, kai didžiausia mobilaus ryšio
bendrovė Omnitel vietoj girtuoklystės nusprendžia paremti programą vaikams
sugražinti klausą – argi ją kas teisia? Ne, nes tai gražu…
O jeigu LFF
krizės sąlygomis ir neturėdami rėmėjų nusprendžia panašiai – ieškoma
sąmokslo… Neužmirškite, kad prieš 4 metus LFF organizavo šventę, nors
nugalėtojas buvo FK Ekranas. Dabar pasikeitė ne čempionas – pasikeitė
ekonominės sąlygos.
Todėl
nepykit, bet čia nėra jokios politikos… Mūsų ekonominė padėtis verčia
pagalvoti kur leisti pinigus – pragerti ar nupirkti kamuolius? Žinant, kad visi
klubai ruošia savo šventinius vakarus, nematau prasmės leisti pinigus be
reikalo… Asmeniškai pasveikinsiu FK Ekranas jų šventėje lapkričio 27 ir
palinkėsiu pratęsti šiųmetinį pasiekimą. Ir tai padarysiu nuoširdžiai…
Taigi,
nepykit, sensacijų ieškotojai…
Senai jau
nerašiau, nes buvo tikrai nemažai darbų susijusių su valdžios keitimusi ir
bandymu tą situaciją išnaudoti futbolo labui. Bet apie tai kada nors vėliau.
Norėčiau pasidalinti savo rūpesčiu kita tema. Šiuo metu tapo gero tono reikalu
ieškoti įvairių sąmokslo teorijų bei matyti tai ko nėra ir teigti, kad tiesa
yra tokia kokią mato vienas ar kitas asmuo.
Atrodo – kas
čia naujo – viskas pažįstama nuo Pasaulio sukūrimo – vienas užsideda rožinius
akinius ir mato viską rožinėm spalvom, kitam krislas akyje ir viskas juoda.
Ir tai
normalu – čempionatas artėja prie pabaigos ir tie, kurie mėgsta pasirinkti
puses renkasi pusę ir ją atkakliai gina. Juolab, kad vyksta Dovydo ir Galijoto
kova – kaip ir daugelyje šalių daugkartinį čempioną, neįveikiamą ir galingą FBK
Kauną nugali silpnesnis sudėtim, pinigais, tačiau stiprus kovine dvasia ir savo
atsidavimu FK Ekrano klubas. Žiūrovai pradeda lankytis stadionuose – rungtynes
transliuoja dvi nacionalinės TV. Gera, principinga ir bekompromisinė kova
aikštėje…
Ir vėl atsiranda pagunda rėkti – „Futbolas grįžta!“. Tačiau euforijos man nėra…
Ir ne todėl, kad laimi FK Ekranas, kaip kad daugelis iš manęs nemėgstančių
žmonių galvotų. Aš manau – tai kad FK Ekranas laimi yra gerai – jie dirba su
žiūrovais, jie kuria naujoves, jie gyvena pagal galimybes ir nemoka kosminių
algų nenorintiems Lietuvoje žaisti legionieriams. Todėl pagarba ir sveikinimai
FK Ekranas.
Tačiau yra
dvi neduodančios ramybės aplinkybės. Tai žaidimo kokybė ir atvira paranojos
kampanija.
Apie žaidimo
kokybę geriausiai pasako vieno iš buvusių FK Ekranas vadovų pasakymas po vakar
dienos rungtynių – „laimėti su tokia sudėtimi – joks pasiekimas“. Nenuvertinu
FK Ekranas pergalės, bet tai, kad čempionato lygis tikrai labai smuko parodo
tas faktas kad iš būsimų čempionų komandos į rinktinę nėra ką pakviesti. Žinau
visi pradėsite rėkti dėl Černiausko, bet jam dar reikia labai daug dirbti, kad
jis taptų rinktinės vartininku.
Na, o antras
dalykas dėl ko nenoriu džiaugtis – atvira ir nuolatinė paranojos ir pjudymo
kampanija. Vienam vaidenasi, kad LFF padarys viską kad FK Ekranas nelaimėtų,
kitas net TV apžvalgoje suskaičiuoja kiek kartų pakartotas tos ar kitos
komandos epizodas. Trečias sugeba parašyti straipsnį taip, kad net nesupranti
apie kurias rungtynes jis rašo. Atrodytų – kas čia keisto – tai Lietuva, čia
visi ką nors atstovauja ir už ką nors kovoja, tačiau aš negaliu ir nenoriu
nusiraminti.
Ką galvoti
sunkiai ir už menką atlyginimą futbole dirbantiems žmonėms, kurie stengiasi
viską padaryti, kad kova būtų sąžininga ir kad mūsų futbolas progresuotų. Prieš
šį čempionatą garantavau, kad teisėjavimas pasikeis iš esmės ir taip įvyko. Tik
aklas gali nematyti šio progreso. Neskaitant kelių smulkių epizodų visų ginamos
komandos naudai jokių didelių incidentų ar klaidų nebuvo. Todėl yra dvigubai
labiau pikta, kai visas šis darbas nurašomas ekspertų ir analitikų
tendencingais rašiniais.
Ar nors
vienas iš jūsų išeitų teisėjauti tokiose rungtynėse? Ar pagalvojate, kad nuo
jūsų plunksnos, TV reportažo ar blog‘o įrašo priklauso kokia nuotaika susirinks
žiūrovai į stadioną? Ar jie sugebės objektyviai vertinti šių žmonių darbą? O
gal nuo alaus aptemusi jų sąmonė, prisiminusį jūsų sukurtą provokaciją arba
sugalvotą sąmokslo teoriją, nuspręs į kovą prieš „engėjus ir jų pakalikus“
pajungti po tribūna gulinčią plytą ir ją paleisti į nekenčiamą asmenį? O to
asmens namie laukia vaikai… o kaltas jis tik tuo, kad sąžiningai bando
užsidirbti sau duoną dirbdamas tą darbą kurį jis geriausiai sugeba.
Ir jeigu
neduok dieve taip įvyks – ar jūs už tai prisiimsite atsakomybę? Nemanau…
Todėl prašau
visų rašančių, kuriančių ir kitaip futbolą propaguojančių žmonių – pagalvokite
prieš mesdami savo „akmenį“ – ar tikrai jūsų žodis kuria…
