Mintys apie gėrį, svajonės apie laimę ir gurkšnelis realybės. Mes žmonės ir mums taip yra priimta. Mes niekada nesiliaujame svajoti, galvoti ir kurti to, ko dar niekas nematė ir negirdėjo, nejautė ir nelietė. Kiekvienas iš mūsų turime begalinę erdvę į kurią dedame visus savo norus, užgeidžius ir savo kūrinius. Tai lyg dar vienas pasaulis mūsų galvose, kuris vis auga ir bręsta su mumis. Jame surastume pačių įvairiausiu minčių ir svajonių padarinių, tik ten pamatytume gyvuosius, kurie mirę ir tik ten pajaustume dar nejaustus jausmus. Tačiau visa tai atsiranda ir gimsta tik iš to ką matėme ir jautėme realybėje. Iš realybės pasisemiame minčių ir idėjų, visą tai dar kartelį perverčiame savo sieloje, galvoje ir kūne ir pasauliui suteikiame dar vieną naują spalvą. Duodame pasauliui kažką ko jis dar nematė ir neturėjo. Viskas ką atiduodame kada nors suteiks kitam žmogui naują idėja ir tai dar karta bus panaudota. Progresui galo niekad …
skaityti toliau >>