- Pradžia
- Vartotojų blogai
- misprivatu
Draugai su privalumais. Seksas be įsipareigojimų
Šeštadienis, 2011-06-25 21:20 seksas, įsipareigojimas, draugai, vaikinas, mergina, santykiai, draugystė, skyrybos, meilė, jausmai, supratimas, ryšys, artimas, brangus, vyras, žmona, sužadėtinis | 0 komentarų
Taigi iš esmės šie žmonės puoselėjantys seksą be įsipareigojimų yra tik laikini meilužiai, kurie mus nuramina, paguodžia, pamalonina ir suteikia trumpalaikį intymumo jausmą. Su šiais asmenim mes neturime potencialo tvirtai draugystei, nors kartais yra labai retų išimčių, kai draugai su privalumais tampa rimta oficialia pora. Kaip minėjau tai tikrai nėra standartas, todėl veliantis į tokius santykius galvoje neturėti slaptos svajonės kada nors ateityje su šiuo žmogum užmegsti ką nors rimtesnio. Su šiais partneriais mes mylimės, bet neturime jokių romantinių įsipareigojimų. Jie mus paverčia laimingais, ypatingais, seksualiais ir bent jau tą akimirką tikrai pakylėja pasitikėjimą savimi. Galbūt jiems išėjus iš patalpos pasijaučiame vieniši, tačiau galiausiai viskas vėl greitai grįžta į savo vietas. Jiems nesame įsipareigoję skambinti kiekvieną vakarą - tačiau jei tai trumpas laiškutis internetu ar žinutė telefonu, tai tik parodo tavo entuziazmą ir dėkingumą. Šie santykiai skirti linksmai praleisti laiką ir jaustis geriau jiems išėjus. Žinoma, vien dėl to, kad tai yra trumpalaikiai santykiai nereiktų pamiršti elementariausio etiketo ir pagarbos.
Kiek šie santykiai gali tęstis? Įprastai neilgai - kelias savaites ar keletą mėnesių. Tad šie santykiai labiausiai tinka žmonėms, siekiantiems sekso ir intymumo akimirkų trumpam laikotarpiui, norint išsklaidyti vienišumą ir maloniai praleisti laiką. Tai nebus vien tik seksas ar vien tik draugystė, todėl į tai veliantis reikia rimtai suprasti ir priimti griežtas šio žaidimo taisykles neįsipareigoti ir neįsimylėti.
Esu tikra, jog tarp skaitančių šį straipsnį atsiras daugybė žmonių, smerkiančių tokį bendravimą. Gausi partnerių kaita nieko gero nežada kaip tik nusivylimą pabaigoj ir lytiškai plintančias ligas, sakysit jūs. Tačiau leiskit papasakoti apie save. Šiuo metu man 27m. Visą gyvenimą buvau gana patraukli mergina - liekna, ilgaplaukė, turinti patrauklius veido bruožus, rūpestinga ir ištikima. Gaila "geros mergaitės" įvaizdžio dauguma mano turėtų vaikinų nevertino. Yra toks posakis, jog gera moteris privalo būti kalė lovoje, šeimininkė virtuvėje, ir gera draugė visur kitur. Paskutinė draugystė į kurią investavau daugiausiai sugriuvo taip pat netikėtai kaip smėlio pilis išskalauta jūros bangų. Mano brangusis turėjo puikiai apmokamą darbą užsieny ir mes matydavomės tik kas 3 varganus mėnesius. Laikui bėgant jis susirado naują merginą ir nieko nesakęs mane tiesiog ištrynė iš mudviejų kurto gyvenimo. Tuo metu jaučiausi ypatingai vieniša. Ir tai buvo tikriausiai dar vienas paradoksas, nes iki tol turėjau gausybę draugų, kurie vos tapus "vieniša" pradėjo rodyti didelį kiekį dėmesio, užuojautos, siūlė pasikalbėti ir palaikyti kompaniją vos tik prireikus. Taip, visur atrodė, jog žmonės mano vidinį grožį mato tik kaip būsimą sekso objektą.
Galiausiai vieną dieną teko išvykti į užsienį pačiai ir pradėti dirbti. Dėkui dievui, čia turėjau keletą pažįstamų veidų, tarp kurių buvo vienas niekuo neypatingas 36m vyrukas, savo gyvenime turintis keletu metų vyresnę sužadėtinę ir kuris nebuvo patenkintas dabartiniu savo lytiniu gyvenimu su ja. Ji buvo visiška darboholikė, dirbanti nuo ankstyvo ryto iki vakaro. Jam trūko tiktai intymumo. Mums pradėjus bendrauti nieku gyvu nebūčiau pagalvojusi, jog visa tai išsivystys į kažką daugiau, nei tik į draugystę. Mudu buvom tarsi brolis su sese. Aš smulkutė, žaliaakė, tamsiakasė lietuvaitė ir jis aukštas, atletiškas turtingas juodaplaukis norvegas. Kągi, nutiko kartą taip, jog būnant toje šalyje netekau gyvenamosios vietos ir jis priėmė mane kartu gyventi. Laikinai. Niekada nepamiršiu tų vakarų, kai visas jo gyvenimas pradėjo verstis aukštyn kojom. Abu buvom visiškos vienas kito kopijos - nuoširdūs, ištikimi, tačiau neįvertinti antrųjų pusių ir norintys nutrūkti nuo šeimyninių įsipareigojimų grandinės. Bent jau vienąsyk gyvenime. Neplanuotai. Nieko nežadant, nieko negalvojant.
Pirmą vakarą susitikome ir nusprendėme išsišnekėti apie savo bėdas ir svajones. Važiavome mašina ten, kur akys mato keletą valandų per kalnus, per miškus, per kaimus, miestelius, kol galų gale viską išsišnekėję atsidūrėme visiškai mums nepažįstamame mieste už poros valandų kelio nuo namų. Tą dieną išgėrėm kavos. Kitom dienomis eidavom kartu išvesti pasivaikščioti jo šunų, pasisupt supynėse prie jūros, vakarais jaukiai leisdavom vakarus prie milžiniško TV žiūrėdami juokingus filmus, žaisdami šachmatus arba pokerį, galų gale gamindama šiltą lietuvišką maistą sau, pagamindavau ir porciją jam. Juk negaila. Tai buvo tarsi žaidimas su ugnimi. Nė karto vienas prie kito taip ir neprisilietėm, nepasibučiavom, neapsikabinom, kol vieną vakarą tiesiai šviesiai jis manęs tiesiog paklausė: "Aš matau, kaip tu į mane žiūri ir tas žvilgsnis nėra vien tik draugiškas, kodėl tuomet nesiimi jokios iniciatyvos padaryt ką nors daugiau?" Buvo apie 3 valandą nakties. Mes sėdėjom ties TV su skardine sidro, kai atsirado nenumaldomas potraukis susikibti už rankų, pamasažuoti jam tvirtus įdegusius pečius… Tiesa sakant, jeigu tuo metu į kambarį būtų įėjusi jo sužadėtinė, - aš būčiau buvus užmušta. Tačiau nutiko taip, jog kitądien ji prisipažino tai pamačius, bet nieko nesakė. Sekundei buvau susidarius įspūdį, jog galbūt ji greičiau linkusi priimti meilužę į namus, nei jį prarasti su visam. Bet klydau.
Kalė, kalė, tikra kalė, sakytų lietuvaitės turinčios antras puses, bet tą sekundę aš jaučiausi taip, tarsi to man būtų žiauriai trūkę. Po tiek laiko ištikimybės, neišėjimo iš savų namų, galiausiai galėjau visą tą susikaupusią šilumą atiduoti tam, kam iš tiesų jos reikia. Mūsų ryšys vis stiprėjo, kol galiausiai vieną dieną jis nuėjo pakalbėt su savo sužadėtine. Kalbėjo valandų valandas, kol galų gale atėjęs pareiškė: "Kągi, važiuojam pasivažinėti. Man reikia su tavim pasikalbėti. Aš ją palikau". Išvažiavus jis atvėrė širdį ir staiga supratau, jog visas tas mano grožis, kuris jį traukė buvo tiktai priedanga laikinam intymiam suartėjimui. Slapta jis turėjo 20 metų panelę, su kuria visą tą laiką susirašinėjo ir artėjo judviejų realus susitikimas. Tai buvo padaryta vien dėl jos. Tuo tarpu jo sužadėtinei buvo toks stiprus šokas, jog tris dienas iš eilės ji jautėsi kaip nesava. Ji gyveno jo name ir jos paprašius išsikraustyti kur nors kitur, ji prarado savitvardą. Ji rėkė, iš kambario mėtė jo daiktus, liepė miegoti kitur, liepė man išsikraustyt iš namų, kaltino dėl visų jo buvusių neištikimybių (kurių dar viena buvo susieta su mergina iš Lietuvos), į veidus šliūkštelėjo vandens stikline, bandė nusinuodyt raminamųjų ir alkoholio mišiniu ir nenustojo jo kaltinti tuo pačiu per tą patį. Susišnekėti buvo tiesiog neįmanoma. Jo namai ir laikinas mano prieglobstis tapo pragaru. Galiausiai jai užmigus nebesinorėjo nieko daugiau tik dingti kur nors kuo toliau.
Buvo 6 valanda ryto, nuvažiavome už miesto ir pasimylėjome mašinoj. Nesu tikra ar kas nematė, ar ji nežino, bet visa tai kitom dienom tiktai suintensyvėjo. Seksas mašinoje, seksas vonioje, seksas svetainėje, seksas visur kur tik įmanoma sugalvoti nenaudojant lovos. Tuo metu, kai jo buvusi sužadėtinė sėdėdavo darbe. Man tai buvo tiesiog nerealu - mes darėm viską, ką norėjome, nebuvo jokių tabu, pati save stebinau dalykais, kurių nieku gyvu nesutikdavau daryti su savais vaikinais. Jis buvo artimas ir aš juo tiesiog pasitikėjau, nes žinojau, jog niekas aplinkui apie tai nesužinos. Mes buvome draugai su privalumais. Likusią dienos dalį aš dirbdavau, jis atostogavo namuose, susirašinėjo su savo jaunute mergaite, jo sužadėtinė užsidariusi namie žaidė kompiuterinius žaidimus ir niekas niekam dėl nieko nepriekaištavo. Šio žaidimo taisyklės aiškios - trys vasaros mėnesiai kai būsiu užsieny. Po savaitės kraustausi į naują vietą, kur gyvensiu atskirai nuo jo, jis nuo manęs, jo sužadėtinė nuo mūsų. Viskas tarsi suplyš į keletą dalių. Tačiau supratingumas, rūpestis, švelnumas, pokalbiai mums aktualiomis temomis, apkabinimai ir mylėjimasis išliks. Be jokios sąžinės graužaties, be niekieno žinios, be meilės.
Įrašas neturi komentarų.
