Transporto priemonė, kurioje tuo metu kračiausi, labiau panašėjo į malkų vežimą, nei į naujos kartos Klaipėdos miesto autobusą. Penktadienis, ketvirta valanda popiet. Saulė , įkyriai lendanti į akis, buvo tokia skaisti, jog norom nenorom suraukė ir taip ne itin patenkintus žmonių veidus.  Autobusas apytuštis, groja šnypščianti "ruki verch" kasetė (autobusas, kaip ir jo vairuotojas, atsirado pusė amžiaus prieš atsirandant CD grotuvams ir plokštelėms),o  peizažą lauke ir į kairė ir į dešinę puošė baltais "tortais" pasidabinusios nuotakos ir jų rožytėmis nusmaigstyti limuzinai. Bjauru. Bet miela.

Važiuodama kelionėje jutau begalinį pasitenkinimą. Tokį patį, kai nuėjus į parduotuves per išpardavimą netikėtai aptinkate būtent tokią palaidinę, kokios seniai norėjote, arba kai parėjusi pamatote, kad vyras sutvarkė kambarius, arba kai vaikas pribėga apsikabinti tik tam, kad pasakytų , kad myli. … skaityti toliau >>