Mieli NMA vasaros sesijos dėstytojai,
Ačiū jums, kad šią vasaros sesiją buvote kartu su Nacionaline moksleivių akademija! Labai tikiuosi, kad pabendravę su Akademijos moksleiviais jaučiatės gausiai pasisėmę pozityvios energijos iš šių žingeidžių, įdomių, kūrybingų jaunų žmonių.
Noriu perduoti jums šiuos gražius NMA direktorės Bronės Narkevičienės ir NMA abslovento žodžius:
„Ačiū Jums už vertybes ir žinias, kurios buvo įlietos į NMA vaikų širdis, protus ir sielas. Ačiū už nuolat atnaujinamą tikėjimą, kad NMA duoda ir duos gražų pavyzdį jauniems Lietuvos žmonėms, kaip galima dirbti visų mūsų bendram labui, už tai, kad Jūs NMA vaikų širdyse paliekate tokį pėdsaką, apie kurį šių metų NMA absolventas rašo:
"Labai gaila, kad jau baigiau NMA. Sesijos man visada būdavo atgaiva protui, sielai ir kūnui (pastaruoju aspektu ypač vasaros sesija – nepraleidau nė vieno rytinio bėgimo). Nuolat būdavo kultūrinis šokas, kai po pavasario ar žiemos sesijos grįždavau į savo vidurinę mokyklą, kur aplinka pritvinkusi pykčio, nepasitenkinimo, keiksmų, paniekos, nekultūringumo – tada puikiai pajusdavau, kokia sava gėrio oazė man yra NMA, ir svajonės apie artėjančias sesijas bei kelių vietinių akademikų ratas padėdavo laukti kitų sesijų.
NMA yra toks ypatingas reiškinys, kad apie jį nelabai įmanoma žodžiais papasakoti. Kai sesijos metu apimdavo palaima dėl ko nors džiugaus, kartais pagalvodavau, kaip aš grįžęs galėčiau apie tai papasakoti namiškiams, ir suprasdavau, jog neįmanoma trumpai žodžiais perteikti viso to jausmo, ir kad norint suprasti, reikia ten pabūti. Esu Jums labai dėkingas už galimybę tai patirti."
Ačiū už tas galimybes, kurias Jūs dovanojate vaikams.“
Taip pat kviečiu paskaityti jaunųjų NMA žurnalistų sesijos metu dirbusių „Delfi medijų mokyklos“ projekte įspūdžius: http://blog.delfi.lt/media-mokykla. Jei norėtumėte pasidalinti savo įspūdžiais, sesijų skaidrėmis ar pažiūrėti sesijos nuotraukų, kviečiu jungtis prie NMA grupės Facebook‘e: http://tinyurl.com/nmakademija.
Saulėtos, šiltos ir spalvingos vasaros!
Jūsų, Lina
Sveiki visi, tyčia ar netyčia čia apsilankę. Aš esu Augustina Gabrilavičiūtė iš Vilniaus. Taip jau atsitiko, kad esu vienintėlė komandos narė ne filologė, o biochemikė. Bet, manau, tai netrukdė:)
Esu tinginė darboholigė, todėl arba nedirbu visai arba dirbu iš paskutiniųjų. Delfi media mokykloje buvau labiau darboholikė, kaip ir kiti, nes nors taip ir neatrodo, darbo buvo nemažai. Tik tas darbas yra vienas iš geriausių prisiminimų, kuriuos parsivežu namo. O interviu įrašus branginu kaip nežinau ką, nes jie man padeda tikėti tuo, ką dar vaikystėje sakė Keistuolių teatras - "tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti". Tikėkit, mielieji, ir svajonės išsipildys:)
iki susitikimo žiemą
Augustina
P.S. Parašykit man laišką! Jeigu patiko - rašykit, jei nepatiko -irgi.
augustinagab@gmail.com
Sveikučiai, skaitytojai : ) Esu Indrė, Iš Klaipėdos. Dabar jau Ąžuolyno gimnazijos. Esu jauna ir noriu išbandyti viską, ką įmanoma per šį gyvenimą, bandau nepraleisti nė vienos progos.Mėgstu nuotykius, linksmybes ir bendrauti su žmonėmis, todėl nusprendžiau, kad Delfi Medių Mokykla man būtų puiki pramoga ir galėčiau išpešti naudos. Taip pat savo ateitį galvoju sieti su žurnalistika, taigi tai buvo šiokia tokia praktika.
Taipogi Mūsų komanda, kad ir kokia siaurutė, buvo linksma ir sava. Taigi, ačiū visiems Delfi draugams ir didelis dėkui Eglei, mūsų vadoviukei, kuri buvo labai labai draugiška!
Jei norite ko nors paklausti ar pasiūlyti mano el.paštas:
Indrė Bručkutė
indruciukiux@gmail.com
Straipsnį rengė Indrė Bričkutė
Gabiausius Lietuvos vaikus vienijanti Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) šių metų liepos 3 d., penktadienį, Nidoje rengia kasmetinį jaunųjų talentų pasirodymą.
,,NMA yra darni bendruomenė, sudaryta iš trijų kartų, tai moksleiviai, mokytojai ir mokslininkai. Visus žmones jungia bendras tikslas – tobulinti save, auginti savo asmenybę. O baigiamąjį vakarą bus vaikų pasirodymas, sulauksime svečių iš Kauno technologijų universiteto, taip pat Nidos vidurinės mokyklos bei kitų“, – teigė NMA direktorė Bronė Narkevičienė.
Šiemet birželio pabaigoje prasidėjusi NMA akademija subūrė 83 jaunuosius talentus. Dviejų savaičių trukmės sesijoje ,,jaunieji akademikai“ diskutavo su knygų autoriumi ir lektoriumi dr. Woodrow Sears, lyderystės ekspertu dr. Modestas Gelbūda (UAB ,,Baltijos lyderystės ugdymo institutas“), dainavo su dirigente Mirga Gražinytė (Leipcigo aukštoji muzikos ir teatro mokykla) ir kiti. Kiekvieną rytą keliantis, rytine mankšta pasitinka sportiškais Linas Solomachin (Lietuvos kūno kultūros akademija). Akademijoje taip pat svečiavosi Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Gintautas Mažeikis, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro patarėja Laura Dzelkytė, Lietuvos automobiliu klubo prezidentas ir lenktynininkas Benediktas Vanagas. Vakarais, po visą dieną trukusių paskaitų, Nidos vidurinėje mokykloje dalyvaujama įvairiuose renginiuose tarp jų – skaitovų, netradicinio kino ar šokių ,,Bachata souls“ bei diskotekoje.
Nacionalinė moksleivių akademija - organizacija, jungianti jaunuosius talentus Lietuvoje ir išeivijoje. Akademija suteikia puikias sąlygas tobulėti ir įgyti tokiu sugebėjimų, kurių vaikai neturi galimybės įgyti paprastų pamokų metu. Akademija įtraukia septynis mokomuosius dalykus, – muzika, filologija, fizika, informatike, matematika, ekonomika, chemija ir biochemija.
Straipsnį rengė Akvilė Armonaitė
Kiekviena šalis turi turėti kažką savito, kas viliotų užsienio turistus. Bent jau taip mano Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) svečias – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius G. Mažeikis siūlantis šaliai populiarinti šiurpą keliantį herojų - Hanibalą Lekterį.
Laisvoji enciklopedija ,,Vikipedija“ nurodo, jog Hanibalas Lekteris (angl. Hannibal Lecter; gimė 1933 metais Lietuvoje) yra išgalvotas veikėjas iš keturių Tomaso Hariso (Thomas Harris) romanų ir jų ekranizacijų. Knygose ir filmuose Lekteris – tai kultūringas ir nuostabiai protingas psichiatras (jo intelekto koeficientas lygus 200) ir tuo pačiu serijinis žudikas, praktikuojantis kanibalizmą su savo aukomis.
Profesoriaus teigimu, Lietuva turėtų nebijoti sąsajų su garsiuoju žmogėdra, tarkim, Transilvanija, Rumunija, siejama su siaubinguoju kraujasiurbiu Grafu Drakula, kurio pilis ir yra labiausiai traukiantis turistus pastatas visoje šalyje. Pasakos ar mitai, ypatingai su mistikos elementais, visada masina žmones, todėl, G. Mažeikis, ragina tuo naudotis ir nesvarbu, jog Hanibalas Lekteris iš tikrųjų neegzistavo, juk, pavyzdžiui, nebuvo pabijota surengti keliaujančios išgalvoto burtininko Hario Poterio parodos. Pastaroji Čikagoje pristatoma ekspozicija užima net 10000 kv. m. Aplankyti šią parodą, nėra pigus malonumas eiliniam žmogui, nes bilieto kaina siekia 26 JAV dolerių (apie 60 litų) suaugusiems ir 11 JAV dolerių (apie 25 litus) vaikams. NMA svečias tikina, kad vienus turistus patraukia muziejai, o kitus - nematyti pasirodymai, pavyzdžiui, JAV pramogų sostinė Las Vegasas gyvena iš kazino ir įvairiausio plauko pasirodymų, tame tarpe ir pasaulyje stipriai populiarėjančio cirko. Sėkmingai išpopuliarėjęs ir vienas žymiausių pasaulio cirkų – Kanados „Cirque du Soleil“, per savaitė, žiniasklaidos duomenimis, uždirba apie 500 000 JAV dolerių (1 mln. litų) pelno, o bilietai, kurių parduodama vidutiniškai po 95 proc. į kiekvieną pasirodymą, į kainuoja nuo 45 JAV dolerių (apie 90 litų) iki 150 JAV dolerių (apie 300 litų). Profesorius tikina, kad dabar cirko artistai gyvena puikiai, anksčiau didelė dalis pinigų buvo skirta gyvūnams, tačiau šiuo metu daugelis renkasi akrobatinius ar kitus žmonių pasirodymus. G. Mažeikis teigia, kad Lietuvai trūksta tos tikros ir profesionalios kultūrinės industrijos: teatro, kino, reklamų, programų rašymo, apipavidalinimo… Anot NMA svečio, puikaus talentingo verslininko, žmogaus, kuris priklauso kultūros industrijai, pavyzdys yra Bilas Geitsas (amerikiečių verslininkas, tarptautinio IT koncerno "Microsoft" steigėjas, informatikas, mecenatas, filantropas, didžiausio pasaulyje labdaros fondo „Bill & Melinda Gates“ įkūrėjas ir valdytojas) ir tai yra esminė mūsų šalies trūkstama grandis. Kūrybinė industrija, kaip jau supratote, neįsivaizduojama be meno, todėl tam reikalinga bohemiška aplinka, kur būtų toleruojama išvaizdos, rasių, seksualinės mažumų įvairovė. „Lietuva netinkama menininkams, nebent Vilniaus Užupis, bet ir tai“, - savo pamąstymais dalinasi NMA svečias. Taigi, kaip Lietuva gali pritraukti turistų? Šiuo metu turimais Statistikos departamento apgyvendinimo įstaigų tyrimo duomenimis, 2008 m. apgyvendinimo įstaigose nakvojo beveik 1,83 mln. svečių, t.y. 2,6% daugiau nei per 2007 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose užsienio svečių 2008 m. apsistojo maždaug 910 tūkst. Tarp trijų Baltijos šalių – tai mažiausias užsienio svečių skaičius (Latvijoje –944,7 tūkst.; Estijoje – 1433,3 tūkst.), nors pagal užsienio svečių skaičiaus augimą per 2008 m. Lietuva yra antra: Estijoje užsienio svečių skaičius apgyvendinimo įstaigose išaugo 3,8%, Lietuvoje –7,2%, Latvijoje – 11,8%.
Vilnius šiemet tapo Europos kultūros sostine, Lietuva švenčia vardo tūkstantmetį, tačiau turistų, kaip buvo iš anksto tikėtasi ir prognozuota, ženkliai nepadaugėjo. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, viena šalies problemų – atvykimas, t.y. oro linijų nebuvimas. Šiemet oro bendrovei „FlyLAL – Lithuanian Airlines“ nutraukus skrydžius ypač aktuali tampa Lietuvos pasiekiamumo problema oru – skrydžių, ypatingai tiesioginių, stoka. Žiniasklaidos duomenimis, „FlyLAL-Lithuanian Airlines“, šiuo metu Rygos oro uostui „FlyLAL“ pateikusi 200 mln. litų ieškinį ir pasiekusi, kad būtų areštuotas tokios vertės bendrovių turtas, laimėjus bylą, skrydžius žada atnaujinti. Šiame kontekste profesoriaus G. Mažeikio pastaba apie tai, jog Lietuva nemoka daryti „biznio“ verčia susimąstyti, gal iš tikrųjų savita istorija ne tik padės šaliai geriau išgyventi ekonominę krizę, bet ir rasti ,,savo vietą po saulę“.
Straipsnį rengė Augustina Gabrilavičiūtė
Jau antrus metus NMA vasaros sesijoje vyksta neregėtas, nematytas dalykas – „tiksliukai“, „muzikiukai“ ir filologai po paskaitų kartu skuba į NMA choro repeticijas, o sesijos pabaigoje kviečia savo triūsą įvertinti koncerte. Tad sumąstėme pakalbinti šio fenomeno iniciatorę ir organizatorę, dirigentę Mirga Gražinytę.
Visų pirma gal galite trumpai papasakoti ką ir kur studijavote? Girdėjau baigėte Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokyklą?
Taip, baigiau Čiurlionio menų mokyklą, chorinį dirigavimą. Tada 3 metus mokiausi Vokietijoje (Grace) - baigiau chorinio ir orkestrinio dirigavimo bakalaurą, tada dar metus pabuvau Italijoje per ,,Erazmus“ programą. Nuo pernai mokausi Austrijos Leipcigo aukštojoje mokykloje orkestrinį dirigavimą.
O kodėl dirigavimas? Juk dauguma mergaičių norėtų studijuoti solinį dainavimą, o čia dabar net ne chorinis, bet orkestrinis dirigavimas.
Kaip ir dažnai muzikantams atsitinka, įtaka ateina iš šeimos. Dar kai buvau mažytė, sėdėdavau tėvelio choro repeticijose ir kažką piešdavau, tad man tas chorinis dirigavimas ir sprendimas jį studijuoti buvo gana natūralus dalykas, net nekilo kitų minčių. Išvažiavus į Austriją patekau į kultūrą, kur yra daug klasikinės muzikos. Jau studijų planuose buvo orkestrinio dirigavimo paskaitos – tai atrodė kaip iššūkis, tai, ką aš pažinojau mažiau, tad nusprendžiau ties tuo susikoncentruoti bent keliems metams.
Kodėl išvažiavote į užsienį?
Tai vėl atėjo iš šeimos. Po to kai 9 klasėje išlaikiau egzaminus, susėdome visi namie prie stalo ir tėvai sako: „na, reikia pagalvoti, kur galima į užsienį išsiųst pastudijuoti. Čia juk viskas taip pažįstama, taip žinoma“. Aš, aišku, labai apsidžiaugiau ir taip išėjo, kad pradėjome ieškoti, domėtis. Aišku, išvykus buvo visokių krizių: „kam išvažiavau, ką aš čia darau, kam man tą muziką mokytis“. Kai išvažiuoji iš namų, kai lieki vienas, būna tokie etapai, kol pereini į pilną sąmoningumą. Bet visada yra gerai pakeisti aplinką. Atsiduri tarp kitų žmonių, kitų tradicijų ir permąstai visas tiesas, iš naujo į jas pažiūri.
O kaip vyksta dirigavimo paskaitos, studijos? Juk turėtų būti orkestras, tad kaip jūs mokotės?
Aš į Leipcigą nutariau važiuoti todėl, jog sužinojau, kad ten daug dirbama su orkestru - nedaug kur tokios sąlygos. Iš tiesų būtent toks turėtų būti kelias, nes kaip instrumentalistai mokosi groti savo instrumentu ir reikia laiko, kol išmoksti kažką padaryti, taip ir mums reikia daug ką išmokti, tik yra sunkiau, nes instrumentas yra gyvi žmonės ir su jais mokytis yra ne taip paprasta. Leipcige dirbame su 5 skirtingais orkestrais: bandome kažką pakeisti, o šalia yra profesorius ir padeda, pataria.
Dirigentas turi labai gerai girdėti kiekvieną instrumentą – gal studijų metu mokina jais visais groti?
Grace turėjom kiekvienas pasirinkti po papildomą instrumentą, kuriuo prieš tai negrojome. Tada yra visos teorinės paskaitos. Tarkim, Italijoje orkestrinį dirigavimą gali studijuoti tik tie žmonės, kurie 7 metus studijavo kompoziciją – tam, kad jis jau turėtų bazę galvoje: kas yra partitūros, ko ten ieškoti. Aišku, tai gana kraštutinis atvejis.
Kokiais instrumentais grojate?
Aš sakau, ir manau, tai nėra labai klaidinga, jog mano pirmasis instrumentas buvo balsas. Po to, Grace šiek tiek grojau smuiku ir mušamaisiais. Taip pat labai svarbi studijų dalis yra fortepijonas, nes tai beveik vienintelis instrumentas, kuriuo galima sekti daugybę linijų ir jas koreguoti, derinti.
Diriguojant reikia labai didelės koordinacijos – tai išmokstama ar įgimta?
Yra žmonės kuriem tai lengviau sekasi ir kuriem tai sunkiau, bet tai išmokstama. Tam tikros mūsų dovanos yra gautos ir vieni visa tai pagauna ypač lengvai, bet iš esmės tai yra lavinama.
O nedominuoja čia vaikinai – juk koordinacija yra jų stiprioji pusė?
Aš manau, jog tokio apibendrinimo, kad dirigavimas yra vyriška profesija, nelabai galima sakyti, nes yra tam tikros vyrų stiprios pusės ir moterų stiprios pusės. Manau, tai labiau tradicijos ir nusistatymo dalykas. Iš kitos pusės – moterys anksčiau ar vėliau kuria šeimą, o norint vesti grupę žmonių, reikia nuolat tam skirti laiko ir pačiam mokytis, tobulėtis. Tarkim, partitūras geriausia -mokėti mintinai, kad galėtum gerai vesti.
Koks yra dirigento vaidmuo, ką jis gali pakeisti? Dažnai sakoma „Jis yra geras dirigentas, su juo visi groja pasitempę“ – nuo ko tai priklauso?
Pati gražiai pasakei – visi groja pasitempę. Idealus dirigentas turėtų mokėti pažadinti žmonėse entuziazmą, kad kiekvienas norėtų groti, nes viskas yra paprasta ir gerai sekasi, kai yra noras, nes tada žmonės atiduoda viską, ką gali.
Ką techniškai daro dirigentas? Gali patylinti smuikus, jeigu jie išsišoka?
Tai, kas labiausiai matoma, tai dirigentas pradeda kūrinį su įkvėpimu. Yra milijonai įkvėpimo galimybių, priklausomai nuo kūrinio nuotaikos ir turi taip pradėti, kad inspiruotum grojimą tam charakteriui, kurį grosi. Tada reikia parodyti kur kas įstoja, kad ir timpanams – jiems skaičiuojama šimtai pauzių ir jie dažnai susimaišo. Žodžiu, tokia kelrodžio funkcija. Tada, kaip sakei, tylinimas ar garsinimas, bet tai jau priklauso nuo subtilybių – garso kokybės rodymas, tai tokia sfera, kur visokių atspalvių begalybė. Tad, svarbiausia yra ne dirigento judesys, bet mintis, esanti viduje ir noras ją perduoti.
Ir kas bus po studijų? Ar Lietuvoje užtenka vietos?
Aš manau, jog vietos tikrai užtenka, čia sunkiau, bet vietos yra.
Kokia dirigentė ketinate dirbti?
Šiuo metu jau metus nedirigavau jokiam chorui, bet tai - tarsi namai ir ištakos, iš kurių išėjau. Toks lydinys balso, muzikos ir dailės yra opera ir iš tikrųjų labai traukia ši sritis. O šiaip, bus matyt.
Kokia muzikos padėtis Lietuvoje? Ar iš to įmanoma pragyventi?
Taip, sunkiau nei kitur, bet įmanoma. Kadangi mūsų šalis mažesnė, tai ir ratas muzikantų yra mažesnis. Italijoje ir Vokietijoje mėgėjiškų muzikantų, kurie kartais net pranoksta profesionalus, yra pakankamai daug. Lietuvoje to nėra ir tą reikėtų keisti – muzika galėtų būti vienas iš puikių hobių.
Kaip jūs atsiradote NMA ir kaip gimė NMA choras?
Kai buvau Grace man paskambino mano buvusi fortepijono mokytoja Gabrielė Kondrotaitė ir paprašė kažkokioje stovykloje (apie NMA aš dar nieko nežinojau) papasakoti apie grigališką choralą. Na, buvau šiek tiek susidūrusi, pati šiek tiek giedojau, bet tai nėra tas dalykas, kurį studijavau, tad labai dvejojau ar važiuoti. Galiausiai nusprendžiau, jog gerai vien tai, kad susitiksiu su jaunų žmonių komanda, tad reikia važiuoti. Pirmą kartą aš buvau 4 dienas ir paskutinį vakarą, atsimenu, atsistojo Dominykas ir improvizavo su smuiku, atsistojo Adas ir skėlė eilėraštį, atsistojo Donckis su beatle‘ais. Aš buvau pritrenkta – tokia energija. Tais metais vos, vos pakalbėjome apie choralą, bet labiau bandėme dainuoti, nes man praktika yra artimesnė negu kažko dėstymas. Smagiai pasibandėme ir sakiau Gabrielei, jog galime bandyti suburti chorą. Kitais metais šio choro repeticijos jau vyko visą savaitę, o chorui dirigavo patys ,,muzikiukai“, taigi, šiemet tęsiame šią tradiciją.
Straipsnį rengė Joris Kazlauskas
Kiekvieną dieną girdime kalbas apie tirpstančius ledynus, mažėjantį ozono sluoksnį, kylantį vandenyno lygį ir kitas globalines problemas. Visa tai turėtų labai rūpėti moksleiviams, nes jiems yra didžiausia rizika patirti globalinio atšilimo padarinius. Tad neveltui Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) vasaros sesijoje svečiavosi Aplinkos apsaugos ministro patarėja Laura Dzeldzytė. Ji moksleiviams pasakojo apie klimato kaitos problemas ir jų sprendimo būdus. Pasak NMA viešnios, labiausiai pasaulį teršia JAV, o į globalinių problemų sprendimus daugiausiai investuoja Japonija.
„Klimato kaitą kelia saulės sukimosi trajektorijos pokyčiai, šiltnamio efektą sukeliančios dujos, aerozoliai, seisminis aktyvumas, vulkanai, ledynmečiai ir kitos problemos“, - teigė L. Dzeldzytė. Europos komisijos duomenimis, klimato kaitos padariniai yra ledkalnių viršūnių tirpimas, ledynų nykimas, jūros vandens lygio kilimas, ekstremalus oras (audros, potvyniai, sausros ir karščio bangos), biologinės įvairovės netektis.
Kaip klimato kaitą vertiname, mes, lietuviai? Pasirodo, daugelį įstatymų, stabdančių klimato kaitą, pirmoji priėmė būtent mūsų valstybė. „Lietuva šventesnė negu kiti. Mes labai daug žaliavų eksportuojame į Kiniją“, - džiaugėsi L. Dzeldzytė. Taip pat puiku yra tai, kad Lietuvos prekybos centruose polietileniniai maišeliai yra mokami, tad žmonės juos perka rečiau, taip saugodami gamtą. O kitose šalyse, pvz., Didžiojoje Britanijoje tokie maišeliai yra nemokami. Tačiau kai kurie mūsų šalies gyventojai įžvelgia klimato atšilimo naudą. Pasak NMA viešnios, mūsų ūkininkai ir verslininkai galvoja, kad šiltesnis oras leis jiems pagaminti daugiau vyno.
Kintant klimatui vis labiau madingos tampa ekologiškos prekės. Anksčiau 1 litras ,,Coca-colos“ pagaminti reikėjo net 20 litrų vandens. Dabar tam pačiam gėrimo kiekiui užtenka vos 2,7 litrų vandens. Tačiau kai kurios įmonės pirkėjus apgaudinėja. „Yra kosmetikos įmonių, kuriose sakoma: mūsų gaminiuose nėra dalelių, kurios ardo ozono sluoksnį. Tačiau tokie gaminiai uždrausti jau prieš dešimt metų“, - piktinosi L. Dzeldzytė. NMA viešnia teigia, kad kartais įvyksta ir įvairių kuriozų. Pvz., viena tabako gamykla į rinką išleido „organiškas cigaretes“.
Taigi daugelis pripažįsta, kad klimato kaitos problema šiomis dienomis yra labai opi. Labai malonu, kad NMA moksleiviai turi galimybę apie jas sužinoti ir padėti jas spręsti.
Straipsnį rengė Indrė Bručkutė
Šiuo metu daugelis tėvų suka galvas, pamatę jų vaikų rašytas žinutes. Jiems tai - lyg atskira kalba, jų kalba, kurią supranta tik jaunimas. Vieną ,,slengą“ naudoja bendravimui internetu tarptautiniuose tinklapiuose, kitą lietuviškuose, dar kitaip išreiškia emocijas. Taigi, nusprendėme truputį ,,prašviesti“ tėvelius ir visus, kas nesupranta šių naujadarų:
,,Slengo“ žodynėlio santrauka:
SMS ir interneto trumpas žodynėlis:
· WTF? – kas per velnias?
· OMG – O, Dieve.
· LOL – labai juokinga
· Damn – velnias
· Dude – bičas, vaikinas.
Šypsenėlės:
· : ) – paprasta šypsenėlė.
· ;) - pamerkęs akytę.
· : D – garsiai juokiuosi
· : ( - liūdna
· :* - bučkis
· :O - nustebęs
· :P – liežuvis
· :@ - 1) įsiutęs. 2) aistringas bučinys.
Skype vartotojams:
Esant pageidavimams straipsnių turinys Virtualaus bendravimo ypatumai gali būti tęsiamas.
Straipsnį rengė Indrė Bručkutė
Vieną nenuspėjamo jūrinio oro sekmadienį (tiksliau, birželio 29 d.) NMA moksleiviai patyrė nuostabių nuotykių, nes jau nuo pat ryto jų laukė orientacinis žygis po Neringą! Kelionė prasidėjo 10 valandą ryte, kai visi susirinko prie Nidos vidurinės mokyklos. Buvo suburtos aštuonios grupės, kurios pagal konkrečiai nurodytas užduotis turėjo įvykdyti savo maršrutus. Pirmas orientacinio žaidimo punktas – prie Nidos švyturio stovintis dėstytojas R.Jankauskas. Neringos turizmo informacijos centro duomenimis, švyturys ant Urbo kalno yra vienas didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje. Švyturio aukštis šiuo metu - 29,3 metro. Šalia jo – į apačią besileidžiantys laiptukai, kurių yra apie 200. Būtent juos mums teko suskaičiuoti ir užrašyti duotuose lapeliuose su užduotimis. Po to, turėjome keliauti ir surasti Kuršių nerijos nacionalinio parko herbą ir parašyti kas jame pavaizduota. Viršutinėje herbo dalyje pavaizduota vėtrungė, o apatinėje, kaip vėliau išsiaiškinome, retas, į raudonąją knygą įrašytas augalas – Zunda. Įvykdę dar kelias užduotis, per kopas ir slėnius nuėję iki miškų, turėjome atrasti buvusią Neringos sklandymo mokyklą. ,, Prieš 70 metų Nidos kopose buvo įkurta sklandymo mokykla. Mokyklą nuspręsta įkurti vakarinėje šlaito pusėje Sklandytojai gyvendami palapinėse patys statė medinį angarą. Daugiau nei po mėnesio, rugsėjo 15-ąją, angaras buvo pastatytas. Valdžios sugalvota, sklandytojų pastatyta, ji veikė 1933-1939 metais. Lietuvos sklandytojai į Nidą važiuoja kaip į namus - ten, kur viskas prasidėjo..“ – skelbiama Lietuvos senovinių ir klasikinių sklandytuvų klubo svetainėje.
Tada, turėjome bėgti iki vadovuko Vytauto, kurio užduotis – įvertinti ar mokame rišti mazgus. Visiems tai neblogai pavyko, taigi, neilgai trukus atsidūrėme vietoje, kur turėjome pavalgyti. Paskubomis užkandome, nes visus jau buvo ,,užkabinęs azartas“. Kitas svarbus punktas – Nidos oro uostas. Žiniasklaidos teigimu, šiuo metu oro uostas tuščias - pastaraisiais metais jame nenusileido nė vienas lėktuvas. Uždarytame oro uosto pakilimo take važinėja dviratininkai, savo šaunumą demonstruoja galingų automobilių šeimininkai. Taigi, ten įvykdę, viską, kas buvo užduota lėkėme tiesiai į Nidos miesto centrą. Baigiamieji punktai – Thomo Manno namelis ir Nidos viešoji biblioteka. Thomo Manno internetiniame portale (www.mann.lt) rašoma, jog: ,,rašytojas su šeima Nidoje praleido tris vasaras (1930-1932). Čia jis laikėsi įprastinės darbotvarkės. Toliau rašė "Juozapą ir jo brolius", eseistiką "Mano vasarnamis", straipsnius "Ko mes turime reikalauti", "Kalba jaunuomenei", "Velzungų kraujas", laiškus redakcijoms, leidykloms, vertėjams, bičiuliams“.
Baigę viską, kas buvo užduota, visi išvargę pasiekėme paskutinį punktą – mokyklą, nuo kurios ir pradėjome žydį. Apskaičiavome kiek kilometrų nukeliavome ir pagaliau galėjome grįžti ir mėgautis jūros, bei dušo malonumais po varginančių klajonių.
Straipsnį rengė Joris Kazlauskas
Šį straipsnį siūlau skaityti visiems vyrams, nes rašysiu apie lenktynes. Tačiau ir moterims nepatariu iškart lankytis internetinėse svetainėse apie stilių ir madas. Juk visos turite žinoti dėl ko eina iš proto Jūsų draugai ar sutuoktiniai.
Tokių vyrų, gal daugiau vaikinų, yra ir Nacionalinėje moksleivių akademijoje (NMA). Neveltui vasaros sesijoje apsilankė Lietuvos automobilių klubo prezidentas Benediktas Vanagas. Lenktynininkus dažnam teko matyti per televiziją ar internete, bet gyvai su kuriuo nors vienu kalbėtis – tikriausiai ne. Su mūsų svečiu bendravo NMA bičiulis Antanas, bet daugiausiai klausimų uždavė patys mokiniai. Daugumo nuomone visi lenktynininkai vairuoti pradeda būdami dar vaikai. Tačiau B. Vanagas paneigė šį stereotipą: jis vairuoti pradėjo būdamas šešiolikos metų. „Buvo daug sudaužytų automobilių“, - apie savo karjerą pasakojo mūsų svečias. Pasak jo, lenktynių mėgėjai tik ir laukia, kada įvyks kokia avarija. „Labai didelė dalis žiūrovų nori pamatyti kraują, kaip automobiliai dūžta. Bet šiaip, tai yra „nekraujingas“ sportas“, - teigė B. Vanagas. Didžiausia trauma lenktynininkui buvo stuburo lūžis.
Įdomu, kokius automobilius mėgsta lenktynininkai ir kiek tie kainuoja. B. Vanagas sakė, jog jam labiausiai patinka „Subaru“ markės automobiliai. „Subaru Impreza“ variklis - 2 litrai su turbina, 200 arklio galių, 4 varomieji ratai“, - tikino jau penkerius metus šį automobilį vairuojantis lenktynininkas.
Kokių apdovanojimų yra pelnęs B. Vanagas? Savo sportinę karjerą jis pradėjo 1998 metais, startavęs Lietuvos žiedinių lenktynių čempionate automobiliu ,,Škoda Felicia“. 1999-2000 metais laimėjo ,,Škoda“ taurę. Nuo 2000-ųjų prasidėjo B. Vanago ,,ralinė“ karjera. Pirmąją sezono pusę jis startavo šturmano pareigose su Lietuvos ralio veteranu Vytautu Federavičiumi ir automobiliu ,,Honda Integra“. Netrukus ir pats nusprendė pats sėsti prie ralio automobilio vairo. Pasirinkus greitą automobilį ,, Honda Civic Vti“, B. Vanagas startavo A-1600 klasėje, o 2004-aisiais debiutavo N4 klasėje (turbininiai automobiliai varomi visais ratais).
Kiekvienas savo srities atstovas turi savo srities autoritetus, todėl ne išimtis ir lenktynininkai. Labiausiai B. Vanagas mėgsta Valdą Jonušį, Vytautą Venskūną, iš užsienio lenktyninių - Michaelį Schumacherį ir Coliną Mcraejų.
Kai kurie žmonės gali išsigąsti gatvėmis važiuojančių lenktyninių. Tačiau ne lenktynių metu B. Vanagas vairuoja sąžiningai, tad jo bijoti tikrai nereikia.
Vienas aktyviausių klausytojų buvo pats Vilniaus licėjaus muzikos mokytojas metodininkas Ričardas Jankauskas. Jis mūsų svečiui uždavė ne vieną kandų klausimą. „Jūs labai dažnai daužote automobilius. Iš kur pinigai?“, - juokavo visų mėgiamas dėstytojas. Tačiau B. Vanago atsakymas nebuvo juokingas. Jis teigė, kad automobilių sportą remia tik privačios įmonės. Keletą klausimų mūsų svečiui uždavė ir NMA merginos. Vienai jų buvo įdomu, kodėl automobilių sporte daugiausia yra vyrų. B. Vanagas papasakojo apie porą vokiečių moterų, kurių viena laimėjo Dakaro ralio lenktynes, o kita - pasaulio ralio čempionatą. „Moterys yra atsargesnės ir nepridaro kvailysčių kaip vyrai“, - NMA merginas stengėsi pamaloninti svečias. „Kai susipažinau su savo žmona, ji jau žinojo, kad aš esu pakankamai išprotėjęs“, - ironizavo lenktynininkas.
Taigi, visa NMA bendruomenė buvo patenkinta, kad pas juos atvyko toks įdomus svečias. Perskaičiusiems šį straipsnį siūlau nuvykti į artimiausias lenktynes, kuriose dalyvaus B. Vanagas. O jei tokios galimybės neturite, tiesiog nepabėgę nuo monitoriaus pradėkite žaisti kokį lenktyninį žaidimą. Gal ir Jūs, bent jau virtualioje erdvėje, laimėsite kokį prizą, kurį pelnė pas mus svečiavęsis lenktynininkas.
