Visada smagu atrasti ką nors naujo, netikėto. Laisvalaikyje, prisėdus prie kompiuterio tai įmanoma dirbant su programa GIMP. Jei mėgstate improvizuoti su nuotraukomis, bandyti savo jėgas grafikoje, - tikrai nenusivilsite šios programos teikiamomisgalimybėmis.
Nereikia būti profesionalu, kad, pasitelkus sluoksnių, filtrų, spalvų koregavimo funkcijas, padarytumėte keletą paprastų darbų, kurie jums suteiks nemažai džiaugsmo. Jei improvizuosite.
Rasdama laisvą minutę vis "pažaidžiu" su mėgstama programa GIMP( nemokama PHOTOSHOP versija). Nesu šios programos techninių galimybių "asas" , bet ji mane kaskart džiugina laisve improvizuoti ir patogia vartotojo sąsaja tai daryti.
Šiandien - trys darbai.
► Šiek tiek pavargau, bet vis prašau jėgų eiti toliau:
nes - aš tikiu, kad dar galiu skristi:
nepaisant aštrokų gyvenimo kampų - vilties spindulys šviečia:
Kaip buvau žadėjusi, - trumpai apie J.Miltinio teatro gastroles Turkijoje, Trabzono mieste. Teatras buvo pakviestas į 11-tąjį teatrų iš viso pasaulio festivalį. Mūsų teatras parodė L.Tolstojaus "Kreicerio sonatą" (rež. S.Varnas). Spektaklis buvo sutiktas šiltai, nors kaip ir gastrolių metu Ukrainoje, truputį žiūrovams buvo sudėtinga sekti ir tai, kas vyksta scenoje, ir titrus, rodomus ant šalia scenos esančios sienos. Beje, kaip ir mums, stebėjusiems spektaklį, atvežtą iš Tatarstano. Dar vienas pamatytas spektaklis (izraeliečių) žiūrėjosi lengviau, nes nuotaikinga komedija apie Odisėją buvo žinoma tiek turiniu, tiek ir suprantama iš pateiktų tekste daugybės žodžių, kurie daugelyje kalbų reiškia tą patį.
Kelionė lėktuvu iš Rygos į Stambulą, po to į Tabzono miestą gal kiek ir išvargino, bet jau čia susipažinome su turkiška virtuve, kuri po to džiugino ir viešbutyje. Maitinama buvo tris kartus į dieną ir buvo sunku nepersivalgyti, - taip buvo viskas skanu.
Bene ryškiausi prisiminimai liks apie aukštai kalnuose esantį vienuolyną. Lekuodami liežuviais, bet užsispyrę pasiekti tikslą kopėme pėstute į statų kalną, gėrėme iš tekančio šaltinio ledinį vandenį, grožėjomis atsiveriančiais vaizdais, fotografavomės…
Visus įspūdžius sunku išpasakoti, reikia ten pabūti. Gal, bendrais bruožais, bus galima šį tą pamatyti iš prabėgomis padarytų nuotraukų…
Stambulo oro uoste.
Oro uoste. Aktorė Inga Talušytė.
Trabzonas. Prie viešbučio. Centre - rež. S.Varnas ir rež. padėjėjas S.Stakelė.
viešbučio vidiniame kieme - grimerė J.Kudokienė.
kopimas į kalną, į ten esantį vienuolyną.
rež.padėjėjas S.Stakelė
režisierius Saulius Varnas
štai ir vienuolynas!
vienuolyno kieme
aktorius Albinas Keleris
aktorė Toma Rasmislavičiūtė
aktorė Inga Talušytė
nuo kalno žemyn
pietūs kalno papėdėje
rež. S.Varnas ir šviesų dailininkas Audrius Zutkis
akt. Albinas Keleris
prie teatro
akt. Albinasd Keleris (centre) prie teatro ir "ant teatro stogo".
Priešpaskutinės J.Miltinio teatro gastrolės šį pavasarį. Maršrutas beveik panašus į pernai metų: Vilkaviškis-Birštonas-Marijampolė (šį kartą - ne Varėna).
Dvi naktis nakvojome ten pat - Birštono klebonijos viešbutėlyje. Daug nesiplėsiu, nes viskas buvo panašiaikaippernai. Skirtumas tik tas, kad šeimininkė mus maitino "naminiais" pusryčiais
,
vyrai pagavo neblogą laimikį
,
grožėjomis žydinčia magnolija
,
o aš radau simpatišką medinių dirbinių parduotuvėlę
.
Buvo puiku vėl pasivaikščioti Nemuno pakrante, užkopti į Vytauto kalną, parsivežti "tikro" mineralinio vandens…
Tai buvo priešpaskutinės sezono gastrolės. Paskutinės bus Turkijoje, Trabzono festivalyje. Jei turėsiu laisvo laiko, būtinai padarysiu keletą nuotraukų.
Joje, įrašę savo gimimo metus, sužinosite, kas vyko pasaulyje tuo metu, kai jį išvydote. (Tiesa, - ji anglų kalba, bet dėl to verta naudoti Angloną arba (bent jau) Google vertėją.)
Nesu GIMP’o asas, naudoju jį neseniai. Truputis improvizacijos, pasitelkus gradientus, teptukus ir fraktalus. Tai nesunku padaryti kiekvienam, - tiesiog, reikia bandyti. Nebijant, kad tai nebus tobula. Be to, tai smagus užsiėmimas
Moters diena truputį panaši į Meilės dieną. Tik platesnė prasmė. Šiandien sveikiname ne tik mylimąsias, bet ir mamas, kurių dėka išvydome šį nuostabų pasaulį, seseris, kuriose teka mums giminingas kraujas…Drauges, koleges…
Šis trumpas mūsų susitikimas bus su tais, kuriems patinka rusiška muzika. Tokia. Arba, būtent, - patinka šiuo metu O, gal tai tik susitikimas su savimi…Šiuo metu. Kokių tik susitikimų nebūna…
Kaip visada, čia reikia išgirsti tekstą…
Oi, kažkaip liūdnokai aš čia…Tiek to. Pabaigai - CRAZY!!!
Atsiliepdama į nemažai prašymų įdėti į tinklaraštį mėgstamų panevėžio J.Miltinio teatro aktorių nuotraukų, kurių mažokai randama oficialioje svetainėje, jau kelintą sykį stengiuosikažkiekpatenkinti šiuos prašymus.
Šį sykį bus akimirkos, prieš ir spektaklio "Duokiškio baladės" metu…Tiesa, tai bus mano "matymas", improvizacija…
Trumpam ištrūkusi nuo darbų, spėjau padaryti keletą nuotraukų Panevėžyje vykusių žiemos palydų. Likęs įspūdis toks - žiema dar greit nesibaigs, nes visos simpatijos buvo Lašininio pusėje. Sunkoka buvo atsispirti jo argumentams: gulėkime ant pečiaus, valgykime sočiai ir žiūrėkime televizorių (duonos ir renginių! - nieko naujo nuo Romos Laikų ). O, jeigu, užtektų duonos ir renginių, - gal būt, būtų nugalėjęs Kanapinis - pavasario šauklys, žiemos išvarytojas? Kuris sako, kad ne vien duona žmogus gyvas. Gal būt…
Gavėną sudeginom, o pusnys - vis tiek iki kelių?
Pavasaris ateis, kai mes jo IŠLAUKSIM. Arba, - brisdami pusnimis, - eisime jo pasitikti… Tiktai tada jis apkabins mus savo šypsena… Iki pavasario!
Tiek stebuklingų siužetų lange, - o mes manome, kad persisvėrę per jį, pamatysime kažką stebuklingesnio. Tikresnio. Visi stebuklai šalia. Ir nežinia, kas greičiau ištirpsta: ledo žvakės lange ar sniego pusnys už jo…